Ar namuose esate įsirengę dūmų detektorių?
%
Taip, ir ne vieną
Ne, bet svarstau įsirengti
Ne, ir neketinu
Iš viso balsų: 2031
Savaitės apklausa:
0
Prezidentas ir teisėjas susitarė kol kas slapukauti
2006-04-06
Arūnas IVAŠKEVIČIUS
Šalies teisininkai nevienareikšmiškai vertina situaciją teismų sistemoje
Po daugiau nei pusvalandį trukusio pokalbio akis į akį šalies vadovui Valdui Adamkui liko tik padėkoti atsistatydinusiam V.Mikelėnui už jo darbą AT Civilinių bylų skyriaus teisėjo poste. Tuo tarpu visuomenė ir toliau palikta spėlioti, kas paskatino vieną didžiausių civilinės teisės specialistų Lietuvoje atsisakyti šių pareigų. V.Mikelėnas pareiškė tik tiek, kad jį pasitraukti privertė “pareiga ginti viešąjį interesą”.
Įvertino pastabas ir užsitikrino pagalbą
“Supažindintas su priežastimis, Prezidentas apgailestauja, kad Aukščiausiasis Teismas (AT) netenka aukštos kvalifikacijos teisininko ir vieno geriausių civilinės teisės specialistų. Prezidentas dėkoja jam už darbą ir yra sutarta, kad ateityje profesorius Mikelėnas talkins Prezidentui civilinės teisės ir kitais klausimais”, - taip lakoniškai pokalbio tarp V.Adamkaus ir V.Mikelėno rezultatus pristatė Prezidento atstovė spaudai Rita Grumadaitė.
Prezidento atstovė spaudai taip pat pridūrė, kad Prezidentas įvertino užvakar V.Mikelėno pateiktas pastabas dėl Teismų įstatymo projekto, kurį praėjusią savaitę oficialiai baigė rengti Prezidento sukurta darbo grupė, ir kad šios pastabos “bus pateiktos Seimui svarstyti”.
“Mano pasitraukimas nėra paskatintas kažkokių asmeninių ambicijų - tai yra tiesiog pilietinis žingsnis. Ir jeigu žmonės, kurie skleidžia įvairius gandus, mano, kad šiais laikais pilietiškai, be jokios asmeninės naudos negalima pasielgti, tai tokie žmonės yra, deja, apgailėtini”, - pareiškė V.Mikelėnas.
“Aš pasielgiau pilietiškai. Aš pažadėjau Prezidentui, būdamas jau privatus asmuo, padėti, jeigu tik jis kreipsis dėl tų problemų, kurias jis pasiryžęs spręsti valstybėje”, - taip pat pridūrė atsistatydinantis teisėjas.
Kratėsi žodžių
V.Mikelėnas griežtai pareiškė, kad jam pastarosiomis dienomis priskiriami žodžiai, kurių jis nėra ištaręs.
“Spaudoje pasirodė kai kurių žmonių skleidžiami gandai apie mano atsistatydinimo priežastis, apie mano neva Prezidentui pateiktus skaičius apie nesąžiningų teisėjų skaičių, apie korumpuotų teisėjų skaičių, apie mano politines aspiracijas, apie mano siekį tapti AT pirmininku ir taip toliau. Noriu kategoriškai paneigti visas žinias, jos neatitinka tikrovės. Aš savo tikruosius motyvus šiandien išdėsčiau Prezidentui ir jis pripažino, kad aš pasielgiau pilietiškai”, - sakė V.Mikelėnas.
Tuo metu, kai V.Mikelėnas kalbėjosi su Prezidentu ir dar nebuvo spėjęs paneigti žiniasklaidos jam peršamų žodžių, Teisėjų asociacija išplatino pareiškimą, kuriame išreiškė nepritarimą V.Mikelėno elgesiui.
“Šią savaitę Lietuvos žiniasklaidoje pasirodė pranešimų, kad atsistatydindamas iš pareigų Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjas V.Mikelėnas įvardijo, jog pusė Lietuvos teisėjų esantys nedori, nekvalifikuoti, net korumpuoti. Kalbant teisine kalba - tikint žiniasklaidos pranešimais, nepateikus jokių įrodymų, pusei Lietuvos teisėjų mesti kaltinimai įvykdžius sunkius nusikaltimus”, - rašoma asociacijos pareiškime ir konstatuojama, kad tokie kaltinimai menkina teismų autoritetą.
