Ar namuose esate įsirengę dūmų detektorių?
%
Taip, ir ne vieną
Ne, bet svarstau įsirengti
Ne, ir neketinu
Iš viso balsų: 2031
Savaitės apklausa:
0
Receptas už sumuštinį su ikrais
2006-10-18
Giedrė BUDVYTIENĖ
Siūloma uždrausti reklamuoti medikamentų kainų nuolaidas, o farmacijos kompanijų atstovams trukdyti gydytojus ligonių priėmimo metu
Gydytojų paskirtus preparatus vartoja apie 1,1 milijono Lietuvos gyventojų, o pačių nusipirktus - dar 1,6 mln. Vaistams išleidžiama apie 1,4 milijardo litų per metus. Deja, nemažą dalį medikamentų savo pacientams gydytojai skiria tik dėl to, kad juos įvairiais būdais skatina farmacijos kompanijos. Žmonės, suvilioti stebuklingą išgijimą žadančių reklamų, nuolaidų akcijų, taip pat dažnai įsigyja vaistų, be kurių galėtų apsieiti.
Rengiamos naujos vaistinių preparatų reklamos taisyklės numato griežčiau reglamentuoti vaistų gamintojų atstovų vizitus pas gydytojus, nebeleisti reklamuoti nuolaidų. Tai sulaukė farmacininkų ir vaistininkų pasipriešinimo.
Perka tik dėl to, kad pigiau
Du trečdaliai Lietuvos gyventojų vartoja vaistus, nors ne visi yra tokie sunkūs ligoniai, kad negalėtų be jų apsieiti. Dažnas tampa nesąžiningų ar norinčių apsidrausti nuo atsakomybės medikų, apgaulingos reklamos aukomis.
Mažus vaikus auginančios mamos gerai žino, kad iš poliklinikos atskubėjusios gydytojos “dėl visa ko” kone kiekvieną kartą mažyliui sukarščiavus skuba rašyti receptą antibiotikams. Įvairių sričių specialistai, be ligai gydyti skirtų vaistų, dar beveik visada rekomenduoja įsigyti ir kokių nors papildų, homeopatinių preparatų, kuriems išleidžiamos krūvos pinigų, o jų efektyvumas kelia abejonių.
Nereceptinius vaistus, maisto papildus bei specialios paskirties maisto produktus pirkti ragina jų reklamos, kuriose žadama, kad preparatas beregint išvaduos nuo skausmo ar kitų negalavimų, stebuklingai išgysi, nors tai ir neatitinka tikrovės.
Vaistų vartojimą bei jų atsargų kaupimą skatina ir nuolaidų akcijos. Kai didieji vaistinių tinklai paskelbia nuolaidų šeštadienį, išsirikiuoja eilės norinčiųjų įsigyti jų pigiau. Su receptu atskubėję pigesnių vaistų pensininkai kartu prisiperka ir įvairiausių tepaliukų, preparatų nuo skausmo, virškinimo sutrikimų, peršalimo, nes juk gali kada nors jų prireikti, kaip nepirksi, jei pigiau.
Lietuvos gyventojai pernai vaistinėse pirkdami nekompensuojamuosius vaistus išleido net 634,6 mln. litų. Kompensuojamųjų vaistų parduota už 753 mln. Nereceptinių vaistų lyderiai - aktyviausiai reklamuojami preparatai nuo virškinimo sutrikimų “Mezym”, “Raniberl”, taip pat “Prostamol uno”, “Fastum”, “Lioton”.
Akcijos - tik negražūs žaidimai?
Kitose šalyse vis garsiau kalbama apie pernelyg didelio vaistų vartojimo keliamas problemas - šalutinį poveikį, kuris dažnai tampa sunkių ligų ir net mirčių priežastimi, taip pat apie skirtingų vienu metu vartojamų preparatų sąveiką, galinčią lemti įvairius pavojingus sveikatos sutrikimus. Lietuvoje šios problemos kol kas tarsi neegzistuoja.
Lietuvos farmacijos sąjungos prezidentas Eduardas Tarasevičius nuolaidų reklamą taip pat laiko ydinga, skatinančia besaikį vaistų vartojimą ir jų atsargų kaupimą: “Tokie vaistinių tinklų žaidimai negali būti toleruojami. Visoje Europos Sąjungoje kovojama su neracionalia farmakoterapija, o Lietuvoje tam - žalia šviesa”.
