Ar namuose esate įsirengę dūmų detektorių?
%
Taip, ir ne vieną
Ne, bet svarstau įsirengti
Ne, ir neketinu
Iš viso balsų: 2031
Savaitės apklausa:
0
Profesūra mena europinę mįslę
2004-01-27
Aldona KIBIRKŠTIENĖ
Rengdamiesi tapti ES akademinės bendrijos nariais Lietuvos universitetai bijo likti provincijos lygio
Integruojantis į bendrą Europos studijų ir tyrimų erdvę, Lietuvos aukštosioms mokykloms teks derintis prie Europos Sąjungos keliamų reikalavimų, pertvarkyti savo veiklą ir programas taip, kad tarptautinėje akademinėje bendrijoje gerai jaustųsi ir studentai, ir dėstytojai. Aukštosioms mokykloms teks įveikti nemažai barjerų, persitvarkymo sėkmė priklausys ne vien nuo aukštųjų mokyklų.
Studentų užtenka, bazė - skurdi
“Ambicingam uždaviniui - iki 2010 metų sukurti bendrą Europos studijų ir tyrimų erdvę - mūsų šalies akademinė visuomenė nėra abejinga. Pagrindinis ir, ko gero, Lietuvai sunkiausiai įgyvendinamas siekis - eksperimentinei plėtrai skirti 3 proc. bendro vidinio produkto, - sako Aukštųjų mokyklų rektorių konferencijos prezidentas, Vytauto Didžiojo universiteto rektorius prof. Vytautas Kaminskas. - Pastaruoju metu tam skiriama tik 0,6 - 0,7 BVP, tad šį procentą reikės padidinti 5 kartus”.
Profesoriaus manymu, tai pasiekiama nelengvai ir pagal šį rodiklį prilygti Europos standartams bus sunku. ES statistikos duomenimis, trečdalį tyrimams skiriamų pinigų sudaro valstybės lėšos, o du trečdaliai į šį aruodą patenka iš verslo. Lietuvoje - viskas atvirkščiai. “Tikėtis, jog verslas sugebėtų padidinti savo dalį 10 kartų - fantastinis dalykas ir turbūt iki 2010-ųjų to tikrai nepasieksime, netgi įsisavinę ES struktūrinius fondus”, - mano profesorius. Kitas bendras ES akademinės erdvės standartas - aukštąjį išsilavinimą suteikti kuo didesnei visuomenės daliai. Šia prasme Lietuva nėra autsaiderė - pagal studentų skaičių ji tarp Europos valstybių yra viena pirmaujančių šalių: jos universitetuose įvairiose pakopose dabar mokosi arti 130 tūkst. studentų. Dar 30 tūkst. diplomo siekia studijuodami kolegijose.
“Tačiau yra kita problema, - sako Rektorių konferencijos prezidentas. - ES valstybės studentų išmokslinimui skiria gerokai daugiau lėšų nei mes, lygiuodamiesi į jas prie šio rodiklio priartėsime negreitai. Bandymas įtikinti, jog, tarkim, vienam humanitarui parengti per metus užtenka 2500 Lt, atrodo juokingai. Muzikų parengimas kainuoja brangiausiai - tam skiriama 15 tūkst. Lt. Materialinės bazės turtinimo prasme su ES senbuviais universitetais konkuruoti bus sunkiausia”.
Tarptautiniai ekspertai objektyvesni
Šeši Lietuvos universitetai yra Europos Sąjungos universitetų asociacijos nariai, o Lietuvos rektorių konferencija - kolektyvinis jos narys. Orientuojantis į tai norima pakoreguoti ir studijų programas, kad jos labai nesiskirtų nuo tų, pagal kurias mokomasi Didžiosios Britanijos, Vokietijos ar Italijos universitetuose. Švietimo ir mokslo ministerijai rektoriai pasiūlė ambicingą siekį - kad nuo 2005 metų visų studijų programų kokybę vertintų tik tarptautiniai ekspertai. Pasak prof. V.Kaminsko, šalies universitetuose esama arti 60 studijų krypčių, kai kuriose - labai daug įvairių studijų programų (specialybių). Antai vien vadybos ir verslo kryptis “šakojasi” į beveik 70 programų, jų prikurta bene daugiausia.
