Postmodernistiniame chaose - apie meną ir papūgą
Ką tik išleistas septintasis Lietuvos fotografijos metraščio tomas Lietuvos fotografija: vakar ir šiandien 2003 susilaukė prieštaringų vertinimų. Septintus metus išleidžiamas albumas pretenduoja apžvelgti, įvertinti lietuvių fotografijos metų derlių. Tačiau, anot šiųmečio leidinio kritikų, tai prasčiausiai per septynerius metus parengtas metraščio tomas.
Gaila pragaišinto lietuviškumo
Panevėžietis fotografas Algimantas Aleksandravičius, ką tik tapęs vyriausybinės meno premijos laureatu, teigė, jog šis metraštis neatspindi tikrosios padėties lietuvių fotografijoje. Modernus, gražus viršelis, įdomus knygos maketas. Iš pirmo žvilgsnio pastebima nuotraukų atrankos koncepcija - bandymas ieškoti naujoviškumo. Tačiau pradedi vartyti - šnipštas, nėra pasirinktą koncepciją atitinkančių nuotraukų. Bandymas lygiuotis į pasaulio fotografijoje vykstančius procesus, neturint juos iliustruojančių lietuvių sukurtų nuotraukų, atrodo kvailas, - kalbėjo A.Aleksandravičius. Jam gaila leidinyje pragaišusio lietuviškumo - savybių, būdingų Lietuvos fotografijos šiandienai, o metraščio straipsniuose, fotografo nuomone, nėra analizės. Ir nors fotografas mano, kad tai pati silpniausia iš septynių lig šiol išleistų knygų, vis vien džiaugiasi jos išleidimo faktu.
Jaunesniosios lietuvių fotografijos kartos atstovas, kaunietis Mindaugas Kavaliauskas gyrė knygos dailininkės Rimos Kiubaraitės-Sutkienės darbą ir vadino jį perfekt. Knyga atrodo pakankamai naujai, o jos viršelis su užklijuotų langų vaizdu - išvis simbolinė socialinė abstrakcija. M.Kavaliausko nuomone, pavarčius knygą, matyti, kad nuoseklių teminių kūrinių joje mažai, nebent tų autorių, kurių pavardės mums jau nebe pirmi metai yra žinomos.
Nėra specializuotos fotografijos mokyklos
M.Kavaliauskas kritikavo metraštyje spausdinamų tekstų kokybę. Jaučiama užėjimo, apsilankymo fotografijoje tendencija. Fotografijos buveinėje apsilankęs sociologas, menotyrininkas šį kartą šneka apie fotografiją. Bet apsilankęs, pavyzdžiui, dailės buveinėje jis šnekės tą patį. Anot mano kolegos A.Macijausko, tais pačiais žodžiais - ir apie meną, ir apie papūgą, - kategoriškai kalbėjo M.Kavaliauskas, Vytauto Didžiojo universitete dėstantis fotografiją. Jis apgailestavo, kad, bevaikštant po buveines, pametamas fotografijos raidos kontekstas, kuris buvo jaučiamas Lietuvos fotografijos vakar ir šiandien pirmtake, leistame sovietiniais metais. Albume Lietuvos fotografija, anot M.Kavaliausko, praleidęs būtinąsias propagandines eilutes, galėjai rasti suminėtus naujus vardus, išvardytus pokyčius, stilistiką, jutai palaikomą santykį su buvusių metų leidinių turiniu.
Stilistinis kritikų plaukiojimas, M.Kavaliausko įsitikinimu, yra negailestingo fakto rezultatas: per nepriklausomybės metus Lietuvoje neatsirado nė vienos specializuotos fotografijos mokyklos - kurios nors aukštosios mokyklos padalinio. Jaunų kritikų, išklaususių menką fotografijos kurselį, besiremiančių pačių susikurta kultūrine patirtimi, neįsipareigojimas priminti, kas buvo anksčiau, sudaro sąlygas jaunųjų fotografų genijaus kompleksui išvešėti.
Atkasti talentai
Fotografas Romualdas Rakauskas Lietuvos fotografiją: vakar ir šiandien 2003 pavadino naujesniu vėjelio dvelktelėjimu, turėdamas mintyse leidinio išvaizdą, pristatytų naujų autorių gausą. R.Rakausko žodžiais, šiuo metu fotografijoje, kaip ir kituose menuose, klesti žiauri maišalynė, kuri adekvačiai atsispindi ir šiame leidinyje. R.Rakauskas, daugiau nei trys dešimtmečiai atrenkantis fotografijas Nemuno žurnalui, pasiūlė atlaidžiau žiūrėti į metraštyje publikuojamų nuotraukų visumą. Silpnesnių fotografijų neįmanoma išvengti, - įsitikinęs Nemuno fotomeno skyriaus redaktorius.
Fotomenininkų sąjungos Kauno skyriaus pirmininkas Aleksandras Macijauskas atkreipė dėmesį, kad Lietuvos fotografijoje: vakar ir šiandien 2003 atkasti praeities talentai, apie kuriuos lig šiol nebuvo žinoma. Šios nuotraukos liudija, kad savo modernumu mes, dabartiniai fotografai, nieko nepasakome, kad, atspindėdami savo laikotarpį, tik tęsiame jų pradėtą darbą, - pastebėjo A.Macijauskas. Jo nuomone, leidinyje Lietuvos fotografijos vakar atspindėtos geriau nei Lietuvos fotografijos šiandien. Nuotraukų atranka galėjo būti geresnė, įsitikinęs A.Macijauskas, puikiai žinantis, kas ką kuria. Jo nuomone, laikas grįžti prie rimtų leidinio redkolegijų. Paaiškėjo, kad visiška laisvė gimdo neatsakingumą, - sakė A.Macijauskas, ta proga prisiminęs sovietines Lietuvos fotografijos redkolegijas, pro kurias prasti darbeliai nepraslysdavo. Vyresniajai lietuvių fotografų kartai atstovaujantis A.Macijauskas taip pat kritikavo jaunų autorių stūmimo politiką. Aš prieš šiltnamio sąlygas jaunimui, aš - už talentų rėmimą, - kalbėjo lietuvių fotografijos metras.
Siekta paliudyti gyvybę
Metraščio Lietuvos fotografija: vakar ir šiandien 2003 sudarytojo, kino ir fotografijos kritiko Skirmanto Valiulio aiškinimu, šiuo leidiniu siekta paliudyti, kad lietuvių fotografija vakar buvo gyva ir šiandien yra gyva. Kita vertus, norėta parodyti, kad postmodernizmas panaikina dogmatiškas ribas. Šiuolaikinės fotografijos ribas plėsti, kritiko pažadu, metraštyje ketinama ir toliau.
Į leidinį sudėti teoriniai straipsniai, kuriuose, anot S.Valiulio, išsakomi įvairūs požiūriai į Lietuvos fotografiją. Straipsniai buvo užsakyti autoriams, kurie geriausiai analizuoja lietuvių fotografiją (Agnei Narušytei, Virginijui Kinčinaičiui).
S.Valiulio nuomone, iš vieno metraščio tomo Lietuvos fotografijos proceso išklotinės iš tiesų negausi. Tačiau jei perversi visus septynis išleistus tomus, galėsi daug ką, jei ne viską pasakyti apie šiuolaikinę Lietuvos meninę fotografiją, - sakė vienas autoritetingiausių lietuvių fotografijos kritikų.