Ar namuose esate įsirengę dūmų detektorių?
%
Taip, ir ne vieną
Ne, bet svarstau įsirengti
Ne, ir neketinu
Iš viso balsų: 2031
Savaitės apklausa:
0
Perrašomas Laisvės alėjos scenarijus
2005-04-09
Žilvinė PETRAUSKAITĖ
Pagrindinės miesto viešosios erdvės atnaujinimo konkurso rengėjų užsakymu atliktos apklausos dalyviai pasisakė už gyvą ir judrią gatvę be automobilių
Pirmą kartą nuo smetoninių laikų Lietuvoje rengiamas atviras tarptautinis architektūros konkursas. Jo objektu taps Kauno simbolis - Laisvės alėja. Šį mėnesį ketinamo skelbti tarptautinio urbanistinių architektūrinių idėjų konkurso “Laisvės alėja - europietiška bendravimo erdvė” rezultatai paaiškės liepos pabaigoje.
Atsinaujinimo koziris - kiemai
“Tikimės didelio architektų susidomėjimo, mat tai precedento neturintis atvejis. Ieškoma idėjų, kaip sutvarkyti didžiulę miesto Centro erdvę”, - kalbėjo Lietuvos architektų sąjungos Kauno skyriaus valdybos narys Gintaras Balčytis. Konkurso sąlygas rengusio architekto aiškinimu, siūloma pateikti ne tik Laisvės alėjos, bet ir aplinkinių teritorijų tarp K.Donelaičio ir Kęstučio gatvių sutvarkymo idėjas. Pasak G.Balčyčio kolegos Audrio Karaliaus, Laisvės alėjos kiemai - tai teritorijos, į kurias galėtų sėkmingai plėstis kol kas tik “komercinio griovio” pavidalą turinti pėsčiųjų gatvė. “Išloštų visi - ir miestiečiai, kuriems būtų pasiūlyta naujų laisvalaikio praleidimo vietų, ir alėjos pastatų savininkai, dabar esantys beprasmiškoje situacijoje. Jų turimas nekilnojamasis turtas - brangus, o plėstis nėra kur”, - teigė G.Balčytis ir Laisvės alėjos kiemus pavadino šios gatvės atsinaujinimo koziriu.
Konkurso rengėjai jį dar vadina svarbiausios miesto viešosios erdvės panaudojimo scenarijaus paieška, aukščiausios prabos objektu pagal savo svarbą. Konkursiniuose projektuose pasiūlytas gyvenimo būdas, tikimasi, pakoreguos įprastinius kauniečių pomėgius. “Kol kas Kaune nėra tradicijos vakare išjungti televizorių ir eiti į miesto centro kavines. Todėl, Centre mažėjant gyventojų, ši dalis vakarais atrodo kaip mirusi”, - pastebėjo G.Balčytis. Architektų nuomone, Laisvės alėja atgytų, jei būtų išspręstos opiausios transporto problemos: gyventojų ir atvykstančiųjų automobilių statymo, privažiavimo prie pastatų, įvažų į kiemus, Maironio ir A.Mickevičiaus gatvių sankirtos su pėsčiųjų gatve, dviračių takų. Šios problemos minimos konkurso “Laisvės alėja - europietiška bendravimo erdvė” sąlygose.
Laisvė pristatyti papildomų aukštų
Konkurso sąlygose, išsiuntinėtose žinomiausiems Europos architektų biurams, siūloma ne tik išspręsti egzistuojančias problemas, bet ir sukurti naują, įvairių visuomenės sluoksnių interesus tenkinančią gatvės erdvę. Ji turėtų būti išskirtinė, įsimenanti, patraukli, respektabili, bet kartu ir demokratiška. Pageidautina, kad čia būtų vietos teatrams, bibliotekoms, koncertų salėms, dailės galerijoms, kavinėms, restoranams, parduotuvėms, socialinės paskirties įstaigoms. Konkurse dalyvausiantiems architektams suteikiama laisvė nuspręsti, ar verta aukštinti abipus pėsčiųjų gatvės stovinčius pastatus, kaip atnaujinti žaliąsias zonas, koks turėtų būti apšvietimas, gatvės danga ir jo spalva.
“Laisvės alėjos vaizdas paseno, gyvenimo joje scenarijus - monotoniškas”, - teigė A.Karalius ir priminė, kad nuo praėjusio amžiaus aštuntojo dešimtmečio, kai buvo atnaujinta pagrindinė Kauno pėsčiųjų gatvė, reikalavimai viešosioms erdvėms pakito. “Žmonės tampa atviresni, nori daugiau viešųjų erdvių, skirtų bendrauti, keičiasi kauniečių gyvenimo pobūdis - pageidaujama didesnio komforto, daugėja automobilių”, - G.Balčytis įrodinėjo, kodėl Laisvės alėjos infrastruktūra paseno.
Laisvės alėjos atnaujinimo konkurso sąlygose užsiminta apie alternatyviojo transporto galimybę, galinčią ne tik pasiūlyti nevarginant kojų pasiekti kitą 1620 metrų ilgio gatvės galą, bet ir suteiksiančią miestui savito kolorito. Tačiau, G.Balčyčio nuomone, šis transportas turėtų būti lėtaeigis, tik tada jis nesukels jokių problemų.
