Net pusės užsienyje padirbėjusių žmonių lūkesčiai neišsipildė, o ketvirtadalis pajuto neigiamą išsiskyrimo poveikį šeimai

Skaistės gyvenimas nesusiklostė taip, kaip ji buvo svajojusi. Vyras išėjo pas kitą moterį, nors jų sūneliui dar ir vieni metukai nesukako. Jauna moteris žinojo, kad buvusiame darbe jos nelaukia. Jei ir galėtų sugrįžti į jį, tai ten alga tokia menka, kad jai su vaiku vargu ar pavyktų išgyventi. Geriausia išeitis buvo darbas užsienyje. Berniuką sutiko prižiūrėti Skaistės močiutė ir dar tebedirbanti mama.

Dvi mamos

Jos abi labai stengėsi, kad vaikas nepamirštų mamos: dažnai rodydavo jos nuotrauką, pasakodavo apie ją. Skaistei pavyko įsidarbinti Didžiojoje Britanijoje. Ji bijojo parvažiuoti namo, galvodama, kad jos atgal nebeįleis, nes Lietuva tuo metu dar nebuvo Europos Sąjungos narė. Ji užsisakė bilietą į vieną pirmųjų reisų po tos ne tik didžiajai politikai svarbios įstojimo į ES datos.

Įžengusi į namus, Skaistė pirmiausia puolė prie savo berniuko - tiek kartų buvo svajojusi suspausti jį glėbyje. Vaikas išsigando ir pasislėpė už močiučių nugaros. Kai šios jį nuramino ir kartodamos “mamytė, mamytė” paprašė parodyti, kur ji, beveik trejų metukų mažylis nutipeno prie stalelio, ant kurio stovėjo nuotrauka.

“Mama” jis sakydavo kreipdamasis į Skaistės motiną. Taip yra iki šiol. Vaikas prie Skaistės kaip artimiausio žmogaus nepriprato per vos kelias savaites trukusias atostogas. Paskui ji sugrįždavo namo kas keletą mėnesių ir berniukas jos laukia tarsi pasakų fėjos - ji išpildo visus jo norus, atveža žaislų ir skanėstų. Jis net vadina ją “mamyte”, tačiau užsigavęs bėga prisiglausti ne prie jos.

Kaune vaikus iki 7 metų auginančių jaunų šeimų, kuriose bent vienas šeimos narys uždarbiauja užsienyje, yra apie 5 proc. Kas dešimtą vaiką tokiose šeimose augina močiutės.

Parama ar iššūkis?

Tyrimo “Darbo migracija - iššūkis ar parama šeimos gerovei?” duomenimis, net pusės užsienyje padirbėjusių žmonių lūkesčių toks darbas neišpildė. Ketvirtadalis apklaustųjų manė, kad darbas užsienyje ir išsiskyrimas su artimaisiais turėjo neigiamą įtaką šeimai.

“Migracija padeda uždirbti pinigų, tačiau ilgas išsiskyrimas neišvengiamai keičia šeimos struktūrą, emocijas ir neigiamai veikia šeimos gyvenimo kokybę”, - teigia viena tyrimo iniciatorių, viešosios įstaigos “Šeimos santykių institutas” direktorė Roma Šerkšnienė.

“Daugiau nei trečdalis apklausoje dalyvavusių tėvų tvirtino, kad jų išvažiavimas vaikams sukėlė emocijų krizę, 12 proc. tėvų teigė, kad vaikams išsiskyrimas pasireiškė elgesio krizėmis, beveik 9 proc. vaikų patyrė ilgalaikes neigiamas pasekmes, pasireiškiančias tiek emocijų, tiek elgesio sutrikimais. Tai rodo, kad kas dešimtam tokiose šeimose gyvenančiam vaikui reikės ilgalaikės specialistų pagalbos”, - sakė “Šeimos santykių instituto” projektų koordinatorė Živilė Markauskaitė.

Du trečdaliai grįžusiųjų po kelerių užsienyje praleistų metų teigė, jog Lietuvoje sunku rasti darbą. Net pusė jų ieško galimybės vėl išvykti.

Naujas pagalbos modelis

“Projektas “Dirbk savo šalyje”, padės jauniems žmonėms rasti galimybių suderinti šeimos ir profesinį gyvenimą bei integruotis į vietos darbo rinką. Už šio tikslo slepiasi pagrindinis mūsų siekis - puoselėti šeimą kaip pačią didžiausią ir nekintamą vertybę”, - sako R.Šerkšnienė.

Tai bus daroma keliais būdais: krizę išgyvenančioms šeimoms teikiamos individualios ir grupinės konsultacijos, padedama išmokti derinti šeimos gyvenimą ir karjerą.

Bendradarbiaujant su vienu projekto partnerių - Kauno ryšininkų mokykla, žemos kvalifikacijos arba iš viso jos neturintiems jauniems žmonėms bus organizuojami buhalterinės apskaitos, elektroninio verslo organizavimo, kitų specialybių kursai. Ieškant naujų kelių emigracijos keliamoms problemoms spręsti, aktyviai bendradarbiaujama su panašiomis Čekijos, Ispanijos ir Vokietijos organizacijomis.

Projekte dalyvaujantys užsienio partneriai savo šalyse emigracijos problemas sprendžia įvairiai, tačiau pirmiausia siekia įmonėse įdiegti lanksčius darbo grafikus, kurie leidžia darbuotojams sėkmingai derinti karjerą ir šeimos gyvenimą. Taip pat siekiama steigti dienos centrus, kurie pasirūpintų ne tik dirbančių žmonių vaikais, bet ir kitais šeimos nariais - neįgaliais, pagyvenusiais žmonėmis.

Jauni išvyksta masiškai

Pagrindinės emigracijos priežastys: mažas atlyginimas Lietuvoje (73 proc.), noras greičiau susikurti šeimos gerovę (51 proc.), žema ar darbo rinkos poreikių neatitinkanti kvalifikacija (20 proc.). Pusė užsienyje padirbėjusių apklaustųjų teigia, kad toks darbas neišpildė jų lūkesčių, 23 proc. mano, kad darbas užsienyje ir išsiskyrimas su artimaisiais turėjo neigiamą įtaką šeimai. 65 proc. grįžusiųjų teigė, jog Lietuvoje sunku rasti darbą.

Išvažiuoti dirbti į užsienį vis dar planuoja 40-60 proc. Lietuvos gyventojų. Ypač daug norinčių išvykti yra tarp 15-24 metų jaunimo - net 70-85 procentai. Tarp aukštąjį išsilavinimą turinčių jaunų žmonių šis skaičius siekia net 70 procentų.

Vidutinis darbo užmokestis Lietuvoje yra beveik dešimt kartų mažesnis nei Didžiojoje Britanijoje. Lietuvoje ypač populiari dalinė darbo migracija - uždarbiauti išvyksta tik vienas šeimos narys. Įprastai planuojama išvykti trumpam laikotarpiui - nuo 3 iki 6 mėnesių, tačiau neretai pasiliekama gerokai ilgesniam laikui.