Ką manote apie valdančiąją koaliciją?
Savaitės apklausa:
0
Radioaktyvus Černobylio sniegas
2004-03-31
Violeta GUSTAITYTĖ
Sveikatą praradęs likviduojant atominės elektrinės avarijos pasekmes, Gediminas Jančauskas rūpinasi likimo draugais
Keturiasdešimt vienerių metų Gediminas Jančauskas iš pažiūros - tvirtas vyras, tačiau jis - II grupės invalidas. Gediminas sveikatą prarado, kai teko likviduoti Černobylio atominės elektrinės avarijos pasekmes. Sovietinėje armijoje G.Jančauskas jau buvo atitarnavęs, turėjo dvi mažametes dukras, tačiau niekas į tai nekreipė dėmesio - jį dar kartą paėmė į armiją. Iš Lietuvos tuo metu į Černobylį buvo išvežta apie 7 tūkstančiai jaunų vyrų. Visus juos daugiau ar mažiau paveikė radiacija - jonizuojanti spinduliuotė, visi jie turi sveikatos problemų. Per 700 “černobyliečių” jau mirę.
Du mėnesiai zonoje
“Kai mus surinko, iš pradžių nesakė, kur siųs, bet jau įtarėme, kad į Černobylį. Buvo gana neramu, nes kalbos apie avariją atominėje elektrinėje sklido. Nesumažėjo nerimas, ir kai nuvažiavome į Ukrainą”, - Gediminas Jančauskas prisimena dienas, kai atominės elektrinės katastrofa sukrėtė Europą ir nusinešė daugybę gyvybių.
Gediminas Jančauskas Černobylyje dirbo beveik du mėnesius. Jam teko radioaktyvaus užterštumo zonoje Pripetėje kasti sniegą nuo veikusios gamyklos “Jupiteris” pastatų stogų, valyti telefonų šulinėlius.
“Tais metais buvo ilga žiema: kovo mėnesį dar gerokai spaudė šaltis, buvo didelės pusnys sniego. Reikėjo sniegą nukasti ir išvežti į vadinamuosius “magilnikus” - specialiai sniegui iškastas duobes, kad ten nusėstų radiacija, nes jei to nebūtų daroma, pradėjęs tirpti sniegas radiaciją būtų nunešęs į vandens telkinius”, - pasakoja Gediminas Jančauskas. Tarnybos pabaigoje apie pusę mėnesio Gediminui teko padirbėti fotografu - karininkai labai norėjo į namus parsivežti nuotraukų iš zonos.
Apsaugos priemonės pagal pažintis
Važiuojantiesiems dirbti į radioaktyvaus užterštumo zoną kareiviams išduodavo kombinezonus, kuriuos jie rengdavosi ant viršutinių drabužių.
“Karininkai sakė, kad tie kombinezonai buvo apdirbti kažkokiu švino tirpalu, o švino prisigėrusi medžiaga turėtų apsaugoti nuo radiacijos. Tačiau mes nežinojom, kiek ten buvo teisybės. Išvažiavę iš zonos kombinezonus nusivilkdavom ir grįžę eidavome į pirtį. Drabužiai būdavo prisigėrę radiacijos. Nežinojom, kaip jie būdavo skalbiami ir ar išvis būdavo skalbiami”, - tvirtino G.Jančauskas.
Apsisaugojimą nuo radiacijos, kaip ir daug ką tuo metu Sovietų Sąjungoje, lėmė ir pažintys. “Kol buvau naujokas ir nieko nežinojau, naudojausi respiratoriumi, kurį nežinia, kiek prieš mane žmonių nešiojo, jau, kiek laiko tas respiratorius buvęs zonoje, - sakė Gediminas. - Vėliau, kai susipažinau su ten buvusiais lietuviais, gavau ir naudojausi specialiomis marlinėmis kaukėmis, bet jos buvo didelis deficitas. Reikėjo pažinčių, kad galėtum bent šiek tiek apsisaugoti”.
Kas ketvirtas - invalidas
Černobylio avarija suluošino daugybės žmonių sveikatą ir likimus. Grįžusį iš Černobylio į namus Gediminą Jančauską kankino stiprūs galvos skausmai. Gydytojai negalėjo pasakyti, kokios tų skausmų priežastys.
