Po įžūlių apiplėšimų - ir baimė, ir ryžtas gintis


2003-09-19
Remigijus JURGELAITIS
Po įžūlių apiplėšimų - ir baimė, ir ryžtas gintis

Dėl kelių šimtų litų paštininkus žudantys ir plėšiantys nusikaltėliai verčia “Lietuvos paštą” pasenusias apsaugos priemones keisti modernesnėmis ir apginkluoti įbaugintus laiškininkus  

Pastaruoju metu vis dažniau nuo įžūlių vagių nukenčia provincijoje dirbantys laiškanešiai, nusikaltėlių taikiniu tampa ir menkai saugomi rajonų pašto skyriai.

“Lietuvos pašto” atstovai neneigia, kad po pastarųjų mėnesių įvykių, kai Raseinių rajone buvo užpultas ir mirtinai sužalotas paštininkas, o Jonavos rajone trečiadienį apiplėštas Užusalių pašto skyrius, imtasi stiprinti rajonuose įsikūrusių “Lietuvos pašto” filialų apsaugą.

Įbauginti paštų darbuotojai neslepia savo iniciatyva perką apsaugos priemones, kai kurie, nepakeldami kasdienės įtampos, svarsto galimybes palikti darbą. Jie neslepia, kad turimų apsaugos priemonių nepakanka, jos lengvai įveikiamos ir moraliai pasenusios.  

Paštai tampa vagių masalu  

“Lietuvos pašto” eksploatacijos direktorė Albina Knurienė pastebi, kad pastaruoju metu vagys suaktyvėjo Kauno apskrityje.

“Kitose šalies vietose situacija nėra tokia grėsminga. Kauno apskrityje vietiniai nusikaltėliai dėl kelių šimtų ar tūkstančių litų ryžtasi griebtis ginklo. Kraupu, bet jie dėl centų pasiryžę žudyti”, - jaudinosi “Lietuvos pašto” eksploatacijos direktorė.

Po trečiadienio apiplėšimo Užusalių pašto skyriuje, kai keli kaukėti ginkluoti plėšikai įsibrovė į patalpą, kurioje buvo užsirakinusios penkios pašto darbuotojos, ir pagrobė apie tris tūkstančius litų, kone visos Kauno apskrities paštų darbuotojos prisipažino nedrąsiai atėjusios į darbą.

“Tokie įvykiai negali nejaudinti. Atrodo, kad pastaruoju metu “Lietuvos pašto” kaimo skyriai tampa didžiausiu masalu vagims. Galima tai suprasti, nes vargu ar kaimuose kur nors yra daugiau pinigų”, - svarstė Kačerginės miestelio pašto viršininkė Jūratė Plaušinaitė.

Kačerginėje dirba keturi laiškanešiai ir minėta pašto viršininkė. Pastaroji viena klientus aptarnauja pašto patalpose. “Jei kas įvyktų, nieko neprišaukčiau. Nors yra signalizacija, tačiau žmonės, net jai suveikus, greičiausiai liktų abejingi”, - svarstė Kačerginės pašto viršininkė.

Signalizacijos garsui abejingi

Užusalių pašto darbuotojos apiplėšimo metu taip pat spėjo įjungti vietinę signalizaciją, kurios cypimas girdimas kelių šimtų metrų atstumu, tačiau vietiniai gyventojai į tai nekreipė jokio dėmesio. Kad tokia apsaugos priemonė neveiksminga parodė ir “Kauno dienos” kartu su Kačerginės pašto viršininke surengtas žurnalistinis eksperimentas. Jo metu įjungėme garsinę signalizaciją, tikėdamiesi, kad ją išgirdę šalia pašto gyvenantys kaimynai pasidomės, kodėl kaukia sirena.

Ramiame Kačerginės miestelyje signalizacija kaukė kone penkias minutes, tačiau nė vienam miestelio gyventojui garso signalas nerūpėjo.

“Matote, žmonės visiškai abejingi. Jiems nerūpi, kas dedasi kito kieme”, - reziumavo J.Plaušinaitė. Ji įsitikinusi, kad moraliai pasenusi vietinė signalizacija nėra naudinga. “Tačiau nėra už ką įsigyti modernesnių apsaugos priemonių. Paprasčiausiai “Lietuvos paštas” neturi lėšų”, - apgailestavo moteris.

“Kodėl nepasidomėjome, dėl ko kaukia sirena? - perklausė prie pat “Lietuvos pašto” Kačerginės skyriaus gyvenantis Vytautas Makusa. - Kad miegojome, jau neprigirdžiu. Be to, kartais vyksta apsaugos sistemos patikrinimai, juk negali visuomet reaguoti”. Vyras tikino, kad jam nė į galvą nešovė mintis kviesti policijos pareigūnų.

Iš naujo išgyvena košmarą

Stebina ir daugelio Kauno apskrities “Lietuvos pašto” skyrių pastatų apsauga. Ne visų pastatų langai grotuoti, o kai kurių duryse - vos viena nesunkiai įveikiama spyna. Vakar paštininkai kalbėjo daugiau emocijomis, nes sako paprasčiausiai nebegalį jų slėpti.

“Vos pamatau nepažįstamą žmogų, pradedu virpėti, dreba rankos”, - neslėpė J.Plaušinaitė. Ji sako įsigijusi net savigynos priemonę. Kokią, moteris nelinkusi išduoti.

Zapyškio (Kauno r.) pašto viršininkė Regina Dargužienė taip pat neslepia jaudulio. Jai kiekvienas naujas išpuolis prieš pašto darbuotojus atgaivina kelerių metų senumo įvykį. R.Dargužienė žino, ką reiškia akis į akį susidurti su ginkluotu nusikaltėliu.