E.Tarasevičius svarsto: vaistai - ne ratai ar batai, kurių per nuolaidų akcijas galėtum prisipirkti pusei gyvenimo į priekį. “Be to, tie nuolaidų šeštadieniai - tikra apgavystė. Skelbiama, kad “tik šį šeštadienį” vaistai pigesni , žmonės skuba jų prisipirkti pigiau, prieš tai atakuoja gydytojus, kad parašytų receptą ilgesniam laikui. Ateina kitas šeštadienis, ir vėl viskas kartojasi”, - kritikuoja E.Tarasevičius.
“Mes neturime tiek pinigų, kad galėtume vitrinas nukabinėti plakatais su vaistų kainomis ir nuolaidomis, reklamuoti jas per radiją ar televiziją, ką sau gali leisti didieji vaistinių tinklai. Todėl žmonės dažnai net nežino, kad pas mus vaistų gali nusipirkti net keliais litais pigiau kiekvieną dieną, be jokių akcijų ir nuolaidų”, - piktinasi “Universiteto” vaistinės direktorė Rima Losinskaja.
Tuo tarpu farmacijos kompanijų atstovai mano, kad pavojaus varpai mušami be reikalo. Pasak Etinių farmacijos kompanijų asociacijos vadovo Gintauto Barcio, kaip parodė atlikti tyrimai, lietuviai, palyginti su kitomis ES šalimis, suvartoja ne tiek jau daug vaistų, tik apie 20 proc. to kiekio, kuris tenka kitų Europos šalių gyventojams.
Konradas Vitkevičius, Vaistų gamintojų asociacijos valdybos pirmininkas, mano, kad vaistų vartojimas Lietuvoje neišvengiamai augs didėjant gyventojų išprusimui, perkamajai galiai.
Užvirė aršūs ginčai
Tikimasi, kad didesnį skaidrumą vaistų rinkoje padės užtikrinti šiuo metu rengiamos naujos Vaistinių preparatų reklamos taisyklės. Kaip patikino Sveikatos apsaugos ministro patarėjas Evaldas Navickas, pagrindiniai numatomi pakeitimai - farmacininkų atstovų lankymosi gydymo įstaigose sugriežtinimas ir nauji vaistų reklamos apribojimai.
Praėjusią savaitę šis projektas svarstytas ministerijoje surengtoje diskusijoje. Joje užvirė aršūs ginčai tarp skirtingų interesų grupių. Farmacininkai, vaistinių atstovai piktinosi planais drausti reklamuoti nuolaidas, esą ligoniai negalės sužinoti, kur galima pigiau įsigyti vaistų, o tai pažeis jų interesus.
Nemažai iečių buvo sulaužyta ir dėl farmacininkų vizitų pas gydytojus ribojimo. Tuo siekiama, kad farmacininkai netrukdytų jiems priiminėti ligonių. Žmonės piktinasi, jog eilės ir taip didelės, o jie dar turi laukti už durų, kol kompanijų atstovai, nuolat landžiojantys iš kabineto į kabinetą, pristatys naują vaistą.
Iš pradžių siūlyta gamintojų atstovų vizitus iš viso uždrausti gydytojų darbo metu. Jie galėtų lankytis jų kabinetuose tik per oficialias darbo pertraukas. Tačiau dėl skirtingo gydytojų darbo grafiko tai padaryti būtų keblu, todėl nuspręsta, kad individualūs reklamuotojų vizitai negalimi tik ligonių priėmimo metu. Jam pasibaigus, kai gydytojas tvarko dokumentaciją, jei nėra iškvietimų, kitų skubių darbų, gali išklausyti informaciją apie naujus vaistus.
Reklamuotojai vizitus ambulatorines paslaugas teikiančiose įstaigose turės iš anksto suderinti su gydytoju, o jei vaistai reklamuojami susirinkimų metu - su administracija. Atvykę į gydymo įstaigą jie turės įsiregistruoti specialiame žurnale, nurodydami gydytojo, pas kurį eina, pavardę ir vizito tikslą. Įstaigų ir vaistinių darbo taisyklėse turi būti nustatyta gamintojų atstovų vizitų tvarka.
Nori išsiaiškinti tikrąją padėtį
Praėjusią savaitę sveikatos apsaugos ministras Rimvydas Turčinskas pasirašė susitarimą dėl bendradarbiavimo su Lietuvos gydytojų sąjunga, Etinių farmacijos kompanijų asociacija, Vaistų gamintojų asociacija bei organizacijos “Transparency international” Lietuvos skyriumi.