“Praėjus šiek tiek laiko skausmai aprimo, bet periodiškai jie pasikartoja iki šiol, - sakė G.Jančauskas. - Turiu problemų ir dėl stuburo, nors medikai teigia, kad jos nėra siejamos su Černobyliu. Tačiau kai gulėjau Vilniaus L.Sapiegos ligoninėje, pastebėjau, kad iš 11 ten besigydžiusių “černobyliečių” 10 turėjo problemų dėl stuburo. Japonų medikai, tyrę radiacijos poveikį, nustatė, kad mažos radiacijos dozės stimuliuoja hipertoninius susirgimus ir ataugų atsiradimą. Mūsų gydytojai dažnai nusistebi, kad jaunų “černobyliečių” stuburai kaip šešiasdešimtmečių. Tačiau kol kas nelabai norima pripažinti, jog tai Černobylio avarijos pasekmė”.
Gediminas stengiasi savo sveikata rūpintis, tačiau ne visi “černobyliečiai” turi tam noro, jėgų. Psichologai, psichiatrai, socialiniai darbuotojai pastaruoju metu vis dažniau kalba, jog “černobyliečiai” patyrė vadinamąją antrinę traumą. “Buvimas Černobylyje paliko savo antspaudą: patyrę sunkių išgyvenimų žmonės pasikeitė. Sveikatos pablogėjimas persiduoda žmogaus psichologinei būklei. Tačiau dauguma “černobyliečių” išgyvenimus laiko savyje, jie galvoja, kad net artimiausi žmonės jų nesupras. Juk ir valstybės teikiamos jiems socialinės garantijos - minimalios”, - tvirtino Gediminas Jančauskas.
1986-1987 metais iš Lietuvos buvo išsiųsta beveik 6 tūkstančiai žmonių Černobylio atominės elektrinės reaktoriaus pasekmių likvidavimo darbams. Apšvitintiems asmenims lėtinės ligos nustatomos 2-4 kartus dažniau. Likviduotojai dažniausiai serga onkologinėmis, širdies ir kraujagyslių, endokrininėmis ligomis, vyrauja virškinimo sistemos pakitimai bei psichikos sutrikimai.
Gediminas Jančauskas vadovauja Lietuvos judėjimui “Černobylis” ir organizacijos Kauno apskrities skyriui. Kas ketvirtas “černobylietis” - I-II grupės invalidas. Apie 30 procentų “černobyliečių” - bedarbiai (kai bendras nedarbo Lietuvoje lygis - apie 10 procentų).
Sveikatos tikrinimo akcija
Didžiausia “černobyliečių” problema - sveikata. Yra Vyriausybės nutarimas, jog černobyliečių sveikata turi būti tikrinama ne rečiau kaip kartą per metus. “Anksčiau tai buvo daroma organizuotai, sudaromos sąlygos poliklinikose per vieną dieną operatyviai pasitikrinti sveikatą. Po to poliklinikų gydytojai mus siųsdavo į Černobylio centrą Vilniuje. Ten vėlgi nuodugniai buvo patikrinama sveikata dar kartą. Dabar ši sistema neveikia”, - apgailestavo G.Jančauskas.
Jis tvirtino, jog nemaža dalis “černobyliečių, kuriuos slegia psichologinės problemos, apėmusi apatija, nenori rūpintis nei šeima, nei savimi. “Norėdamas pasitikrinti sveikatą, dabar tą gali padaryti tik per 1-2 mėnesius. O mūsų žmonės sutikę bet kokį pasipriešinimą, neina pas gydytojus, nors sveikata jų bloga, - sakė “černobyliečių” organizacijos vadovas. - Kitai daliai “černobyliečių” būdingas neigimas: jie sako esą sveiki, visiškai nesilanko pas gydytojus, o kai jau patenka, būna per vėlu. Mes norime, kad sveikatos patikrinimai būtų reglamentuoti, kad būtų nustatytas periodiškumas, dėl kokių ligų rizikos “černobyliečiai” turi būti tiriami, kad mes žinotume, kada, kur ir kaip galime pasitikrinti sveikatą. Juk ankstyvos stadijos ligos išaiškinimas pigiau kainuoja ir pačiai valstybei nei užleistų ligų”.
“Černobyliečiams” vaistai kompensuojami kaip ir visiems kitiems ligoniams, jie neturi jokių lengvatų. Sunkiai sergantys, radiacijos paveikti žmonės per mėnesį vaistams turi išleisti apie 600-100 litų.
Balandžio mėnesį visose Kauno poliklinikose vyks “černobyliečių” sveikatos patikrinimo akcija. “Bus sudarytos sąlygos “černobyliečiams” lengviau patekti pas reikalingus specialistus, jiems bus palikti talonai”, - sakė G.Jančauskas. Balandžio 1-16 dienomis “černobyliečiai” pagal gyvenamąją vietą būtinai turi apsilankyti poliklinikoje pas savo šeimos gydytoją, kad suspėtų patekti pas specialistus.
