Ar namuose esate įsirengę dūmų detektorių?
%
Taip, ir ne vieną
Ne, bet svarstau įsirengti
Ne, ir neketinu
Iš viso balsų: 2031
Savaitės apklausa:
0
Prie pajuokos stulpo kalami lėtapėdžiai valdininkai
2006-11-03
Gediminas STANIŠAUSKAS
Miesto politikai, netoli Rokų steigiantys kapines, per aštuonerius metus jas sugebėjo įkurdinti tik brėžiniuose
Naujų Kauno kapinių steigimo istorija, kuri trunka jau aštuonerius metus, iš detektyvo darosi panaši į tragikomediją.
Žemė, kur planuojamos kapinės, per pusantrų metų pabrango net šešiolika kartų.
Tačiau prieš metus Savivaldybėje buvo nuslėptas ir dokumentas, kuriame bendrovė “Kapinių priežiūra” nurodė galinti plėsti ir šiuo metu veikiančias kapines.
Sunkiai suvokiama, kam Kaunui reikia 112 hektarų dydžio kapinių, kai Vilniuje nauji kapai įsiteks 54 ha teritorijoje.
Nutylėjo apie svarbų dokumentą
Vakar Kauno miesto tarybos nariai Erikas Tamašauskas ir Antikorupcijos komisijos pirmininkas Stasys Žirgulis spaudos konferencijoje pateikė iki šiol visuomenei nežinomą dokumentą. 2005 m. lapkritį Savivaldybės įmonė “Kapinių priežiūra” informavo Savivaldybės administraciją ir kai kuriuos politikus, kad Kauno kapinėse be didesnių sąnaudų galima būtų įrengti apie 3400 šeimų kapaviečių.
Įmonės nuomone, būtų galima praplėsti Karmėlavos, Romainių, Eigulių ir Petrašiūnų kapines. Tam tereikia nupjauti menkaverčius medžius ir krūmus, o plėtrai skirti apie 1 mln. litų.
“Savivaldybei buvo pasiūlytas racionalus sprendimas, kaip atitolinti kapaviečių trūkumo problemą bent trejiems metams, bet apie šį siūlymą tylėta vienus metus”, - piktinosi S.Žirgulis.
Kapaviečių pakaktų iki 2010-ųjų pabaigos
“Kapinių priežiūros” vadovas Valdemaras Olšauskas patvirtino, kad prieš metus Savivaldybę informavo apie planuojamą kapaviečių rezervą.
“Mes tik išdėstėme savo nuomonę, bet eina laikas ir kažkodėl reikalai nejuda”, - sakė V.Olšauskas. - Niekas į pasiūlymą nesureagavo”.
Jo teigimu, Petrašiūnų kapines būtų galima praplėsti 2 hektarų plote. Ten būtų galima įrengti apie 1500 šeimos kapaviečių. Rašte Savivaldybei nurodyta, kad po plėtros Karmėlavos kapinėse kapaviečių rezervas sudarytų 2600 kapaviečių.
Šiuo metu laidoti galima tik Karmėlavos kapinėse, kur yra apie 1500 laisvų kapaviečių. “Panaudojus šiuos rezervus, Kaunas galėtų turėti apie 4-5 tūkst. vietų”, - sakė V.Olšauskas.
Kasmet Kauno kapinėse palaidojama apie 3200 mirusiųjų. Apie 60 proc. jų artimųjų prašo naujų kapaviečių. Tai reiškia, kad turimo rezervo pakaktų net iki 2010 metų pabaigos.
Sostinės kapinės dukart mažesnės
Komunalinio ūkio skyriaus vedėjas Ramūnas Noreika atmeta kaltinimus dėl Savivaldybės neveiklumo. “Viskas yra daroma, o jei kur reikalai ir nejuda, tai mes stengiamės problemas išspręsti”, - sakė R.Noreika.
Tačiau Tarybos narius stebina ir kiti dalykai. “Būtų užtekę trijų žmonių, kurie susėstų ir nuspręstų, kurioje vietoje turi būti kapinės, kur nutiesti takelius ir privažiavimus, kaip kapines aptverti tvora”, - sakė S.Žirgulis. Pasak E.Tamašausko, Vilnius kažkodėl labai greitai sugebėjo įrengti kapines 54 hektarų plote. “Kam Kaunui prireikė du kartus didesnių?” - klausė jis.
Tarybos nariai sieks sudaryti nepriklausomą komisiją. Ji turėtų išnagrinėti galimybę Kauno kapines įrengti kitoje vietoje, esą 30 ir 50 ha dydžio sklypų prieš metus buvo Domeikavoje.
“Tai laisva valstybinė fondinė žemė, todėl kam mokėti milijonus tik už žemę, kai jos yra nemokamai, - klausė E.Tamašauskas. - Kas sakė, kad žmones laidosime vandenyje, jei ten jokie geodeziniai tyrimai nebuvo atlikti”. Vilniaus savivaldybė dėl žemės kreipėsi į Vyriausybę, o gavusi pritarimą per trumpą laiką įsteigė kapines.
Jau reikalauja 100 tūkst. litų už hektarą
Vainatrakio kapinių plėtros reikalus kuruoja Kauno vicemero Adolfo Antano Balučio vadovaujama darbo grupė. Tačiau spalio pradžioje vicemeras konstatavo, kad ji atsidūrė aklavietėje. Paaiškėjo, kad už 112 hektarų, kuriuos planuota paimti visuomenės poreikiams, žemės savininkams tektų mokėti po 47,5-49 tūkst. litų, nors iš pradžių planuota mokėti po 3 tūkst. Lt/ha. Šiuo metu bendra kompensacijų suma perkoptų 5 mln. litų.
Pasak A.A.Balučio svarstoma nupirkti tik 57 ha žemės. Tam prireiktų apie 2,7 mln. litų. Tačiau kai kurie savininkai jau nori gauti ir po 100 tūkst. litų už hektarą.
“Reikėtų tęsti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūras, bet gal tikrai vertėtų kapinėms paieškoti kitos vietos”, - sakė A.A.Balutis.
Savivaldybės valdoma bendrovė “Kauno vandenys” mieste turi per 150 hektarų žemės. Vien Kleboniškyje ir Eiguliuose valdomi plotai siekia per 100 hektarų. “Reikia išsiaiškinti, kam įmonei reikia tokios didelės teritorijos, nes per vienus metus Taryba taip ir nebuvo informuota, kokį turtą bendrovė valdo”, - stebėjosi Antikorupcijos komisijos vadovas S.Žirgulis.
Pasak “Kauno vandenų” technikos direktoriaus Vlado Daugialos, minėtose vietose įmonė valdo gręžinius, iš kurių vanduo tiekiamas miestiečiams. “Suprantama, kad ta žemė mums reikalinga”, - teigė V.Daugiala.
