Ką manote apie valdančiąją koaliciją?
Savaitės apklausa:
0
Paskutinis rugpjūčio sekmadienis - po meno ir šimtamečių liepų aura
2005-08-30
Rūta KANOPKAITĖ
X tarptautinis Pažaislio muzikos festivalis, per vasarą sukviečiantis apie 40 tūkstančių žiūrovų, turėtų sulaukti daugiau viešo dėmesio šalyje
Per dešimt metų Pažaislio festivalis tapo ne tik Lietuvos, bet ir Europos, pasaulio kultūros reiškiniu. “Tai šventė, turinti solidžią reputaciją įvairiose šalyse ir tarp garsiausių kolektyvų bei atlikėjų. Įžymūs meno meistrai, atvykę pas mus, įsitikina, kad pateko ne į muzikinę provinciją”, - pastebi festivalio meno vadovas, dirigentas profesorius Petras Bingelis.
Kas nepastebi... dramblio
Petro Bingelio žodžius gali paliudyti šio tarptautinio renginio istorija, kurioje nestinga pirmo ryškumo žvaigždžių. Dirigentai lordas Jehudis Menuhinas iš Didžiosios Britanijos, Justus Francas iš Vokietijos, šiuolaikinės lenkų muzikos pasididžiavimas kompozitorius Kšyštofas Pendereckis, garsiausias pasaulio altininkas Jurijus Bašmetas, armėnų tenoras Gehamas Grigorianas, aukščiausios prabos lietuvių muzikos meistrai - dainininkai Irena Milkevičiūtė, Virgilijus Noreika, balerina Eglė Špokaitė, pianistai Petras Geniušas, Mūza Rubackytė, smuikininkai Raimundas Katilius, Vilhelmas Čepinskis - tik dalis kiekvienam melomanui žinomų pavardžių, puošusių festivalių programas.
“Kaunui yra garbė ir laimė turėti tokį festivalį. Jo spinduliuojamas gėris, grožis padeda žmonėms gyventi, džiaugtis, tikėti ateitimi”, - rugpjūčio 28-osios vakarą, sveikindamas publiką ir festivalio dalyvius, kalbėjo meras Arvydas Garbaravičius. Kad kauniečiai, ir ne tik jie, yra prisiekę šio festivalio gerbėjai, bylojo sekmadienio vakaro antplūdis į Pažaislį. Į baigiamąjį koncertą vienuolyno kieme susirinko apie 4 tūkstančius žiūrovų. Per visą vasarą festivalio renginiuose jų apsilanko dešimteriopai - apie 40 tūkstančių, yra paskaičiavę organizatoriai. Šią vasarą Pažaislio festivalyje koncertavo daugiau kaip 1300 atlikėjų iš 18 pasaulio šalių.
Beje, privatizuota ELTA savo kultūrinių pranešimų santraukoje tokios “smulkmenos” kaip dešimtą kartą vykstančio Pažaislio tarptautinio festivalio pabaigtuvės nepastebėjo. Užtat priminta, kad Vilniuje baigėsi vargonų muzikos ciklas, o Singapūre atidarytas Tualetų koledžas...
Konkurencija - ne tik variklis
Menininkų sluoksniuose jau seniai kalbama, kad tarp sostinėje rengiamų Vilniaus Vasaros, Kristupo ir kauniškio Pažaislio festivalių vyksta tyli, bet gana aštri konkurencija. Rungiamasi ir dėl paramos iš valstybės biudžeto, ir dėl rėmėjų pinigų, ir dėl prestižo. Įtampa panaši kaip tarp “Žalgirio” ir “Lietuvos ryto”... Vienas sostinės muzikas, nenorėjęs, kad jo pavardė būtų minima, reziumavo taip: sudėjus du vilniškius festivalius, iš bėdos gautųsi vienas Pažaislis... Gal dėl to, atidžiau pažiūrėjus į viešąjį dėmesį Pažaislio festivaliui, matyti - daug apie jį kalbėti ir rodyti nesistengiama. Kas vyksta ne Vilniuje, tarsi vyksta užribyje...
“Pažaislio festivalio biudžetas šiemet buvo apie 1 mln. litų. Iš miesto gavome 210 tūkst., iš Kultūros ministerijos - 180 tūkst. litų. Už bilietus surinkome 130 tūkst. litų - įėjimas į koncertus nėra brangus, net 7 iš 40-ies buvo nemokami. Visa kita mūsų biudžete - rėmėjų duoti gryni pinigai ir jų suteiktos paslaugos. Galime džiaugtis, kad ištikimiausi festivalio rėmėjai yra nuolatiniai”, - sakė J.Krėpšta.
