Būti aktyviems mokoma ir mokykloje, ir gatvėje

Pastarieji Seimo rinkimai parodė, jog pilietiškumo reikėtų mokyti ir jaunus, ir senus. “Žmonės patys turi keistis, mąstyti, klausti savęs: kodėl turiu leisti, kad mane valdytų kažkokie asilai?” - sakė buvęs Lietuvos studentų sąjungos prezidentas Mindaugas Reinikis.

Įtraukti į visuomeninę veiklą

Mokyklose diegiama pilietinio ugdymo programa. Ji turėtų skatinti pilietiškumą. “Baigiau Kauno Simono Daukanto mokyklą, kur tos pamokos buvo aktyvesnės už kitas, vyko kitokia forma, kitais darbo principais”, - prisimena pirmakursis Justas Nugaras, dvejus metus aktyviai veikęs Lietuvos moksleivių parlamente (LMP).

Programoje rašoma, jog vieni iš gebėjimų, kuriuos turėtų įgyti ją baigę jaunuoliai, yra įsitraukti į visuomeninę veiklą bei dalyvauti viešojoje erdvėje.

“Manau, neišugdomi tokie gebėjimai. Jei esi aktyvus - kursas tik papildo, duoda pliusų”, - įsitikinęs J.Nugaras, dabar studijuojantis Vilniaus Gedimino technikos universitete.

Priklauso nuo mokytojo

“Teorinis modelis leidžia įgyti daugiau žinių, bet nelabai ugdo moksleivių pilietiškumą. Praktinis - moksleivių savivaldos - ne visur įgyvendinamas”, - samprotavo Justas. Jo nuomone, programoje išreikšta idėja, kad įvairių dalykų - technologijų, kūno kultūros, kalbų, biologijos, net matematikos - pamokose gali būti ugdomas moksleivių pilietiškumas, yra neįgyvendinama.

“Turėtų būti, bet taip nėra. Labai daug kas priklauso nuo mokytojo. Bet apskritai, įvairių dalykų turinio apimtys neleidžia ugdyti žmogaus dar ir pilietiškai”, - mano 2002-2004 metais LMP antruoju pirmininko pavaduotoju buvęs J.Nugaras.

Moksleiviai turi parlamentą

“Pilietinio ugdymo programa įvykdoma. Tai priklauso nuo mokyklos bendruomenės, o jų būna labai įvairių. Kaip ir nuomonių, kas yra pilietiškumas”, - tvirtino Laimutis Deveikis, Vilniaus Užupio gimnazijoje dėstantis istoriją, politologiją bei pilietinį ugdymą.

Pilietinių iniciatyvų centre (PIC) projektų koordinatoriumi dirbantis mokytojas mano, jog jauno žmogaus noras dalyvauti, kažką veikti dažnai yra nuslopinamas suaugusiųjų abejingumo.

“Mokykla yra tik viena įstaiga, kur žmogus mokomas būti piliečiu. Be jos yra šeima, draugai, užklasinė, papildoma veikla, vėliau - universitetai, apskritai aplinka”, - sakė PIC projektų koordinatorius.

Jis pasakojo, kad vos prieš kelias savaites išrinktas trečiasis Lietuvos moksleivių parlamentas moksleiviams yra naudingas tuo, kad praktiškai supažindina su demokratinių rinkimų procedūra, ugdo įgūdžius dalyvauti pilietinėje visuomenėje.

LMP renka 5-12 klasių mokiniai, jauniausiais kandidatais gali tapti devintokai. Moksleiviams atstovaujantys jaunuoliai išrenkami dvejiems metams. Tačiau ir šis projektas pasiekia ne absoliučią daugumą Lietuvos mokyklų - jų bendruomenė gali ir neorganizuoti rinkimų.

Kitas PIC organizuotas projektas - Lietuvos moksleivių referendumas dėl Lietuvos stojimo į Europos Sąjungą - pripažintas itin pavykusiu. Jame dalyvavo šiek tiek daugiau nei 70 procentų, o tai - apie 230 tūkstančių balso teisę turėjusių 5-12 klasių mokinių.

Nuslopino policija

Universitetuose, kolegijose jaunuoliai nėra mokomi pilietinio ugdymo kaip atskiro dalyko.

“Prieš gerą dešimtmetį studentai aktyviai reikšdavosi, mitinguodavo. Per pastaruosius šešerius septynerius metus nemačiau aktyvaus bandymo apginti savo teises. Jei “šurmuliuoja”, tai tik atskirais visuomenei aktualiais klausimais”, - pastebi Valstybinės jaunimo reikalų tarybos (VJRT) sekretorius Juozas Meldžiukas.

Kai grupelė jaunų žmonių nepritarė JAV Prezidento Džordžo V.Bušo politikai, jie tą viešai pademonstravo jo vizito Lietuvoje metu. Ši kelių žmonių akcija buvo nuslopinta policijos.

Prezidento R.Pakso skandalo metu padidėjęs aktyvumas sukvietė jaunimą į tokias protesto akcijas, kaip “Jaunime, ar nejauti, kad mums ant ausų kabinami makaronai”. Tokių akcijų metu jaunimas buvo apkaltintas, kad yra papirktas.

Rinkimai “man ne dzin”

Kaip išreikšti savo nuomonę demonstracijomis, taip ir balsuoti jaunimas yra skatinamas pilietinėmis akcijomis.

“Man ne dzin” - tokia frazė pastarąjį mėnesį Lietuvos jaunimui tapo priminimu, jog jie turėtų balsuoti Seimo rinkimuose. Dvylika tūkstančių JAV dolerių, gautų iš JAV ambasados Demokratijos komisijos programos, kainavusi kampanija, organizatorių teigimu, turėjo atgarsį visuomenėje. “Kol kas nėra tikslių duomenų, kiek jaunų žmonių ji paveikė”, - sakė Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos (LiJOT) atstovai, praėjusių metų birželį, prieš Prezidento rinkimus, organizavę analogišką akciją “Balsuok ir eik švęsti Joninių”.

Šiemet prieš pirmą Seimo rinkimų turą studentams buvo ypač patogu balsuoti. Tą jie galėjo padaryti savo aukštojoje mokykloje: 28-iuose universitetuose bei kolegijose dvi dienas dirbo “Lietuvos pašto” darbuotojai.

“Tikėjomės, kad daugiau studentų pasinaudos šia galimybe”, - kalbėjo Viačeslavas Palkevičius, Lietuvos studentų asociacijų sąjungos, organizavusios balsavimą aukštosiose mokyklose, prezidentas. Savo mokymosi įstaigoje balsavo 780 studentų.

Kelio pradžia

“Kuo daugiau užsiėmimų, tuo daugiau spėju”, - tvirtina Julija Lisovskaja, Lietuvos jaunųjų centristų judėjimo (LJCJ) pirmininkė. Ji prisiminė, jog veiklą organizacijoje pradėjo nuo renginių organizavimo.

Mergina tvirtina, kad LJCJ ne tik ugdo pilietiškumą, bet kartais yra ir kelio į politiką pradžia. “Yra galimybė veikti. Organizuoto jaunimo nuomonė, idėjos išklausomos, daro įtaką sprendimams. Reikia aktyvumo!” - kalbėjo mergina, ragindama jaunimą nelaukti, kol kas nors ką nors duos, bet patiems imtis veiklos.