Būsimiesiems konkurso dalyviams taip pat pasiūlyta atsižvelgti į Laisvės alėjos pašonėje ketinamus statyti stambius kompleksus - “Akropolį” buvusioje “Kauno audinių” teritorijoje bei sporto rūmus Nemuno saloje. Anot A.Karaliaus, šis Savivaldybės ir LAS Kauno skyriaus rengiamas konkursas - tai gelbėjimosi plaustas miesto Centrui, siekiant neutralizuoti “dviejų sprogstamųjų užtaisų mišinį”.
Nori parodų ir stebėjimo kamerų
G.Balčytis pabrėžė, kad konkurso “Laisvės alėja - europietiška bendravimo erdvė” vaisiai yra skirti miestiečiams. Todėl, LAS Kauno skyriaus užsakymu, VDU Sociologinių tyrimų centras atliko sociologinę gyventojų apklausą, paliudijusią, kokios ateities Laisvės alėjai linkėtų patys miestiečiai. 91 procentas apklaustųjų patenkinti Laisvės alėjos išplanavimu, beveik tiek pat - čia augančiais medžiais (retinti čia augančių liepų neleistų net 78 procentai apklaustųjų). Žmonėms patinka ir šios gatvės architektūra, gėlynų, suoliukų išdėstymas, parduotuvių vitrinos. Tačiau daugiausiai neigiamai miestiečiai vertino automobilių statymą, muzikos pardavimo stendus ir saugumą. Pasak Savivaldybės lėšomis atliktos apklausos, net 90 procentų respondentų pritarė idėjai Laisvės alėjoje įrengti stebėjimo kameras.
Miestiečių nuomone, Laisvės alėjai labiausiai trūksta gyvumo ir judrumo. Net 75 procentai apklaustųjų pritarė, kad centrinėje miesto erdvėje atsirastų daugiau pramogų pagyvenusiems žmonėms. Panaši apklaustųjų dalis norėtų čia matyti žaidimo aikštelių vaikams. Anot apklausos išvadų, gyventojai teiktų pirmenybę kultūrai, pramogoms, rekreacinių zonų kūrimui: net 70 procentų respondentų sutiktų, kad žiemą Laisvės alėjoje būtų įrengta čiuožykla, 94 procentai šioje erdvėje siūlo rengti menininkų parodas.
Pasigenda savaitgalio mugių
Prekybinės paskirties objektų skaičius pėsčiųjų gatvėje miestiečius tenkina, tačiau dauguma pritarė, jog gerai būtų dažniau rengti savaitgalio muges.
Statinius, planuojamus statyti greta Laisvės alėjos, kauniečiai vertino prieštaringai. Nors didžioji respondentų dalis (68 procentai) pritarė sporto rūmų Nemuno saloje statybai, pritariančiųjų ir nepritariančiųjų “Akropolio” statybai skaičius buvo beveik vienodas: už pasisakė 40, prieš - 48, o 12 procentų prisipažino neturį nuomonės. Modernių ir aukštesnių pastatų statybai Laisvės alėjoje pritarė tik kiek mažiau nei trečdalis apklaustųjų.
Apklausos vykdytojai teigė, kad dauguma į apklausą patekusiųjų miestiečių noriai atsakinėjo į klausimus, davė daug patarimų, papasakojo įvairiausių istorijų. “Laisvės alėja gyventojams yra tikriausiai labai svarbi”, - konstatavo VDU Socialinių tyrimų centro atstovai.
Siekia išjudinti diskusijoms
Liepos pabaigoje ketinama visus konkursui atsiųstus projektus eksponuoti specialiose vitrinose Laisvės alėjoje, vėliau išleisti projektus publikuoti specialiame kataloge. Konkurso rengėjai tikisi, kad jis išjudins visuomenę. “Galbūt susikurs Centro bendruomenė ar diskusijų klubai, kuriuose bus aptarinėjami konkursiniai projektai”, - vylėsi G.Balčytis. Tačiau jis atsisakė prognozuoti, kada galėtų prasidėti realūs Laisvės alėjos rekonstrukcijos darbai. “Kadangi konkurso užduotis - daugiaplanė, vienas absoliučiai geriausias projektas garantuotai nebus išrinktas, - prognozavo G.Balčytis. - Ko gero, iš geriausių projektų autorių bus sudarytas kūrybinis kolektyvas, toliau vystysiantis geriausias konkurso idėjas”. “Tai idėjų konkursas, - priminė A.Karalius. - Pateiktos idėjos dar turės būti tikrinamos”.
Tačiau, G.Balčyčio pastebėjimu, net vien Laisvės alėjos rekonstrukcijos idėjų viešas parodymas yra labai didelis žingsnis pirmyn - visuomenė pamatys, kuriuo keliu galima eiti. “Kitas žingsnis turėtų būti Senamiesčio ir jo aplinkinių teritorijų sutvarkymo idėjų paieška”, - kompleksinio miesto Centro atnaujinimo prasmingumu įsitikinęs A.Karalius.
