Ar namuose esate įsirengę dūmų detektorių?
%
Taip, ir ne vieną
Ne, bet svarstau įsirengti
Ne, ir neketinu
Iš viso balsų: 2031
Savaitės apklausa:
0
Privatūs namai tampa našta šilumos tiekėjams
2005-06-14
Lina NAVICKAITĖ
Gyventojai, iš kurių reikalaujama daugiau sunaudoti šilumos, jaučiasi “Kauno energijos” įkaitais
Apie keturios dešimtys Kauno miesto gyvenamųjų namų jau nuo šio rudens gali būti nebešildomi, nes bendrovė “Kauno energija” ketina išmontuoti šilumos punktus. Kaip alternatyva kauniečiams siūloma arba įsipareigoti sunaudoti daugiau šilumos ir mokėti didesnes sąskaitas, arba išsipirkti šilumos punktus, kurių eksploatavimas Savivaldybės įmonei yra nuostolingas.
Reikalavimas daugiau šildytis
Rimvydo bei kitų gatvių privačių namų gyventojai prieš kelias savaites iš “Kauno energijos” sulaukė gana griežtų laiškų, kuriuose pranešama apie bendrovės planus iškelti šilumos punktus. Įmonė informavo, jog, atlikus šilumos panaudojimo analizę, paaiškėjo, kad šilumos tiekimo, reguliavimo bei matavimo įranga yra naudojama neefektyviai.
“Kadangi Jūs nuo 2004 m. balandžio iki 2005 m. kovo sunaudojote tik 14 mWh šilumos energijos, ir įvertinant tai, kad centralizuotai tiekiamos šilumos naudojimo režimas bei šilumos punktų panaudojimas yra neracionalus, AB “Kauno energija” numatė Jūsų name įrengtą ir jai priklausantį šilumos punktą perkelti kitam vartotojui”, - teigiama vieno namo gyventojams adresuotame laiške.
Pirmumo teise gyventojams siūloma šilumos punktą išsipirkti arba įsirengti naują šilumos punktą savo lėšomis.
“Kaip alternatyvą siūlome paliekant teisę naudotis “Kauno energijos” šilumos punktu sutartiniu pagrindu įsipareigoti per metus sunaudoti ne mažiau kaip 21 mWh šilumos energijos”, - rašoma dokumente.
Gyventojai prašomi per 15 dienų apie priimtą sprendimą pranešti raštu. Kauniečiai įspėjami, jog, nesulaukus raštiško atsakymo nustatytu terminu, tai bus traktuojama kaip sutikimas išmontuoti šilumos punktą.
Moka nemažai
“Tai - tikras reketas. Nesuprantame, kodėl iš mūsų reikalaujama mokėti už šilumą, kurios net nesunaudojame. Vadinasi, net gana šiltą žiemą turėtume mokėti kaip šildydamiesi per didžiausius speigus”, - stebėjosi kauniečiai.
Jie tvirtino už šilumą visada mokantys pagal užfiksuotus apskaitos prietaisų rodmenis. Trijų viename privačiame name įrengtų butų savininkai praėjusį šildymo sezoną kas mėnesį sumokėdavo apie 800 litų.
“Mokame tikrai nemažai, nors žiema nebuvo labai šalta”, - dėstė gyventojai.
Kauniečiai buvo įsitikinę, jog “Kauno energija” ketina išmontuoti labdara iš užsienio gautą įrangą.
“Prieš kelerius metus įmonė savo iniciatyva išardė seną boilerinę, o vietoj jos įrengė iš užsienio gautus apskaitos punktus, kurie jiems nieko nekainavo. O dabar bendrovė nori pasipelnyti mūsų sąskaita. Tuo metu niekas mūsų nepaklausė ir nepasiūlė svarstyti kitų alternatyvių šilumos būdų”, - priekaištavo gyventojai, abejojantys, ar bus finansiškai pajėgūs įsigyti ar pasistatyti naują šilumos punktą.