Susitarimo tikslas - kartu su jį pasirašiusiomis organizacijomis atlikti sociologinį tyrimą “Garbingesnis gydymas vaistais”, kuriuo siekiama ištirti gydytojų ir farmacijos pramonės atstovų bendradarbiavimo skaidrumą. “Transparency international” Lietuvos skyriaus direktoriaus Ryčio Juozapavičiaus įsitikinimu, atskiros visuomenės grupės skirtingai suvokia korupciją. Išaiškinti, ar iš tiesų už farmacininkų sumuštinį su ikrais gydytojui šis rašo būtent tos kompanijos vaistų receptus savo pacientams, gali padėti tik sociologiniai tyrimai.
“Turime siekti, kad gydytojas, parinkdamas ir skirdamas ligoniui vaistą, remtųsi tik paciento interesais, o vaistams skiriamos valstybės investicijos būtų panaudojamos tinkamai”, - mano sveikatos apsaugos ministras.
Pasak jo, siekiant gydytojų ir farmacininkų bendradarbiavimo skaidrumo svarbu aiškiai apibrėžti kriterijus, kuriais vadovaujantis vaistai ligoniams skiriami, įtraukiami į kompensuojamųjų sąrašą ar centralizuotai perkami.
Etinių farmacijos kompanijų asociacijos vadovas G.Barcys mano, kad tyrimas leis įvertinti situaciją, identifikuoti nesklandumus ir kliūtis bei padės užtikrinti gerą ligonių gydymo kokybę. “Ją taip pat lemia ir santykiai tarp farmacijos pramonės, gydytojų ir vaistininkų, nes visi jie turi tiesioginės įtakos vaistų skyrimui”, - sako G.Barcys.
Pasak K.Vitkevičiaus, jo vadovaujama Vaistų gamintojų asociacija taip pat siekia, kad Lietuvos vaistų rinka būtų etiška, skaidri, nepažeistų nė vieno jos dalyvio, įskaitant ir gydytojus bei jų pacientus, interesų. Turint tokį tikslą farmacininkų iniciatyva buvo sukurtas ir Vaistų rinkodaros kodeksas.
Padėtis keičiasi į gera
Lietuvos gydytojų sąjungos prezidentas Liutauras Labanauskas mano, jog visų suinteresuotų pusių bendradarbiavimas siekiant išsiaiškinti silpnąsias vietas, pagerinti padėtį kaip tik ir rodo santykių skaidrumą. Jo įsitikinimu, nors dar dažnai teigiama, esą korupcija skiriant vaistus klesti, o kenčia pacientai, situacija per kelerius pastaruosius metus tikrai pagerėjo.
Tai patvirtina bendrovės “TNS Gallup” atliktas farmacijos kompanijų veiklos etiškumo vertinimo tyrimas, kurio metu apklausti 445 bendrosios praktikos gydytojai iš 13 miestų. Beveik pusė apklausos dalyvių nurodė, kad vieną ar kelis kartus jiems teko susidurti su neetišku farmacijos kompanijų atstovų elgesiu. Dažnai su tuo susiduria apie 7,2 proc. gydytojų. Tik 39,3 proc. tikino, kad to nepatyrė.
Kas dešimto apklaustojo nuomone, labiausiai neetiškas farmacijos kompanijų atstovų elgesys yra spaudimas skirti konkrečios firmos vaistus, kitų kompanijų vaistų menkinimas, šmeižimas, brovimasis į kabinetus bei eilės, nepaisant laukiančių pacientų, arogancija, įkyrumas, agresyvumas ir nemandagumas. Kiti nurodė, kad neetiškas yra materialinis atlygis, kamantinėjimas, kiek vaistų receptų parašė, ar prašymas juos registruoti.
Klausiami, ar neetiško elgesio mastas pasikeitė Lietuvos farmacijos rinkoje per paskutinius penkerius metus, apie 45 proc. respondentų atsakė, jog jis šiek tiek ar net gerokai sumažėjo. Tai, kad padėtis pasikeitė nežymiai, nurodė 14,8 proc., o 15 proc. tikino, jog tokių atvejų padaugėjo.
Gydytojų taip pat buvo prašoma penkiais balais įvertinti Lietuvos farmacijos rinkos etiškumą. Tai, kad ji labai neetiška, nurodė 13 proc. apklausos dalyvių, 31,7 proc. teigė, jog šiuo metu ji yra pakankamai etiška.
“Vis dėlto visų šių vertinimų pusiausvyra byloja, kad neetiško elgesio mažėja”, - teigė “TNS Gallup” marketingo direktorius Edmundas Bražėnas, komentuodamas tyrimą.
