Paviešinant valstybinio egzamino užduotis, įžvelgiami ir politiniai motyvai

Kol teisėsaugos pareigūnai aiškinasi, kas ir kokiu būdu paviešino valstybinio lietuvių (gimtosios) kalbos egzamino užduotis, švietimo įstaigose pasklido įvairiausių šio skandalo versijų. Įtarimų šešėlis krinta beveik ant visų valstybinių egzaminų schemos dalyvių - nuo Nacionalinio egzaminų centro (NEC) darbuotojų iki savivaldybių tarnautojų, beveik parą saugojusių vokus su užduotimis.

Tyrimas nekomentuojamas

Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT), ketvirtadienį pradėjusi ikiteisminį tyrimą dėl galimo piktnaudžiavimo, vakar žurnalistams jokios detalesnės informacijos neteikė.

“Vyksta ikiteisminis tyrimas. Kol kas niekam įtarimai nėra pareikšti”, - “Kauno dienai” sakė STT atstovas spaudai Bernardas Gailius.

Konkrečių duomenų apie užduočių pardavinėjimą iš teisėsaugininkų kol kas nėra sulaukęs ir Remigijus Motuzas, švietimo ir mokslo ministras. Vakar jis dalyvavo Kauno technologijos universiteto garbės daktaro laipsnio įteikimo Čekijos prezidentui Vaclavui Klausui ceremonijoje. Tik atvykęs į Kauną jis iš karto sulaukė žurnalistų klausimų kilusio skandalo tema.

“Niekas iš mums skambinusiųjų neatnešė tų užduočių, išskyrus vieną skyrybos užduotį, rastą internete. Apklausti moksleiviai taip pat teigė matę tik tą egzamino dalį, kuri buvo internete”, - sakė ministras.

R.Motuzas patvirtino, kad gauti keli pranešimai ir apie galimybę nusipirkti matematikos egzamino užduotis.

“Mes kreipėmės į atitinkamas tarnybas. Buvo apklausti trys vaikinai, kurie prisipažino, kad papokštavo. Ar reikėtų egzaminą perlaikyti, jei paaiškėtų, kad matematikos egzamino užduotis buvo galima nusipirkti? Mes spręstume. Reikėtų įvertinti, kokia dalis moksleivių tuo galėjo pasinaudoti”, - sakė ministras.

Labiausiai sukčiavo vilniečiai

R.Motuzas teigė, kad per lietuvių kalbos egzaminą iš anksto gautomis užduotimis daugiausia naudotasi didžiuosiuose miestuose, ypač Vilniuje. “Manoma, kad kai kuriuose egzaminų centruose tokių atvejų galėjo būti apie 30-40 proc. Jeigu egzaminas nebūtų perlaikomas, nusirašinėtojai arba nesąžiningi studentai galėtų užimti sąžiningųjų vietą, nes pirmųjų balai bus aukštesni”, - aiškino ministras.

R.Motuzas suskubo paneigti tarp moksleivių pasklidusias kalbas, esą jau galima nusipirkti istorijos ir anglų kalbos egzaminų užduotis: “Jos dar neatspausdintos, kaip jas galima nusipirkti? Užduotys atspausdinamos tik kelias dienas prieš egzaminą. Mes imsimės papildomų priemonių, keisime užduotis, naudosime vaizdo kameras”.

Ministras vakar pranešė, kad lietuvių kalbos egzaminas bus laikomas birželio 9 dieną ir pasirašė įsakymą dėl egzaminų grafiko pakeitimo.

Fizikos egzaminas iš birželio 10 dienos perkeliamas į birželio 14 dienos 9 valandą. Muzikologijos egzamino antra dalis ir muzikos egzaminas vyks birželio 14 dienos 14 valandą.

Toks sprendimas sukėlė tikrą nepasitenkinimo audrą tarp abiturientų.

“Kodėl dauguma sąžiningų moksleivių turi nukentėti dėl kelių sukčių? Suvaryti mokinius dar kartą laikyti egzaminą, žinoma, yra lengviau, nei patikrinti, ar įvertinimai atitinka metinį lietuvių kalbos pažymį. Argi būtų logiška, jeigu 4 balus turėjęs moksleivis, gautų 90-100 proc.? Tačiau, aišku, tai sėdintiems ministerijoje ir NEC yra per sunku”, - “Kauno dienai” rašė abiturientai, vakar užvertę redakciją laiškais.

