Ar namuose esate įsirengę dūmų detektorių?
%
Taip, ir ne vieną
Ne, bet svarstau įsirengti
Ne, ir neketinu
Iš viso balsų: 2031
Savaitės apklausa:
0
Plėšikai godžiai dairosi į bankų seifus
2004-08-14
Lina NAVICKAITĖ
Per pastarąjį dešimtmetį Lietuvoje apiplėšta keliasdešimt bankų skyrių
Sostinės teisėsaugininkams užteko 30-ies valandų išaiškinti didžiausią šalies istorijoje banko plėšimą ir sulaikyti abu įtariamuosius, kurie pirmadienį iš Vokietijos banko Vilniaus skyriaus pagrobė 2 mln. litų.
Iki šiol kone kasmet įvairaus plauko nusikaltėliai mėgina apiplėšti bankus, tačiau ne visus tokius nusikaltimus pareigūnams pavyksta išaiškinti.
Milijonas vogtas iš Šiaulių
Šios savaitės pradžioje Lietuvą sudrebino skandalingas Vokietijos banko Vilniaus skyriaus apiplėšimas. Įspūdingas pasirodė esąs ne nusikaltimo scenarijus, o plėšikų grobis - 2 mln. litų. Tokios sumos iš banko mūsų šalies ilgapirščiai dar nebuvo nušvilpę.
Iki šio plėšimo daugiausia pinigų pagrobta prieš devynerius metus - 1995 metų rugsėjo 19 dieną. Tą lemtingą antradienį keturi nusikaltėliai pateko į tuometinio “Hermio” banko Šiaulių filialą, kur pasmaugė apsaugos darbuotoją ir pagrobė 940 tūkst. litų. Tai buvo pirmas toks stambus banko plėšimas ne tik Šiauliuose, bet ir Lietuvoje po nepriklausomybės atkūrimo.
Tiesa, nusikaltimo detalės ėmė ryškėti ne iš karto. Banko darbuotojai iš pradžių pasigedo ne tik solidžios pinigų sumos, dingusios iš pinigų saugyklų bei kai kurių seifų, bet ir vieno apsaugos darbuotojo. Kartu su apsaugininku pasigesta bankui priklausiusio automobilio “Audi 80” bei kelių šaunamųjų ginklų.
Po kelių dienų miške buvo rasta visiškai sudegusi “Audi 80”. Vėliau išsiaiškinta, jog dingęs apsaugos darbuotojas buvo nužudytas.
Už grotų visam gyvenimui
Pareigūnai banko plėšikus sučiupo per kelias savaites, o nepraėjus metams ketveriukė stojo prieš teismą. Nusikaltimo organizatoriumi buvo pripažintas Justinas Buta, kuriam už apiplėšimą ir banko apsaugos darbuotojo nužudymą iš pradžių skirta išimtinė mirties bausmė sušaudant. Tačiau vėliau Aukščiausiasis Teismas nutarė, jog nuteistasis kalės iki gyvos galvos.
Trys J.Butos bendrininkai - jo brolis Jonas ir dar du kaltinamieji atsipirko lengvesne - 15 metų nelaisvės atėmimo bausme.
Teisme J.Buta prisipažino įvykdęs du sunkius nusikaltimus, tačiau po kelerių metų, praleistų Lukiškėse, jis aiškino nebuvęs nusikaltimo organizatorius, o tik prisiėmė kaltę. Nuteistasis vis dar nepraranda vilties anksčiau ar vėliau išeiti į laisvę. Pernai rudenį jis kreipėsi į Šiaulių apygardos teismą prašydamas sušvelninti bausmę.
Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo pareigūnai pateikė teigiamą įkalintojo charakteristiką ir akcentavo, jog J.Buta nebuvo baustas, nesivėlė į konfliktus, be to, neakivaizdžiai mokosi Vilniaus pedagoginiame universitete. Pats 48 metų nuteistasis taip pat tikino pasimokęs iš klaidų ir prašė galimybės pasitaisyti. Tačiau teismas 6 kartus teistam piliečiui buvo griežtas ir bausmę paliko nepakeistą.
Įtariamas apsaugos darbuotojas
Iki šiol galutinio taško pareigūnai dar nepadėjo ne mažiau skandalingoje “Hansabanko” apiplėšimo byloje. Šio banko Vilniuje veikiantis Tuskulėnų skyrius buvo apiplėštas šiemet sausio 6-ąją.