Apie pareigas negalvojo
“Vakar Prezidentas viešai pareiškė, jog aš esu jo sąjungininkas. Taip kad, bent jau aš ir Prezidentas turbūt vertinsime, jeigu toliau tas purvas bus pilamas, kad tai yra puolimas ne tik prieš mane, bet ir prieš Prezidentą, ir tuo pačiu prieš valstybę”, - pareiškė teisėjas.
Nors žurnalistai atkakliai ragino V.Mikelėną nors kiek sukonkretinti atsistatydinimo priežastis, teisėjas nuo atsakymo išsisuko: “Jūs sureikšminate mano atsistatydinimą, valstybėje ir visuomenėje vyksta gilesni procesai. Su Prezidentu sutarėme, kad kol kas ne laikas kažką plačiau kalbėti”.
V.Mikelėnas užuominomis leido suprasti, kad galbūt kažką daugiau pasakys, kai per atleidimo iš pareigų procedūrą jam “bus suteikta Seimo tribūna”.
Paklaustas, kaip jis vertina tą faktą, kad Prezidentas beveik metus nepaskyrė naujo AT Civilinių bylų skyriaus pirmininko, į kurio postą AT pirmininkas Vytautas Greičius buvo rekomendavęs jo kandidatūrą, V.Mikelėnas atsakė: “Aš visus tuos metus dirbau. Turiu tiek darbo, kad man apie tokius dalykus net nebuvo laiko galvoti”.
Paprašytas pakomentuoti žiniasklaidos paskelbtą informaciją, kad jam yra tekę mokytis KGB mokykloje, V.Mikelėnas pareiškė, kad informacija apie jo studijas F.Dzeržinskio aukštojoje KGB mokykloje yra netiesa.
“Aš buvau kariškis, mokiausi karo mokykloje. Tai buvo TSRS aukštoji pasienio politinė karo mokykla”, - teigė V.Mikelėnas.
Pasak teisėjo, jo studijos šioje mokykloje truko tik vieną semestrą. Į klausimą, ar ši mokykla susijusi su KGB, V.Mikelėnas, trumpai pagalvojęs, atsakė: “Manau, kad ne”, nors sovietmečiu pasienio apsauga buvo KGB žinioje.
Šalies vadovo pažyma nepasiekė
Prezidentas nebuvo laiku informuotas apie Valstybės saugumo departamento (VSD) surinktus nepalankius duomenis apie Biržų rajono apylinkės teismo pirmininką Valentą Markevičių. Vakar Prezidento atstovė spaudai R.Grumadaitė informavo, kad Prezidentūra tik vakar, po atskiro užklausimo, gavo VSD pažymą, kurioje rašoma, kad saugumas prieštarauja tam, jog šiam teismo pirmininkui būtų duotas leidimas dirbti ir susipažinti su įslaptina informacija.
Tačiau ši pažyma, datuota šių metų sausio 25 diena, buvo išsiųsta Aukščiausiojo Teismo pirmininkui V.Greičiui ir Nacionalinės teismų administracijos direktoriui Raimundui Bakšiui.
“Šio rašto Prezidentas negavo, - patikino atstovė spaudai. - Prezidentas yra nustebęs ir reikalaus pasiaiškinimo”.
Kai kurios žiniasklaidos priemonės anksčiau skelbė, kad, dar pernai birželį Teisėjų tarybai svarstant V.Margevičiaus pareigų pratęsimo klausimą, tarybos nariai buvo informuoti, kad specialiosios tarnybos teisėju nepasitiki bei atsisakė išduoti leidimą dirbti su visiškai slapta informacija.
Tuo tarpu Prezidento atstovas Teismų taryboje, patarėjas teisės klausimais Haroldas Šinkūnas, vakar žurnalistams tvirtino, kad birželio mėnesio posėdyje VSD pažyma apie V.Margevičiaus netinkamumą dirbti su slapta informacija paskelbta nebuvo.