“Pamenu prieš kelerius metus į paštą atėjo akis tamsiais akiniais prisidengęs ir juodą golfą vilkįs vyriškis. Išsitraukęs ginklą, jis pareikalavo į krepšį krauti pinigus”, - prisiminė Zapyškio pašto viršininkė.

Tačiau tuomet moteris neišsigando ir pasipriešino užpuolikui. “Paėmiau rankinuką ir pradėjau krauti pinigus. Bet jis bijojo labiau nei aš. Kažką pasakiau ir užpuolikas spruko”, - įvykį pašte prisiminė R.Dargužienė.

Nori keisti darbą

Tačiau net ir šis įvykis paštininkės neprivertė keisti profesijos. “Be abejonės, norėčiau dirbti saugesnį darbą, tačiau šiuo metu kaime rasti darbą ganėtinai sunku”, - apgailestavo R.Dargužienė. Ji pastebi, kad ir jos kolegės mielai rinktųsi saugesnį darbą.

“Ilgai ieškojau darbo, pašto viršininke dirbu vos tris mėnesius, - sakė J.Plaušinaitė. - Kaime nėra darbų, nors po kiekvieno išpuolio prieš paštininkus imu galvoti, ar verta eiti į darbą”.

Paštininkus guodžia tik tai, kad Kauno rajone tragiškų išpuolių pavyko išvengti. Jie viliasi, kad kaip ir kitose pasaulio valstybėse, bent po kelerių metų pašto skyrius pradės saugoti policijos pareigūnai. “Kol kas tokios galimybės nėra, nes paštas privalėtų apsaugininkui mokėti atlyginimą”, - sakė R.Dargužienė.

Krepšyje - dujų balionėlis

Po pastarųjų mėnesių įvykių ypač atsargiai dirba po atokius Kauno rajono kaimus pensijas ir spaudą išnešiojantys laiškanešiai. Jie sako griežtai besilaiką darbo taisyklių, kuriose numatyta vienu sykiu neštis ne daugiau kaip du tūkstančius litų bei dirbti tik šviesiu paros metu.

Ežerėlio miestelio (Kauno r.) pašto laiškininkė Birutė Nėniuvienė neslepia nuolat jaučianti jaudulį, nes kone kasdien tenka eiti ir į greta Ežerėlio įsikūrusias miške glūdinčias sodybas.

“Stengiuosi įdėmiai stebėti aplinką, jei pamatau mietelyje įtartiną žmogų, pereinu į kitą gatvės pusę”, - neslėpė moteris. Laiškininkė sako pensijų nesiryžtanti nešioti pėsčiomis. “Turiu automobilį. Nors už kurą papildomai niekas nemoka, tačiau važiuoti juo gerokai saugiau”, - įsitikinusi B.Nėniuvienė.

Jos, kaip ir kitų laiškininkių, krepšyje - dujų balionėlis, specialus apie pavojų signalizuojantis prietaisas. B.Nėniuvienė džiaugiasi, kad iki šiol dujų balionėlį jai tekdavę naudoti tik ginantis nuo šunų.

“Vargu ar jis būtų veiksmingas susidūrus su nusikaltėliu. Reikia ilgai taikyti, kad papurkštum tiesiai į veidą”, - pastebėjo Ežerėlio laiškininkė. Raseiniuose mirtinai plėšikų sužalotas laiškininkas taip pat krepšyje turėjo dujų balionėlį, tačiau nespėjo juo pasinaudoti.

Perka šaunamuosius ginklus

Dėl suprantamų priežasčių “Lietuvos pašto” eksploatacijos direktorė vengia kalbėti apie kaimų filialų apsaugą. “Ši informacija yra konfidenciali, nes tokio pobūdžio žinios gali būti naudingos potencialiems nusikaltėliams”, - įsitikinusi A.Knurienė.

“Lietuvos pašto” atstovė įsitikinusi, kad net pačios moderniausios apsaugos priemonės vargu ar padės, kol žmonės bus abejingi kitų bėdoms.

“Ne tik Užusalių pašto apiplėšimo pavyzdys rodo, kad žmonės nelinkę padėti kitiems, galėčiau vardyti ir daugiau pavyzdžių”, - tikino A.Knurienė.

Paštininkai stengiasi bendradarbiauti su vietos policijos pareigūnais. “Rengiame specialius kursus, kuriuose laiškininkai ir policijos pareigūnai apmokomi, kaip derėtų dirbti kartu. Aiškiname, ką reikėtų daryti susidūrus su nusikaltėliu”, - sakė “Lietuvos pašto” eksploatacijos direktorė.

Ji pastebi, kad kai kurie paštininkai patys stengiasi įsigyti savigynos priemonių, tačiau abejoja, ar jas, iškilus pavojui, pavyktų panaudoti.

A.Knurienė sako neabejojanti, kad laiškininkus užpuola vietiniai nusikaltėliai. “Juk šiais laikais paštuose nelaikome daug pinigų. Nusikaltėliai tik išgąsdina darbuotojus, jų grobis nebūna didelis. Paprasčiausia sugadina inventorių, spynas, praktiškai negauna jokios naudos”, - pastebėjo eksploatacijos vadovė. Ji teigia, kad ypač Kauno regione šiuo metu stengiamasi moderninti apsaugos sistemas.

“Kai kurie paštininkai turi ir šaunamuosius ginklus. Nematome kitų būdų, kaip kovoti su nusikaltėliais”, - aiškino A.Knurienė.