Plėšikai į skyrių įsibrovė maždaug 21 valandą, kai bankas jau buvo uždarytas, o visi darbuotojai išėję. Banke budėjo tik vienas apsaugos bendrovės “Falck Security” darbuotojas. Jį sumuštą ir rado į darbą atėję bankininkai, kurie pasigedo apie 700 tūkst. litų, buvusių seife.
Apsaugininkas pareigūnams aiškino, jog įsibrovę plėšikai jį sumušė ir surišo. 35-erių metų vyras neva nuo smūgio prarado sąmonę ir tik atsipeikėjęs apie įvykį pranešė policijai.
Jau pirmosiomis nusikaltimo tyrimo dienomis teisėsaugininkai tvirtino, jog šis nusikaltimas buvo kruopščiai suplanuotas ir profesionaliai įvykdytas. Spėjama, kad apiplėšimo metu naudota moderni technika.
Kadangi apiplėšimo metu nesuveikė signalizacija, kilo įtarimas, jog apiplėšimą galėjo organizuoti pats banko darbuotojas, kuris žinojo apie pastate nebaigtą įrengti elektroninę apsaugos sistemą. Be to, ekspertai nustatė, jog dėl gana lengvų sužalojimų apsaugos darbuotojas negalėjo prarasti sąmonės.
Pastarasis tebėra suimtas, tačiau pagrobtų pinigų pareigūnams surasti nepavyko.
Apšaudė automatu
Bene didžiausią rezonansą visuomenėje sukėlė 2001 balandžio 17 dieną prie parduotuvės “Maxima Bazė” Vilniuje įvykdytas inkasatoriaus apiplėšimas. Vėlyvą vakarą du ginkluoti nusikaltėliai iš pasalų užpuolė tuometinio Lietuvos žemės ūkio banko (LŽŪB) inkasatorių, į kurį paleidęs šūvį, pagrobė maišą su 70 tūkst. litų. Sprukdami jie iš automato apšaudė banko automobilį, kuriame sėdėję dar du inkasatoriai kulkų išvengė.
Sunkius galvos sužalojimus patyręs 34 metų Arvydas Zemenskas buvo skubiai išvežtas į ligoninę ir operuotas. Laimė, vyriškis išgyveno.
Užpuolikai, pagrobę maišą su LŽŪB valiutos keityklos pinigais, spruko “Opel Omega” automobiliu. Po kelių valandų minėtas automobilis buvo rastas viename kiemų. Paaiškėjo, jog tą pačią dieną opelis buvo pavogtas Vievyje.
Po gana ilgai trukusių užpuolikų paieškų šis plėšimas buvo įrašytas į labiausiai ieškomo Lietuvos nusikaltėlio Romo Zamolskio darbų sąrašą.
Apsimetė klientu
Kaune didžiausia banko vagystė įvykdyta 1998 metų birželio 15 dieną, kai iš Lietuvos taupomojo banko Gričiupio klientų poskyrio dingo beveik 400 tūkst. litų. Šį apiplėšimą sugebėjo įvykdyti vienas klientu apsimetęs asmuo. Nepažįstamasis, pagrasinęs ginklu, sumušė ir surišo Klientų aptarnavimo skyriaus viršininką ir iš seifo pagrobė ten laikytą valiutą.
Užpultasis banko darbuotojas pareigūnams tvirtino, jog solidžiai atrodžiusį ir įtarimo nesukėlusį plėšiką jis jau buvo sutikęs prieš savaitę. Tąkart klientas paprašė iškeisti nemažą pinigų sumą ir užsiminė, jog vėliau dar kartą pasinaudosiąs banko paslaugomis. Po savaitės sutartu laiku 20-22 metų vaikinas vėl pasirodė viršininko kabinete. Jis paprašė į JAV dolerius iškeisti 40 tūkst. litų. Vos tik bankininkas atrakino seifą, ketindamas paimti valiutą, į jo galvą buvo įremtas ginklas. Klientų aptarnavimo skyriaus viršininkas buvo paguldytas ant žemės, o jo rankos surakintos. Pagrobęs pinigus, plėšikas ramiai išėjo iš banko ir sėdo į visureigį.