“Turėjo pagrindo”, bet neinformavo
Anot patarėjo, šiame posėdyje, priešingai, buvo pateikta pažyma, kurioje rašoma, jog nėra jokių duomenų, neigiamai charakterizuojančių kandidatus į teisėjus, tarp jų ir V.Margevičių.
Kartu H.Šinkūnas pažymėjo, kad VSD pažymą gavę V.Greičius ir R.Bakšys “turėjo pagrindo” apie ją informuoti Prezidentą. “Per tuos daugiau kaip du mėnesius to nebuvo padaryta”, - sakė H.Šinkūnas.
Priminsime, kad užvakar Prezidentas paprašė Teismų tarybą įtraukti į artimiausio posėdžio darbotvarkę klausimą dėl Biržų rajono apylinkės teismo teisėjo V.Margevičiaus tinkamumo toliau eiti šio teismo pirmininko pareigas.
Žiniasklaidoje skelbta, kad V.Margevičius praeityje garsėjo kaip alkoholiu piktnaudžiaujantis triukšmadarys, buvo atleistas už sovietinės milicijos darbuotojo vardo diskreditavimą, jam buvo iškelta baudžiamoji byla. Tačiau pernai Teismų taryba patarė Prezidentui skirti Biržų rajono apylinkės teismo teisėją V.Margevičių eiti pareigas iki 65 metų.
Konstitucija numato, kad speciali įstatymo numatyta teisėjų institucija - Teismų taryba pataria Prezidentui dėl teisėjų paskyrimo, paaukštinimo, perkėlimo ar atleidimo iš pareigų.
Ne viskas taip gerai, kaip norima pavaizduoti
Šalies teisininkai nevienareikšmiškai vertina situaciją teismų sistemoje. Daugelis jų pripažįsta, kad teismai susiduria su įvairiomis problemomis, tačiau skirtingai vertina jų mastą ir sunkumą.
“Jeigu lyginsime teismų situaciją su situacija visose kitose valstybės gyvenimo srityse, su situacija aukščiausiuose valdžios ešelonuose, tuomet galėsime sakyti, kad teismuose situacija yra normali. Prezidentui reikia rašyti 10 balų už tai, kad jis reaguoja į situaciją, į reiškinius, nes pamename ir laiką, kai apie tai būdavo tylima”, - “Kauno dienai” sakė Advokatų tarybos vadovas Rimas Andrikis.
“Žinoma, reikia pripažinti, kad šaukštas deguto pakeičia viso medaus statinėje skonį. Tačiau, norint nagrinėti konkrečius atvejus, reikėtų apie juos turėti daugiau duomenų. Kad ir teisėjo Mikelėno atveju - matau žingsnį, bet negirdžiu jokių argumentų”, - stebėjosi advokatas.
“Jeigu kasdien skelbti ką nors neigiama, tai apie bet kokį daiktą galima suformuoti nuomonę, kad įvyko katastrofa. Taip, iškeliami pavieniai negeri atvejai, bet sistema tai veikia. Įsivaizduokime, juk šimtai tūkstančių bylų išnagrinėjama gerai”, - tikino Teismų tarybos narys, Vilniaus apygardos teismo pirmininkas Artūras Šumskas.
“Žinoma, teismų sistemą tobulinti galima, tobulumui ribų nėra, bet sakyti, kad jeigu dabar kažkas nebus daroma, sistema apskritai sustos, tai aš su tokia nuomone nesutikčiau”, - pridūrė apygardos teismo pirmininkas.
“Gal visi pastarieji su teismais susiję įvykiai atsitiktinai supuolė krūvon, bet, kita vertus, tai rodo, kad išties su viena iš valdžių, teismine valdžia, nėra viskas taip gerai, kaip norima kartais apie ją pasakyti: kad joje tvarka, kad ji stabiliai dirba”, - pareiškė Lietuvos teisininkų draugijos (LTD) pirmininkas Stasys Šedbaras.
Pasak jo, jeigu Prezidentas inicijavo naujo Teismų įstatymo projekto parengimą, “matyt, buvo ką taisyti”.
“Neigiamų faktų iškėlimas nėra vien blogai. Tai privers galvoti, kokių reikia imtis efektyvių priemonių, kad vienos iš valdžių įvaizdis būtų geresnis. Žinoma, vien naujo įstatymo tam nepakaks”, - patikino LTD vadovas.
