Jis nevėlavo nė minutės. Prisipažino, kad nemėgsta nepunktualių žmonių ir brangina kiekvieno laiką. Atėjo be kaukės ir ne juodai dažytomis lūpomis. Tačiau ne tik dėl to nepriminė savo personažų.

“Cirko nenoriu, bet pozuoti galiu”, - sakė fotografui, paklaustas, ar užliptų ant baro arba neįprastai apžergtų kėdę. Vis dėlto, ko nors paprašytas, dažnai kartojo: “Gerai”.
Ir pozavo.

Tačiau tai buvo ne “Radiošou” personažas, juolab ne Budulis ir net ne peliukas Mauzeris. Tai buvo ramus, mandagus ir kultūringas Rimas ŠAPAUSKAS

- Kalbi trumpais žodžiais: “Gerai, taip, nieko, ne...” Esi konkretus?

- Taip. Vertinu garbės žodį, mėgstu konkretumą, išgyvenu, jei kur nors tenka vėluoti, - godžiai gurkštelėjęs alaus įsitaisė kavinės krėsle. - Nemandagu vogti kito žmogaus laiką.

- Kodėl sakai, kad cirko nebus? Nemėgsti žaidimų?

- Nepatinka surežisuoti dalykai. Norėdamas nusifotografuoti, nelipčiau į medį ar ant mašinos kapoto. Nekalbu apie modelius arba tam tikrą darbą.

- Tavo darbas - taip pat režisūra, žaidimas. Bėgioji, lakstai, šaudai.

- Ir iš to valgau duoną, - suprasdamas, kad ne visi interviu kokybiškai įrašomi kavinėje skambant muzikai, kalbėjo pasilenkęs prie diktofono, po to timptelėjo megztinio rankoves.

- Ką dar valgai?

- Apie mano neeilinius kulinarinius sugebėjimus sugalvotas mitas, - šyptelėjo ir pozuodamas uždengė alaus bokalą. - Kad nebūtų reklama... Kartą draugui reikėjo pagelbėti reklaminiame siužete apie kulinariją. Man patinka gaminti valgį, ragauti įvairių šalių nacionalinius patiekalus. Nemanau, kad varlių kojelės ar ryklio mėsa labai neįprasti ragauti patiekalai. Norėčiau paskanauti skrudintų skėrių ir gyvačių mėsos.

- Kokį firminį patiekalą gamini žmonai?

- Kalbėkime konkrečiau: ryt orkaitėje pakepsiu avienos kumpį, įtrintą Provanso žolelėmis. Šeštadienio vakarą esu pakviestas į “Radiocentro” apdovanojimus, tad galbūt dieną papietausime kinų restorane.

- Alus - kasdienis gėrimas?

- Mano prietelius. Po interviu eisiu susitikti su draugu ir aptarti praėjusią savaitę. Bus ir alaus.

- Kokia buvo ta savaitėlė?

- Žiūrėjau visus televizijos kanalus ir nusprendžiau negadinti nervų, nes nemalonu ir šlykštu. Tai tarsi nuodėmė - šlykštu, bet kažkas verčia.

- Nepabodo būti liaudies balsu? Aš apie Peliuką...

- Aš ne balsas, o peliukas. Man jis labai imponuoja, su kolega įdedame daug širdies į savo personažus.

- Beje, pelių nebijai?

- Bijau, nors tai ir simpatiški gyvūnai. Manau, kad pelės bijo manęs, o aš - jų.

- Bijai Mauzerio bei Sūrskio?

- Oi, ne, ne, - šypsnys ir gurkšnis alaus. - Tai tik dvi sočiai gyvenusios ir mėgstančios politikuoti kolūkio pelės. Šios pelės simbolizuoja didžiąją Lietuvos gyventojų dalį.

- Beje, ką pasakytų dar nemiręs draugas Budulis apie peliukus?

- Durnystė, - šypteli. - Jis nesupranta pelių. O apie Rimą Šapauską? Durnius, - nusikvatoja. - Ką pasakyčiau apie Budulį? Tokių budulių Lietuvoje labai daug. Su savo iškreipta vertybių sistema, deja, mūsų visuomenėje gyvena labai daug tokių žmonių. Budulių nemėgstu, nors Budulis - dalis mano tamsiosios pusės. Jis dabar vėl atgijo šeštadieninėje laidoje “Auksiniame liežuvyje” ir rungiasi su miestų bei kaimelių humoristais.

- Nepaklausiau, kaip Budulį apibūdintų peliukai?

- Neišsiauklėjęs chamas, kiaulė! Rimą Šapauską? Mielą, draugišką personą.

- Ir kaip Rimą apibūdintų pats Rimas Šapauskas?

- Draugiškas, komunikabilus, taikus, - vėl atsilošia, po to vėl pasilenkia prie diktofono. - Daugelis galvoja, kad Budulis - realus žmogus.

- Jį mato Tavo žmona?