Užpultasis bankininkas teigė netekęs sąmonės ir pavojaus mygtuką nuspaudęs tuomet, kai plėšiko ir pėdos buvo ataušusios. Tad nenuostabu, kad įtarimai dėl šio plėšimo krito ant paties banko darbuotojo, tačiau jis savo kaltę neigė.
Nors nuo nusikaltimo įvykdymo praėjo jau daugiau kaip 6 metai, Kauno pareigūnai iki šiol tebetiria šį apiplėšimą. Bylos medžiaga tebekeliauja iš vienos teisėsaugos institucijos į kitą. Oficialus tyrėjų paaiškinimas remiasi įstatymais - ikiteisminis tyrimas tebetęsiamas, todėl daugiau informacijos neteikiama. Tačiau akivaizdu, kad jeigu byloje būtų surinkta pakankamai įrodymų, plėšikai jau sėdėtų už grotų.
Vilioja ir paviljonai
Kauno pareigūnai tebetiria ir dar vieną jau primirštą banko plėšimą, kurio, tiesa, nusikaltėliams nepavyko iki galo įgyvendinti. 2000 metų balandžio 4-ąją, baigiantis darbo dienai, į buvusios “Rausvės” patalpose įsikūrusią Medicinos banko valiutos keityklą įsiveržė du jaunuoliai. Jie sumušė 57 metų banko darbuotoją ir pačiupę raktus atrakino seifą. Tačiau jame nieko nerado, nes vos prieš pusvalandį valiutos keitykloje lankėsi inkasatoriai.
Plėšikai iš įvykio vietos spruko automobiliu, o jų pėdsakų per ketverius bylos tyrimo metus pareigūnams aptikti nepavyko. Teisėsaugininkai pripažįsta beveik nebeturintys vilčių teismui atiduoti kelerius metus užsitęsusių bylų.
Policija neišaiškino ir dar dviejų 2001 metais Kaune įvykdytų bankų vagysčių.
Tų metų rugpjūtį bei rugsėjį nuo ilgapirščių nukentėjo “Snoro” banko paviljonai. Rugsėjo 19 dieną iš Petrašiūnų mikrorajone buvusio paviljono pavogta 20 tūkst. litų ir šiek tiek užsienio šalių valiutos.
Naktį, apie ketvirtą valandą, prie “Snoro” banko filialo atvyko Apsaugos policijos ekipažas. Pareigūnai atkreipė dėmesį į priklijuotas afišas ant paviljono, kurių prieš kelias valandas jiems patruliuojant dar nebuvo.
Užėję į paviljoną pareigūnai pamatė sienoje skylę, pro kurią galima patekti į aptarnaujančio personalo patalpą. Iš šios patalpos pagrobtas pilkos spalvos seifas, kuris svėrė apie 40-50 kilogramų.
Tuo metu banko paviljonas nebuvo saugomas. Signalizacija, sujungta su apsaugos pultu, nesuveikė.
Tas pats “Snoro” paviljonas buvo apvogtas ir 2001 metų rugpjūčio 10 dieną, kai nenustatyti asmenys pavogė mobiliųjų telefonų papildymo korteles.
Dėl šių nusikaltimų iškeltos baudžiamosios bylos buvo nutrauktos, nes plėšikų taip ir nepavyko sučiupti.
Sulaukė atpildo
Tačiau ne visiems bankų plėšikams Kaune pavyko pasislėpti ir išvengti baudžiamosios atsakomybės.
2001 metais birželio 13 dieną buvo apiplėštas Lietuvos taupomojo banko Žaliakalnio poskyris Savanorių prospekte, priešais “Juzę”. Vos prasidėjus darbo dienai į banką užsuko 30-35 metų tamsaus gymio vyriškis, kuris išmušė stiklinę pertvarą ir iš kasų pagrobė daugiau kaip 3 tūkst. litų. Dvi tuo metu poskyryje dirbusios darbuotojos dėl patirto šoko apsaugą iškvietė tik tuomet, kai plėšikas pabėgo.
Įtarimai, kad plėšikas darbavosi ne vienas, pasitvirtino. Pareigūnai sulaikė du ilgapirščius, kurie, kaip paaiškėjo, buvo įvykdę ir daugiau vagysčių. Banko plėšimo organizatoriui ir vykdytojui teismas skyrė 4 metų laisvės atėmimo bausmę.