Rengėjai pasirašo sutartis

Nacionalinio egzaminų centro specialistams teks nemenkai paplušėti, kad panašių incidentų būtų išvengta, nes egzamino sistemos patikimumu jau abejoja ne tik moksleiviai.

NEC direktorius Vidmantas Jurgaitis per atstovą spaudai “Kauno dieną” informavo, kad jau imamasi papildomų saugumo priemonių: “Papildomos apsaugos priemonės bus taikomos visos šios sesijos metu, kad daugiau nepasikartotų situacija, tokia kaip su lietuvių (gimtosios) kalbos (testo) egzaminu. Pasibaigus šių metų egzaminų sesijai, bus galvojama ir apie tolesnius pokyčius egzaminų organizavimo ir vykdymo tvarkoje, kurie padėtų užtikrinti saugumą”.

“Kauno diena” pasidomėjo, kaip organizuojami valstybiniai egzaminai ir kurioje jų rengimo stadijoje galėjo nutekėti informacija.

Pagal NEC nuostatus, egzamino užduotis rengia specialistų komanda. NEC pagal specialius kriterijus išrenka vieną dalyko specialistą. Jis suburia mokytojų ir aukštųjų mokyklų dėstytojų komandą, kuri imasi formuluoti egzamino užduotis, ir jos vėliau dar recenzuojamos.

Į darbo grupes įtraukti pedagogai privalo deklaruoti savo interesus: šeimos sudėtį, kokių klasių moksleiviams dėsto dalyką. Užduočių rengėjams keliamas reikalavimas, kad nei šeimoje, nei tarp mokinių nebūtų abiturientų.

Įtarimai spaustuvės darbu

Šiais metais valstybinio lietuvių (gimtosios) kalbos egzamino (testo) užduotis rengė trys specialistai, kurių nei pavardės, nei pareigos nėra viešinamos. Šie ir kitų valstybinių egzaminų autoriai bei recenzentai pasirašė autorines sutartis, kuriomis įsipareigoja neplatinti ir neskleisti informacijos apie užduotis anksčiau laiko. Specialistų pavardžių nežino net aukščiausias kategorijas turintys pedagogai, kuriems patikima ištaisyti abiturientų darbus.

“Pagal užduotis galime suprasti tik tiek, ar jų rengėjas yra praktikas, t.y. dirba mokykloje, ar teoretikas, dirbantis universitete”, - “Kauno dienai” teigė vienos vidurinės mokyklos lietuvių kalbos mokytojas.

Parengtos ir patvirtintos egzaminų užduotys keliauja tiesiai į pačiame NEC veikiančią spaustuvę, kur griežtai kontroliuojant jos atspausdinamos ant sunumeruotų blankų. Iš spaustuvės egzaminų užduotys yra išvežiojamos į savivaldybes, iš kur patenka į valstybinių egzaminų centrus.

Iš karto po skandalo vienai šalies televizijai Vilniaus mokyklos abiturientė papasakojo, kad egzaminų užduotis išplatino vienas spaustuvės, spausdinusios egzaminų užduotis, darbuotojų. Egzaminų užduotys esą buvo platinamos per tarpininkus, jas išskaidant.

Moksleivė teigė, kad vieno egzamino paketo kaina Vilniuje siekė 80 tūkst. litų. Vilnietė tvirtino turinti žinių, kad egzaminų užduočių blankus platino pati Švietimo ir mokslo ministerija. Ji informaciją pranešė STT, tačiau tarnyba atsisakė šiuos faktus tirti.

Mitas griuvo

NEC vadovas “Kauno dienai” teigė, kad spaustuvėje dirbantys du asmenys yra patikimi ilgamečiai darbuotojai. Jiems pateikiamas popierius ir kitos spaudos medžiagos. Spaustuvės darbas yra griežtai kontroliuojamas - tiksliai apskaičiuojamas ir sutikrinamas ne tik medžiagos kiekis, bet ir viskas, kas atspausdinama ir supakuojama.

“Pagal šiuo metu žinomą požymių visumą sprendžiame, jog užduotys negalėjo nutekėti iš spaustuvės”, - sakė V.Jurgaitis, kuris nuo detalesnių komentarų susilaiko, kol STT nepaskelbs savo sprendimo.