Nuostolingi punktai
“Kauno energijos” generalinio direktoriaus pavaduotojas, Pardavimo ir rinkodaros departamento vadovas Stanislovas Karčiauskas nelinkęs dramatizuoti susidariusios situacijos.
“Dauguma gyventojų, kuriems išsiuntėme laiškus, turi galimybę naudotis alternatyviais šilumos šaltiniais. Būtent dėl to šiuose namuose yra sunaudojama itin mažai šilumos. Laikomės nuomonės, jog jeigu gyventojai nevartoja šilumos, tai ir punktai jiems nėra reikalingi. Be to, pagal tai, kiek šilumos yra suvartojama, mums kyla įtarimų, ar apskaitos priemonių rodmenys nėra klastojami. Kai kurie įtarimai pasitvirtino”, - akcentavo įmonės atstovas.
S.Karčiauskas užtikrino, kad šilumos punktai, kuriuos planuojama iškelti, yra “Kauno energijos” nuosavybė: “Gyventojai klysta manydami, jog įranga gauta kaip labdara iš užsienio. Šiuos punktus įrengėme savo lėšomis 1998 metais, kai naikinome grupines boilerines. O Švedijos pramonininkų asociacijos skirta įranga buvo sumontuota daugiabučiuose namuose”.
Pašnekovas laikėsi nuomonės, jog privačiuose namuose “šiluma vartojama nesankcionuotai”. Be to, šie gyventojai už šildymą sumoka 2-3 kartus mažiau, nei įmonei kainuoja šilumos punkto išlaikymas.
“Bendrovė siekia efektyviai disponuoti savo turtu, todėl mes gyventojų prašome, kad jie arba naudotųsi esama įranga, arba pasirinktų kitas kuro rūšis”, - pridūrė S.Karčiauskas, užsiminęs, jog šių priemonių nutarta imtis atsižvelgiant į bendrovės pusėn metamus priekaištus dėl nepakankamai gerų bendrovės finansinių rodiklių.
Pakeitus kelias detales, išmontuotus šilumos punktus ketinama įrengti daugiaaukščiuose namuose, kur šiuo metu esama įranga yra labai pasenusi. Šilumos punktus reiktų keisti beveik kas antrame Kauno daugiabučiame name.
Įsigyti beveik neįmanoma
“Kauno energija” laiškuose konkrečiai nenurodo, už kiek gyventojams siūloma įsigyti šilumos punktus. Kainos priklauso nuo punktų likutinės vertės, atsižvelgiant į sumontuotą įrangą. Tačiau kauniečių finansinės galimybės įsigyti šilumos punktus vertinamos gana skeptiškai.
“Jeigu jau kai kurie gyventojai mano, kad centralizuotai teikiama šiluma yra per brangi, todėl šildosi kietu kuru, tai klausimas, ar jie bus pajėgūs nusipirkti šilumos punktus”, - abejojo S.Karčiauskas.
Įsirengti naują šilumos punktą, įvertinant jo pajėgumą, privačių namų savininkams kainuotų apie 15-25 tūkst. litų.
“Kauno energija” jau sulaukė ir kitų gyventojų reakcijos į atsiųstus laiškus. Dauguma jų nesutinka su pateiktais pasiūlymais ir užsimena, jog šilumos punktus norėtų įsigyti už simbolinę sumą. Nemažai nepatenkintų kauniečių bendrovei priekaištavo dėl to, kad ši, prieš kelerius metus įrengdama minėtus šilumos punktus, net nepasiteiravo gyventojų nuomonės ir negavo jų sutikimo. Tačiau tiesiogiai priekaištų nėra kam pateikti - šiuo metu “Kauno energijoje” nebedirba minėtus sprendimus priėmę asmenys.
“Šnekėsime ir derėsimės. Drastiškų priemonių imtis neketiname”, - teigė direktoriaus pavaduotojas, pridūręs, jog “niekas neateis ir neatims šilumos punktų”, tačiau siekiama išsiaiškinti gyventojų poziciją šiuo klausimu.