Šiemetiniai abiturientai kviečiami studijuoti beveik 600 pagrindinių studijų (bakalauro) programų. “Tai nenormali situacija, niekur pasaulyje taip nėra, - komentavo V.Kaminskas. - Būtų optimalu, kad kiekvienoje studijų kryptyje būtų ne daugiau kaip 5 programos. Galbūt per šiuos metus tą procesą pavyks sutvarkyti, nors lengva, manome, nebus. Pirmiausia patys universitetai turėtų reikliau pasitvarkyti savose valdose”. VDU, kaip teigė jo rektorius, tuo keliu žengia seniai - bakalauro studijų programų tiek pat, kiek ir studijų krypčių.
O ar pavyks į ekspertinį darbą tikrinant visas studijų programas įsileisti vien tarptautinius specialistus, parodys laikas. Rektoriai mano, jog iš kitos šalies į Lietuvą atvykę tikrintojai į šias programas pažvelgs labiau globaliniu mastu, pareikš reiklesnių pastabų. Jų vertinimas bus gerokai objektyvesnis, nei tai daro Lietuvos ekspertai.
Dėl egzotikos užsieniečiai nebevažiuoja
Studijų kokybės vertinimo centro (SKVC) direktoriaus Eugenijaus Stumbrio teigimu, nuo kitų metų naudotis vien tarptautinių ekspertų paslaugomis dar nebus galimybių. “Nemanau, jog taip staiga reikėtų pereiti vien prie tarptautinių ekespertizių. Ten, kur galime, stengiamės išsiversti savomis jėgomis, nes Lietuvos ekspertai darbus atlieka žymiai pigiau, - “Kauno dienai” sakė E.Stumbrys. - Nors mes tarptautiniams ekspertams mokame 2-2,5 karto mažiau nei kitos Europos šalys, vis dėlto tai kainuoja nepigiai. Šiemet šiuos įkainius buvome priversti padidinti, nes užsieniečiai dėl mažo mokesčio nebenorėjo mums teikti paslaugų. Kai pasiūlome savo kainą, daugelis ekspertų važiuoti pas mus atsisako. Laikas, kai į Lietuvą norėta važiuoti dėl nepatirtos egzotikos, jau praėjo”.
SKVC vadovo pastebėjimu, Lietuvos ekspertų paslaugos maždaug dvigubai pigesnės, plius dar reikia apmokėti kelionės ir nakvynės viešbutyje išlaidas. “Pagrindinė priežastis, kodėl reikia žvilgsnio iš šalies - interesų konfliktas, - sakė E.Stumbrys. - “Mechanizmų”, kaip jo išvengti, žinoma, esama, bet ne visada sekasi. Latviai, beje, jau naudojasi tik tarptautinių ekspertų grupių paslaugomis”.
Praėjusiais metais tarptautinė ekspertizė atlikta keliose studijų programose: tikrinta, kaip rengiami sociologijos, visuomenės sveikatos specialistai, taip pat ekspertuotos edukologijos krypties ikimokyklinio ir pradinio mokyklinio ugdymo programos. Specialistų teigimu, ypač daug nesklandumų rasta edukologų valdose - mūsiškiai ekspertai esą tiek rimtų pastabų nebūtų išdrįsę pateikti. Pastaruoju metu tarptautiniai ekspertai vertina vadybos ir verslo administravimo, dar liko patikrinti medicinos ir viešojo administravimo programas. Šiemet taip pat numatyta ekspertų akimis pažvelgti į fizikos ir biologijos studijų erdves.