- Kartais. Kai susinervinu - baubiu, baruosi arba kategoriškai kažką jai liepiu daryti.

- Nusirengti?

- (Šypteli ir susimąsto)... Nusirengti. Pavyzdžiui, nueiti į parduotuvę. Ji kažko nenori pirkti ir sako, kad nueisime kitą dieną, o Budulis liepia apsirengti ir eiti pirkti tą daiktą, nes jis jai labai tinka. Ji - ne nenori, o aš baubiu.

- Kasdieniame gyvenime jo balso ir manierų nemėgdžioji?

- Kartais su Algiu pokštaujame, tačiau Budulis turi vieną blogą savybę, kad po penkių minučių baubimo labai sunku kalbėti ir galima net užkimti, - vėl gurkštelėjęs alaus palaimingai atsidūsta.

- Šešėlinio pasaulio atstovams, matyt, Budulis, patinka?

- Patinka. “Mes - tikri, o tu - televizinis banditas”, - kalba jie.

- Ir sako: “Pavaryk”?

- Jei sako “pavaryk”, mes paprašome pinigų. Tarp jų taip pat būna įvairių žmonių ir negalima visų lyginti pagal vieną mastelį.

- Kiek per vieną “pavarymą” teko daugiausiai gauti?

- Apie 5000 litų. Buvo laikas, kai gaudavome ir po keliasdešimt litų, dirbome ir veltui.

- Ar judu su Algiu - draugai?

- Taip, nors kasdien kartu nesėdime ir pas panas nevaikštome, - šypteli. - Kuo mažiau bendraujame, tuo geresni draugai esame. Tačiau į žvalgybą su juo galėčiau eiti.

- Beje, kas Tu esi? Humoristas, šoumenas, parodijuotojas, nesubrendęs vaikėzas?

- Baigiau žurnalistiką, pagal darbą - aktorius, prodiuseris, hobis - didžėjavimas klubuose, kur dažnai uždirbu daugiau nei televizijoje.

- Tačiau ironizuoti, maivytis ir kalbėti įvairiais balsais mėgdavai labai seniai. Beje, kaip gyvuoja Tavo mokslų metu dažnai minima persona Belenevičius?

- Ooo, tai žinoma tik nedaugeliui žmonių. Per aštuonerius metus jis mutavo, ir gimė Belena, Belys. Tai siauro rato draugų kalba.

- Alus - prietelius, o koks gėrimas dar artimesnis? Starka? Ar ne Tu daugelį įtikinėjai, kad šį gėrimą reikia gerti ne su “kola”, bet su obuolių sultimis?

- Degtinė, kurią vadinu “vodute”, patinka ir raudonasis vynas. Starkos nemėgstu, o šį kokteilį berods pasiūlė “biplanai”. Malonu, kad tai apaugo gandais ir “licencija” priskiriama man.

- Ar buvo atvejų, kad kas nors, padauginęs alučio ar “vodutės”, sumuštų peliukus Mauzerį ir Sūrskį? Ekstremalių situacijų turbūt buvo daug?

- Peliukų niekas nesumušė, o situacijų buvo įvairių. Ruklos kariniame poligone šoviau iš prieštankinio įrenginio, vadinamo “karliku”. Žemas dažnis prispaudė prie žemės, o tuo metu stovėti 40 metrų zonoje pavojinga, nes gali apdegti arba iš nosies pliūpteli kraujas.

Personažai susimuša beveik kiekvienoje laidoje ir vienas iš jų gauna į galvą. Prieš darbą kartais su Algiu susipykdavome, tad išsiliedamas laidoje Algio personažui užvoždavau iš širdies. Tai būdavo labai profesionali, bet nesuvaidinta situacija. Aš dažnai erzinu Algį dėl jo personažo vardo, nes Sūrskis kur kas juokingesnis vardas nei Mikis Mauzeris.

Gyvenime mušiausi labai seniai, nes sumažėjo žmonių, kurie dumblinomis nuo alaus akimis taria: “Ko čia spoksai?! Gausi į galvą”... Prisiminiau! Paskutinį kartą mušiausi vieną 1998 metų vasaros dieną 4 valandą ryto Šventojoje prie klubo “Titanikas”. Durnystė!

- Kaip pasikeiti per pastarąjį dešimtmetį?

- Tikiu, kad vyrai subręsta prieš įžengdami į ketvirtą dešimtį ar vėliau. Aš beveik jau subrendau.

- Kuo sugebėjai suvilioti žmoną? Ar čia Budulis pasistengė?

- Ne, Budulis niekuo dėtas. Manau, kad žmonės gyvena ilgiau kartu, kai juos jungia daugiau dalykų, o ne, kai jie labai skirtingi. Pradedant bandelėmis ir kava ryte, baigiant mada ir bendru požiūriu į gyvenimą.

- Tuomet kas jus jungia? Pateik penkis pavyzdžius.