Dvigubai didesnės bausmės sulaukė du kauniečiai, 1997 metais dukart apiplėšę Lietuvos taupomojo banko Saulėtekio filialą. Pirmą kartą nusikaltėliams pavyko pagrobti 16 tūkst. litų ir 2,5 tūkst. JAV dolerių, tačiau mėginant nusikaltimą pakartoti abu plėšikai buvo sulaikyti ir įkalinti ilgiems metams.
Pinigai dingsta kartu su nusikaltėliais
Bankų plėšikams ne itin sėkmingai sekasi darbuotis sostinėje. Prieš trejus metus Vilniuje buvo sulaikyta nusikaltėlių gauja, per pusmetį sostinėje apiplėšusi keturis Lietuvos taupomojo banko skyrius ir iš viso pagrobusi 100 tūkst. litų.
Beje, 2000-aisiais ir 2001-aisiais bankai buvo plėšiami ne tik didžiuosiuose šalies miestuose. Seifuose laikomi šimtai tūkstančių masino nusikaltėlius Marijampolės, Mažeikių, Molėtų, Kybartų, Klaipėdos ir kituose rajonuose. Dauguma nusikaltimų buvo išaiškinta, o jų vykdytojai - nubausti.
Teisėsaugininkams pavyko ištirti 2000 metų rugpjūčio 1-ąją Lietuvos žemės ūkio banko Gargždų skyriuje įvykdytą plėšimą. Skyriaus valdytojas pranešė, jog iš seifo nepažeidus užrakto dingo apie 114 tūkst. litų. Taip pat pasigesta vieno apsaugos darbuotojo bei tarnybinio pistoleto. Tarp įtariamųjų iš karto buvo sulaikytas vienas banko apsaugos darbuotojas, kuris prisipažino apvogęs banką. Pavogti pinigai buvo sugrąžinti.
Dar vieno pernai įvykdyto stambaus banko plėšimo Klaipėdos rajone tyrimas tebevyksta. 2003-ųjų spalio 13 dieną Priekulėje apvogta “Hansabanko” pinigų saugykla, iš kurios dingo 124 tūkst. 500 litų. Nusikaltėliai į banko saugyklą pateko išvertę mūrinę rūsio sieną. Pastate įrengta signalizacija nesuveikė, o išgriautą sieną pastebėjo praeiviai.
Nors Klaipėdos rajono kriminalinės policijos pareigūnai sulaikė du nusikaltimu įtariamus asmenis, tačiau nepavyko surinkti įrodymų jų kaltei pagrįsti. Ikiteisminis tyrimas tebetęsiamas. Iš banko pagrobti pinigai taip pat nesurasti.
Rizikuoja ir nepilnamečiai
Pernai lapkričio pabaigoje nuo įžūlaus vagišiaus nukentėjo ir banko “Nord/LB Lietuva” Jonavos filialas, iš kurio tarnybinių patalpų paauglys pavogė maišelį su beveik 18 tūkst. litų.
Nusikaltėlis ilgai sukiojosi po banką, o paklaustas, ką čia veikia, atsakė ieškantis mamos. Vėliau jis pasinaudojo darbuotojų aplaidumu ir pateko į tarnybines patalpas, iš kur pagriebė maišelį su pinigais. Jį buvo pasirengusi kasininkė, planavusi papildyti šalia banko pastato esantį bankomatą.
Įtariamasis sulaikytas tik šiemet sausio mėnesį Vilniuje. Iš Jonavos kilusį nepilnametį, bevaikščiojantį viename sostinės bankų, sulaikė banko apsaugos darbuotojai ir perdavė policijai. 15-metis ir vėl mėgino patekti į tarnybines patalpas. Atsidūręs policijoje jis pats pareiškė dalyvavęs apiplėšiant banką Jonavoje. Tiesa, paauglys tikino, kad dėl vagystės esąs nekaltas - jis tik stebėjęs aplinką, o apiplėšimą įvykdęs jam nepažįstamas kaunietis. Tačiau paauglys tikrai turi tokios veiklos patirties, mat anksčiau jis tris kartus buvo įkliuvęs vogdamas, o pastaruoju metu net išdrįso lankytis bankuose, kur veikia vaizdo įrašo sistemos.