Lietuvos studentai “juda” mažai
SKVC centro vadovas sutinka, jog studijų programų aukštosios mokyklos turi išties per daug: vien universitetuose jų, apimančių kelias studijų pakopas (bakalauro ir magistro) - net 944. “Universitetai ypač susismulkina rengdami pagrindinių studijų programas, vien vadyboje yra arti šimto, - sako E.Stumbrys. - Tačiau aukštosios mokyklos yra autonomiškos, joms leista pačioms vertinti savo galimybes. Juolab kad anksčiau valstybės finansuojamos vietos būdavo skiriamos pagal studijų programų skaičių, todėl universitetai ir stengėsi jų prikurti kuo daugiau. Dabar Švietimo ir mokslo ministerija finansavimą skiria atsižvelgdama į studijų kryptis, tad padėtis turėtų keistis”.
Rektorių konferencijos prezidentas V.Kaminskas išsakė tokią nuomonę: “Kiekvienas universitetas, jei nenori būti provincijos lygio ir nori sulaukti atvykstančiųjų studijuoti iš svetur, privalo tarptautiniu mastu akredituoti savo programas. Modelis, kaip tai padaryti, dar galutinai nepriimtas, bet apie jį jau kalbama. Bet kurio Europos universiteto, tegu ir paties prestižiškiausio, programas galėtų akredituoti, tarkim, Japonijos ar JAV mokslininkai. Dalis universiteto programų galėtų būti akredituota, dalis - ne, jaunimas, žinoma, rinktųsi tik tas, kurias tarptautiniai ekspertai palaimino. Europos rinkoje mes esam naujokai, neturint tarptautinės akreditacijos tikėtis jaunimo antplūdžio bus sunkoka”.
Įsiliejus į bendrą europinę akademinę erdvę studentų mobilumas bus itin svarbus. Deja, Lietuvoje įsitvirtinti ES nuostatai, jog kiekvienas studentas bent semestrą ar vienerius mokslo metus pastudijuotų kitos valstybės universitete, matyt, bus lemta dar negreitai. Dabar ES mastu šiame procese dalyvauja arti 10 proc. studentų, o taip “judančių” Lietuvos studentų - tik 1-1,5 proc.
Baimė likti provincija
“Pagal šį rodiklį atsiliekam 100 kartų, esam baisi provincija, - stebisi VDU rektorius V.Kaminskas. - O norėdami sulaukti atvykstančių studijuoti užsieniečių, privalome pasirūpinti, ne tik ko juos mokysime, bet ir kur apgyvendinsime. Sąlygos bendrabučiuose baisios, vieni universitetai nepajėgūs jų sutvarkyti, tai - valstybės problema”.
Kauno technologijos universiteto Informatikos fakulteto Informacijos sistemų katedros vedėjas doc.dr. Rimantas Butleris sako, jog profesūra dėl studijų programų užsieniečių nesibaimina: “Nemanom, jog darom ką nors blogiau nei Europos universitetai, mūsų parengti informatikai puikiausiai įsitvirtina bet kurioje užsienio valstybėje. Nuvykę į kurią nors Skandinavijos šalį stebuklų nematom. Geresnė tik galbūt jų infrastruktūra, ne visi mūsų doktorantai turi, tarkim, nešiojamus kompiuterius”.
Kartu docentas pripažįsta, jog fakultete priimti atvykstančiuosius iš svetur kol kas nėra galimybių - ne tik todėl, kad dar nepasirengta dėstyti užsienio kalba (tokių planų jau esama), bet ir dėl bendros KTU infrastruktūros, gerų bendrabučių stygiaus. “Norėtume, jog mūsų studentai ir dėstytojai turėtų daugiau galimybių judėti, išvažiuoti pasitobulinti ir pastudijuoti į kitus Europos universitetus, - sako R.Butleris. - Tikimės, jog įstoję į ES, labiau galėsime pasinaudoti visomis integracijos galimybėmis”.
