Ar namuose esate įsirengę dūmų detektorių?
%
Taip, ir ne vieną
Ne, bet svarstau įsirengti
Ne, ir neketinu
Iš viso balsų: 2031
Savaitės apklausa:
0
Paveldo ekspertai norėtų išsaugoti Kauno savitumą
2004-05-15
Arūnas ANDRIUŠKEVIČIUS
Valstybinės paminklosaugos komisija vakar analizavo Kauno paveldo apsaugos situaciją ir problemas. Komisijos nario akademiko Algimanto Miškinio teigimu, blogiausia, kad su kai kuriais pasikeitimais nesupažindinama ne tik visuomenė, bet ir dauguma architektų.
Permainos vertinamos prieštaringai
A.Miškinio nuomone, Kaune netrūksta pavyzdžių, kai suniokojami vertingi objektai. “Daug kartų kalbėta apie miesto gynybinės sienos ir bokšto atkūrimą. Tačiau visi apie tai pamiršo. Niekas nekalba ir apie vartus šalia Katedros. Miestas praranda paveldosauginę vertę. Daug diskusijų sukėlė būsimasis “Akropolis” ir ketinimai virš Karaliaus Mindaugo prospekto statyti garažą. Šie objektai tiesiogiai nesunaikina Karmelitų bažnyčios, tačiau ją užstatome ir žalojame aplinką”, - tikino Valstybinės komisijos narys. Kai kuriuos ekspertus nustebino ir miesto vadovų pareiškimas apie planus Santakoje statyti bendruomenių rūmus. Dar daugiau kritikos sulaukė permainos Vienybės aikštėje, Maironio gatvėje, šalia Lietuvos banko pastato iškilusi “Sostinė”. Groteskišką Kauno paveldo padėtį puikiausiai iliustruoja Marvos dvaro pavyzdys. Dvaro vietoje liko tik šiukšlių krūva.
Kaltininkų paieškos
Dauguma kritikos sulaukusių objektų projektai buvo svarstyti miesto architektų taryboje. “Joje dirba naujos kartos architektai, kurie įsivelia į interesų konfliktus. Reikia pradėti galvoti apie pasikeitimus šioje taryboje. Tarp miesto mero patarėjų yra ir architektas. Tačiau ir jis nesupažindintas su būsimosiomis permainomis. Susidaro įspūdis, kad meras juo naudojasi tarsi širma. Ja prisidengiama ir galima bet ką daryti”, - teigė A.Miškinis.
Ši situacija turėtų sudominti Seimo kontrolierius ar Valstybės kontrolę. Komisijos nario nuomone, taip pat būtina kreiptis į Aplinkos ministeriją ir Lietuvos architektų sąjungą, kad patikrintų Kauno paveldą žalojančių architektų licencijas.
Pasak kitos komisijos narės, Gražinos Drėmaitės, Kaunas turėtų išsaugoti tarpukario architektūrą, kuri yra miesto pasididžiavimas. “Architektas - tai visuomenės auklė. Jokie užsakovai ar Savivaldybės valdininkai negali jam diktuoti savo sąlygų”, - teigė ekspertė.
Pasigedo strategijos
Prieš keletą mėnesių miesto vadovai gana aršiai užsipuolė Kultūros vertybių apsaugos departamento Kauno teritorinio padalinio specialistus. Tačiau vakarykščiame posėdyje vengta aštrių kampų. Padalinio vadovė Irena Vaškelienė teigė, kad su miesto vadovais galima atvirai kalbėti. “Tai jau rimtas žingsnis į priekį, nes anksčiau buvo sunku rasti bendrą kalbą”, - sakė vadovė.
Kauno vicemero Eriko Tamašausko nuomone, derėtų kalbėti apie subalansuotą miesto plėtrą. “Negalime svarstyti kiekvieno objekto atskirai. Derėtų analizuoti visumą. Reikia galvoti ir apie paveldą, ir apie gyvenimo realijas”, - tikino politikas.
Išvadas pateiks vėliau
Prieš Valstybinės paminklosaugos komisijos posėdį buvo parengtas sprendimo projektas dėl Kauno kultūros paveldo būklės, jo problemų ir miesto plėtros. Tačiau po diskusijų nuspręsta, kad šis projektas turėtų būti papildytas. Sudaryta darbo grupė, kuri artimiausiu metu turėtų paskelbti galutines išvadas ir rekomendacijas.
Pasak komisijos pirmininko Jono Glemžos, kultūros paveldas turėtų būti aktyvus miesto plėtros dalyvis. “Šiuos objektus reikia ir išsaugoti, ir protingai panaudoti”, - teigė pirmininkas.