NEC direktorius ne kartą žurnalistams buvo gyręsis, kad “visos egzaminų ruošimo grandys yra stiprios ir informacija nutekėti negali”. Egzamino užduotys ir rengimo darbai esą net nepatenka už NEC pastato sienų, o informacija nėra prieinama pašaliniams.

Egzamino centro darbuotojai, atsakingi už užduočių parengimą, naudojasi kompiuteriais, kurie nėra prijungti prie visuotinio kompiuterių tinklo. Egzaminų užduotys saugomos išoriniuose kietuosiuose diskuose, kuriuos darbuotojai darbo metu prijungia prie savo kompiuterių, o visą likusį laiką šie įrenginiai būna užrakinti seife.

Visos užduotys į savivaldybes siunčiamos uždarytuose vokuose, kurie atplėšiami egzamino metu, prieš tai patvirtinus, jog vokas tikrai nepažeistas ir savo parašu tai patvirtinus egzamino vykdymo protokole.

Voko turinys neprieinamas?

Vakar pasklido informacija, esą valstybinio lietuvių kalbos egzamino užduotys buvo paviešintos atplėšus vienoje savivaldybių saugomą voką. Tokia versija neatrodo įtikinama Kauno miesto savivaldybės Švietimo ir ugdymo skyriaus vyriausiajai specialistei Zitai Blėdienei, kuri egzamino išvakarėse perėmė vienos siuntų tarnybos atgabentą voką su užduotimis.

“Atplėšti voką, kad to būtų neįmanoma pastebėti, nėra galimybių. Tokioje akcijoje turėtų dalyvauti mažiausiai penki šeši žmonės, tarp kurių būtų ir egzamino vykdytojas, ir abiturientas. Prieš prasidedant egzaminui, pirmasis sąraše pagal abėcėlę įrašytas moksleivis turi patvirtinti, kad vokas nėra pažeistas”, - aiškino Z.Blėdienė.

Ji sakė ilgus metus buvusi tikra, kad Lietuvoje patvirtinta valstybinių egzaminų laikymo tvarka yra visiškai patikima, tačiau šios savaitės įvykiai jau verčia tuo abejoti. Kauno pedagogų bendruomenėje vis garsiau kalbama apie tai, kad šis skandalas gali turėti ir politinį atspalvį. Įvertinant dabartinę politinę situaciją, kai kone kasdien kalbama apie interpeliacijas ministrams bei Vyriausybės griūtį, R.Motuzo nuvertimas gali pagreitinti įvykius politinėje scenoje.

Lieka poste

Pats švietimo ir mokslo ministras vakar dar kartą pareiškė neketinąs atsistatydinti.

“Žinoma, jei bus nustatyta faktų, kad mano kolegos kažką ne taip padarė, mes irgi atsistatydintume, protestuodami kartu su tais, kurie protestuoja prieš nesąžiningus žmones”, - vakar lankydamasis Kaune kalbėjo ministras.

Jis nebuvo linkęs tikėti, kad užduočių rengėjai galėjo patys jas nutekinti. R.Motuzo nuomone, galimi tik trys informacijos nutekėjimo šaltiniai - Nacionalinio egzaminų centro spaustuvė, kelias nuo Vilniaus iki konkrečios savivaldybės ir trečias variantas - ar vokas su užduotimis nebuvo atplėštas pakeliui nuo savivaldybės iki mokyklos.

Kol ieškoma užduočių platintojų, NEC specialistai skuba rengti naujas pakartotinio egzamino užduotis. Šį darbą nori nenori teks atlikti paskubomis, nes įprastai užduoties rengėjų parinkimas, po to jų darbas, vėliau užduočių recenzavimas apytiksliai trunka tris mėnesius.

Šį kartą teks viską atlikti dar greičiau, tad abiturientams belieka tik tikėtis, kad egzamino rengėjai išvengs klaidų bei netikslumų, kurių iki šiol pasitaikydavo beveik kiekvienais metais.

Šiemet valstybinio lietuvių kalbos egzamino (interpretacijos) užduotyje taip pat buvo palikta viena rašybos klaida.

Vien pakartotinio egzamino užduočių rengimas ir spausdinimas kainuos iki 20 tūkst. litų.