Ar namuose esate įsirengę dūmų detektorių?
%
Taip, ir ne vieną
Ne, bet svarstau įsirengti
Ne, ir neketinu
Iš viso balsų: 2031
Savaitės apklausa:
0
Paslaptingi skrajūnai pasirinko moterišką kompaniją
2003-07-19
Jurgita ŠAKIENĖ
“Gervėnos” sodų bendrijos naujieji gyventojai iš namų išeina tik sutemus, o grįžta paryčiais. Po Žilionių stogu įsikėlusiems apie 50 šikšnosparnių nekliudo nei šeimininkų laikomas šuo, nei garsi muzika ar triukšmas, sklindantis iš netoliese esančios krepšinio aikštelės.
Triukšmingi kaimynai
Šikšnosparniai apsistojo po gyventi įrengto sodo namelio stogu. “Jie gyvena tarp palėpės lubų ir stogo. Kaip jie ten telpa? Kaip jiems ten nekaršta?” - stebėjosi Viktorija ir Kristina Žilionytės bei jų mama Ilona Žilionienė. Skraidantys žinduoliai pasirinko 10-15 centimetrų aukščio “apartamentus”.
“Jaučiamės kaip pragare - aplink naktimis skraido šikšnosparniai”, - juokavo šeimininkės. Viktorijos kambarys yra palėpėje. Jame dieną naktį per lubas girdėti sklindantis bruzdesys, krebždesys, čirpimas. Žurnalistams pas šias kaunietes apsilankius dieną, čirpimas girdėjosi ir lauke.
“Iš pradžių galvojome, kad po stogu kokie nors paukščiukai gyvena. Kelias savaites girdėjome tik kažkokius garsus, bet jų pačių nematėme”, - pasakojo Viktorija. Su svečiais sodų bendrijos gyventojos susipažino šį savaitgalį. “Jų yra gal apie penkiasdešimt”, - spėjo mergina, stebinti vakarinius paslaptingų kaimynų pasiskraidymus.
Laimingi namai
“Į medžioklę jie išskrenda šiek tiek po dešimtos valandos vakaro, pradėjus temti. Vieni nutupia į žolę, kiti į medžius nuskrenda ir dingsta iki ryto. Grįžta apie 3-4 valandą. Kartą pabudusi iškišau galvą pro langą. Išsigandau pamačiusi į mane skrendantį pulką”, - pasakojo Viktorija. Jos langas yra šiek tiek žemiau tos vietos, per kurią šikšnosparniai išskrenda ir parlekia.
I.Žilionienė spėliojo, kodėl šikšnosparniai pasirinko jų namus. “Juk aplink tiek daug triukšmo: turime šunį, netoliese - krepšinio aikštelė, ten nuolat leidžia muziką. Sode nuolat gyvename ir žiemą. Va, kaimynai atvažiuoja du tris kartus per mėnesį, bet į jų namus nenorėjo kraustytis”, - nesuprato šikšnosparnių pasirinkimo moteris.
Jos namuose iki tol buvo apsigyvenę ir laukinių širšių, ir bičių, ir pelių. “Ko jau ko, o šikšnosparnių dar neturėjome!” - kvatojo I.Žilionienė. Kaimynai jai vis kartoja, kad turėtų džiaugtis naujais gyventojais. “Spėja, kad mūsų laimingi namai. Kokie laimingi? Baisu miegoti! O kas, jei šikšnosparniai sumanys į kambarį įskristi? Kartą atsibudusi kambary radau bičių spiečių”, - nerimavo moteris.
Domisi kaimynai
Žurnalistams prie šikšnosparnių namo atvykus vakare, bruzdesys po stogu vis garsėjo. “Jau rikiuojasi skrydžiui”, - kelios minutės po dešimtos žinovės balsu susirinkusiuosius informavo Viktorija. Į Žilionių kiemą stebėti šikšnosparnių tą vakarą atėjo ir keli kaimynai.
Susėdę ant šeimininkų parūpintų suolų visi laukė pastogės gyventojų pasirodymo. Tačiau šie rodytis fotoobjektyvui ir smalsioms akims neturėjo jokio noro. Keliems žaibišku greičiu išskridus iš jau žinomos vietos, kiti laukan lįsti ėmė kitoje namo pusėje.
Prietemoje aplink žmones šikšnosparniai skraidė kelias valandas. Keliems baigus savo pasirodymą ir išnykus netoliese augančiuose medžiuose ar krūmuose, išskrisdavo kiti.
Naikintojams - tūkstantinės baudos
Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos departamento Biologinės įvairovės skyriaus vedėjas Selemonas Paltanavičius teigė, kad pranešimų apie pas žmones apsigyvenusius šikšnosparnius gauna kiekvienais metais. “Galim tik pagirti ir padėkoti tiems žmonėms, kurie supranta, kad pas juos apsigyveno vertingi gyvūnai, ir juos saugo. Jeigu turėčiau tų žmonių telefonus, asmeniškai jų paprašyčiau leisti šikšnosparniams ir toliau gyventi jų pasirinktuose namuose”, - sakė S.Paltanavičius.
Pasak jo, šikšnosparniai yra šilumamėgiai gyvūnai, mintantys įvairiais vabzdžiais. Pasaulyje yra apie 900 rūšių, kurių dauguma gyvena tropikuose. Lietuvoje yra rasta apie 13 jų rūšių ir visos jos yra saugomos, o kai kurios net įrašytos į nykstančių gyvūnų sąrašą. Lietuva yra pasirašiusi Europos šikšnosparnių apsaugos susitarimą. Jau keleri metai veikia Lietuvos šikšnosparnių globos draugija.
Kaip paskaičiavo S.Paltanavičius, sunaikinus 50 šikšnosparnių bendruomenę, tai padariusiems grėstų 20 tūkstančių litų bauda.
Greitai išsikraustys
Profesorius Ričardas Kazlauskas netrokštančiuosius šikšnosparnių kaimynystės nuramino, kad šie paprastai dažnai keičia vietoves. “Išsikraustyti jie gali po dviejų savaičių. Jų bijoti neverta. Man teko matyti ir filmuoti apie 200 šikšnosparnių koloniją”, - prisiminė R.Kazlauskas. Lietuvoje šie žinduoliai gyvena bendruomenėmis po keliasdešimt narių, tačiau tropikuose kai kurios rūšys gyvena milijoninėmis kolonijomis.
“Žmonių draugiją mėgsta dažniausiai smulkesnės rūšys. Kurį laiką pagyvenę pas žmones, jie skrenda toliau į pietus”, - aiškino R.Kazlauskas.
