Po valdžios dėmesio stokos - žemdirbių akibrokštas


2002-11-14
Po valdžios dėmesio stokos - žemdirbių akibrokštas
Nors derybose su ES - karščiausias metas, pasitarti su žemdirbių atstovais atvyko vos keletas Seimo narių

 Vakar Seimo Kaimo reikalų komiteto ir Žemės ūkio rūmų tarybos išplėstinis posėdis tetruko keliolika minučių. Žemdirbių atstovai, pasigedę aktyvaus tautos išrinktųjų ir Vyriausybės narių dalyvavimo posėdyje, išsiskirstė. Kaip sakė Žemės ūkio rūmų tarybos narys Juozas Bertašius, atstovaujantis Šakių rajono žemdirbių asociacijai, nusivilta dar kartą pademonstruota dėmesio stoka kaimo reikalams.

Neatėjo ir po pertraukos

Prasidėjus konferencijai, J.Ramonas paprašė konferencijoje dalyvaujančių vienmandatėse apygardose išrinktų parlamentarų pakelti rankas.

Paaiškėjus, jog salėje tėra keturi tokie parlamentarai, Žemės ūkio rūmų pirmininkas paprašė paskelbti 20 minučių pertrauką ir pagrasino nutraukti konferenciją, jeigu per tą laiką į salę neateis mažiausiai 40 Seimo narių.

“Kiek čia dalyvauja Seimo narių? Ar turime su kuo šnekėtis?” - sugrįžęs po pertraukos paklausė J.Ramonas.

Konstatavęs, jog po pertraukos Seimo narių salėje ypatingai nepadaugėjo, J.Ramonas pasiūlė žemdirbiams išsiskirstyti. Vienmandatėse apygardose yra išrinktas 71 Seimo narys.

J.Ramonas taip pat pareiškė, jog su salėje susirinkusiais parlamentinio Kaimo reikalų komiteto nariais ir žemės ūkio ministru Jeronimu Kraujeliu “nėra apie ką kalbėti”, nes jų požiūriai sutampa.

“Labai gaila, kad mūsų negirdi, nesupranta, nenori išgirsti vienmandatėse apygardose išrinkti Seimo nariai. Gero kelio ir iki kitų susitikimų”, - pareiškė žemdirbiams J.Ramonas.

“Tai negi mes su savimi turime kalbėtis? Mes net į Seimą atvykome, o jie tingi iš kabinetų ateiti”, - piktinosi J.Ramonas.

“Mes buvom tiesiog priblokšti, kai salėje buvo vos keli Seimo nariai, išrinkti vienmandatėse apygardose”, - sakė J.Bertašius.

Suskaičiavęs ant vienos rankos pirštų Seimo narius iš vienmandačių apygardų, buvusius salėje, Žemės ūkio rūmų pirmininkas Jonas Ramonas, pritariant posėdžio dalyviams, paskelbė 20 minučių pertrauką, kviesdamas parlamentarus į posėdžių salę dalykiškai aptarti žemės ūkio finansavimo ir integracijos į ES klausimų.

Tačiau, pasak J.Bertašiaus, ir po dvidešimties minučių pertraukos Seimo narių, išrinktų vienmandatėse apygardose, nepadaugėjo, neatėjo nei finansų ministrė, nei Ministras Pirmininkas.

“Toliau posėdžiauti prasmės nebuvo, nes Seimo Kaimo reikalų komiteto narių nuomonė mums yra žinoma, su jais mes nuolat bendraujam, todėl ir nuspręsta skirstytis į namus”, - sakė J.Bertašius.

Artimiausiu metu rinksis Žemės ūkio rūmų taryba ir kartu su Seimo Kaimo reikalų komitetu spręs, ką toliau daryti.

Išvažiavo nieko nepešę

Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas socialliberalas Gintautas Kniukšta apgailestavo dėl to, kas įvyko. Pasak jo, daugelis parlamentarų buvo užimti tuo pat metu vykusiuose kitų Seimo komitetų posėdžiuose.

Seimo Kaimo reikalų komiteto nario konservatoriaus Arvydo Vidžiūno nuomone, toks žemdirbių akibrokštas - tai protestas prieš valdančiosios daugumos vykdomą žemės ūkio politiką. Išsiskirsčius namo didžiajai daliai žemdirbių atstovų, pora dešimčių likusių žmonių klausėsi žemės ūkio ministro Jeronimo Kraujelio ir Seimo Kaimo reikalų komiteto narių minčių integracijos į ES, žemės ūkio finansavimo klausimais.

Į salę po pertraukos atskubėjęs Seimo Pirmininko pavaduotojas Vytenis Andriukaitis pareiškė manąs, jog tai yra “tam tikras politinis žaidimas”.

Žemės ūkio rūmų pirmininko pozicijai nepritarė ir kai kurie konferencijos dalyviai žemdirbiai, pareiškę, jog jį reikėtų paduoti į teismą ir pareikalauti atlyginti nuostolius už sugaištą laiką ir sudegintus degalus.

Į konferenciją buvo pakviesti žemdirbių atstovai iš visų 60 šalies savivaldybių. Joje turėjo būti svarstomi kitų metų biudžeto projekte numatyti asignavimai žemės ūkiui bei Europos Sąjungos parama.

Konstruktyvūs pokalbiai - itin reikalingi

Lietuvai pateikus ekonomiškai pagrįstus skaičiavimus, Europos Komisija gali peržiūrėti savo sprendimus ir padidinti kai kurias žemės ūkio produkcijos gamybos kvotas. Kita vertus, Lietuva pirmiausia pati turi realiai įvertinti savo agrarinio sektoriaus plėtros poreikius ir galimybes. Tokias nuostatas pareiškė užvakar Lietuvos televizijos surengtose tiesioginio televizijos tilto ‘’Vilnius - Briuselis’’ diskusijose Europos Komisijos narys, atsakingas už žemės ūkį, žuvininkystę ir kaimo plėtrą Francas Fišleris.

Diskusijose Vilniuje dalyvavo pareigūnai, atsakingi už Lietuvos integraciją į ES, Lietuvos Seimo nariai, Vyriausybės, taip pat įvairių visuomeninių žemdirbiškų organizacijų atstovai, ūkininkai. F.Fišleris pabrėžė, kad kalbant apie žemės ūkio konkurencingumą ES rinkose būtina atsižvelgti į kiekvienos šalies kaštų sąnaudas, atlyginimus, žemės ir jos nuomos kainą. Taip pat reikėtų atsižvelgti į Lietuvoje susiklosčiusią palankesnę darbo jėgos situaciją.

ES komisaras teigiamai įvertino Lietuvoje gaunamos SAPARD finansinės paramos panaudojimą. Jo nuomone, Lietuvos žemdirbiai neturi baimintis ES, o pasirengti kuo geriau pasinaudoti teikiamomis galimybėmis.

ELTA, BNS, KD inf.