- Esame susituokę daugiau nei dvejus metus. Mus jungia tikėjimas, požiūris į gyvenimą, panašus socialinis statusas, klausomės panašios muzikos ir... - galvoja. - Abu mylime Žemaitijos mešką. Supraskite kaip tik norite.

- Moterys mielai bendrauja su linksmais vyrais, tačiau į humoristus žiūri kaip į nerimtus ir neišaugusius iš vaikiško amžiaus.

- Niekada moters akivaizdoje nesišvaistau “bajeriais” ir intelektu, nes ji gali pasijusti vargana bei niekinga prieš “protingą”, “gilų” ir puikų humoro jausmą turintį vyrą. Manau, kad kuo aukštesnio intelekto žmogus, tuo lengviau jam bendrauti ir rasti bendrą temą.

- Koks būni su žmona, kai to nemato net peliukai?

- Guliu ir urzgiu, - šypteli. - O ji sako: “Ko urzgi?” Aš jai: “Noriu paurgzti”.

- Liūdesio Tavo akyse nepamatysi?

- Esu ramus. Ramybė - vienas svarbiausių laimės faktorių. Nemanau, kad gerai pernelyg didelė euforija ir liūdesys.

- Koks Tau mieliausias žalingas įprotis, kurio nežadi atsisakyti?

- Saikingai visi įpročiai yra mieli. Mieliausias - tingėjimas, bet ilgai tinginiauti nuobodu.

- Kas dar maloniau?

- Su draugu išgerti butelį šaltos degtinės. Juokauju, bet tokią šaltą žiemą tai nesutrukdytų. Neskatinu alkoholizmo, nes tai - didelė nelaimė. Manau, kad moku gerti ir niekada nesistengiu ryte gerti stipriausią alų, o vakare - naminukę su keturiais pašlemėkais, kurių net vardų nežinau ir neatsimenu veidų.

- Baimė Tau nesvetima?

- Baisu patekti į kalėjimą. Baisu, jei Lietuvoje būtų užgniaužta demokratija ir dvidešimt ar penkiasdešimt metų vėl vilktumės uodegoje. Noriu, kad kuo greičiau baigtųsi skandalai ir nugalėtų pasaulyje priimtos demokratinės normos.

- Išgirdęs “liau, liau, liau” gatvėje šypteli?

- Jei neįkyru - tai malonu. Prisiminę juokingą laidos frazę pajuokaujame: “Uo, tai bent. Puode blyną kepa”, - pakeičia balso intonaciją. - Daugelis žmonių, kurie nežino tikrojo vardo, mane vadina ne Buduliu, o Mauzeriu.

- Žmona taip Tau nemeilikauja?

- Mažybiškai vadina Rimuku, - taria išraiškingai. - Aš ją - Linute. Kitų kreipinių nenorėčiau minėti.

- Esi galantiškas?

- Taip, tačiau jos pro duris pirmas nepraleidžiu, nes dažnai ji susimąsčiusi sustoja tarpduryje. Kavinėje neapsimetinėju galantišku vyru, o namie žmonos neapmėtau skudurais ir senomis kojinėmis.

- Mėgsti kitus pašiepti, o save?

- Galiu pasijuokti iš savęs, - pažvelgia į pilvą. - Priaugau penkis kilogramus ir sveriu jau 95 kilogramus, tačiau mano ūgis 197 cm. Sportuoju: malu liežuviu ir plaukioju baseine.

- Esi žurnalistas, ko paklaustum Rimo Šapausko?

- Nieko... Ai, na, pavyzdžiui, ko norėtum šiuo metu? Norėčiau gulėti ir ilsėtis prie Viduržemio jūros Graikijoje arba Kipre.

- Ko paklaustum peliuko Mauzerio?

- Ką naktimis mąsto Prezidentas? Ką atsakytų Mauzeris? Prezidentas labai išgyvena ir kovoja su savo sąžine.

- Ir ko paklaustum Budulio?

- (Pasikaso galvą)... Bet ko, nes, kad ir ką jis šnekėtų, yra juokinga: ko jis verkia, dėl ko jam neramu. Bet už Budulį aš jau negalėčiau atsakyti.

- Bene didžiausi jūsų laidų gerbėjai - vaikai? Ar jiems nepavojingos tokios laidos?

- Merlin Menson apie vaikus labai tiksliai pasakė: “Vaikai nėra tokie blogi, kaip mums atrodo. O kai kurie už suaugusiuosius yra net protingesni. Nesumenkinkime vaikų ir apie juos nespręskime pagal save. Jie viską jaučia natūraliai”.

- Vasario 7 dieną Tau sukaks 32 metai. Kas Tave pasveikins?

- Manau, kad gimtadienyje dalyvaus apie 30 žmonių. Bus linksma, nes su daugeliu tų žmonių beveik kasdien leidžiu laiką.

- Į gimtadienį pakvietei Budulį ir Mauzerį?

- Ne. Bet, kai išgersime, neabejoju, kad ateis ir jie.