Pasak jo, brangiausiai kainavo pasikviesti garsų austrų simfoninį orkestrą “Tonkunstler” - 11 tūkstančių eurų. Lapkritį dar bus sugrąžinta vasaros “skola”: atvyks koncertuoti Tokijo kvartetas. Tai festivaliui kainuos 6 tūkstančius eurų. “Brangiausiai atsieina istoriniai spektakliai prie Kauno pilies - apie 80 tūkst. litų”, - teigė festivalio koordinatorius.
“Mindaugą” iš numirusiųjų prikėlė Kaunas
1996 metų birželio 2 dieną debiutavęs I Pažaislio muzikos festivalis senajame vienuolyno šventoriuje pakvietė pasiklausyti Liudvigo van Bethoveno oratorijos “Kristus Alyvų kalne”, diriguojamos Petro Bingelio. Iš viso pirmaisiais metais buvo surengta 15 koncertų. O liepos 6-ąją, Mindaugo karūnavimo dieną, Kauno pilyje pirmą kartą buvo parodytas spektaklis istorine tema - Justino Marcinkevičiaus drama “Mindaugas”, režisuota Irenos Bučienės, su Regimantu Adomaičiu pagrindiniame vaidmenyje.
Kaip gimė ta tradicija, primena prieš dešimt metų “Kauno dienoje” (1996 liepos 8 d. nr.) išspausdinta publikacija. Pasak spektaklio režisierės I.Bučienės, 1994 m. Vilniaus Žemutinėje pilyje premjeros šviesas išvydęs “Mindaugas” po kokių dvylikos spektaklių jau merdėjo. Norėta spektaklį bent nufilmuoti archyvui. Tačiau nepavyko: pažado paremti netesėjo bankininkai. Anot režisierės, 1996 metais “Mindaugą” iš numirusiųjų prikėlė Kauno filharmonija ir Pažaislio muzikos festivalio direktorius Justinas Krėpšta, pasiūlęs Valstybės dienos vakarą suvaidinti spektaklį prie Kauno pilies. Kaip prieš 10 metų rašė “Kauno diena”, “Mindaugą” tada pasižiūrėjo apie 3 tūkstančiai žmonių.
Režisierė I.Bučienė anuomet Kauno pilies erdvę pavadino dykyne, po kurią vaikščioti visai netraukia. Tačiau sutikdama čionai perkelti “Mindaugą” ji vylėsi šiai vietai sugrąžinti gyvybę: “Čia gyvenančios dvasios tikriausiai ilgisi lankytojų”.
Nuo 1996-ųjų po “Mindaugo” prie Kauno pilies apie Lietuvos istoriją pasakojo I.Bučienės spektakliai “Barbora Radvilaitė”, “Konradas Valenrodas”, “Herkus Mantas”, “Valdovas”. Jai mirus, šią tradiciją pratęsė jos spektakliuose vaidinęs aktorius ir režisierius Vytautas Grigolis, įkūnijęs senosios pilies papėdėje vaidinimus “Karūnos vėtra”, “Mindaugas. Vorutos vilkolakio giesmė”, “Didysis Vytautas - Karalius”, “Palikit vardą Lietuvos!” Prieš penketą metų šio festivalio vaidinimai pradėti rodyti ir Plungėje prie Oginskių rūmų.
Mintyse jau 2006-ieji
“Pažaislio festivalis atkelia savo vartus įvairiausių stilių ir žanrų muzikai: simfoninei ir kamerinei, džiazui, postmodernizmo meto ieškojimams. Tą jo paletę puikiai apibūdina kad ir keli šiemetinės programos akcentai: Piotro Čaikovskio operos “Pikų dama” koncertinis atlikimas, Austrijos simfoninio orkestro “Tonkunstler” ir Honkongo “Sinfoniettos” pasirodymas, švedų miuziklo “Šachmatai” pristatymas, kauniečio kompozitoriaus Vidmanto Bartulio naujo kūrinio premjera”, - priminė J.Krėpšta.
Muzikos šventė atsiveria vis naujoms erdvėms, juosiančioms Kauną. Žemaitkiemio ir Zyplių dvarai Kauno apskrityje, Šv.Onos bažnyčia Skaruliuose, Zapyškis, Pociūnų aerodromas, Kauno jachtklubas - netradicinės vietos, kuriose muzika gyvena kitokį gyvenimą nei koncertų salėje.
Baigiamasis vakaras Pažaislio vienuolyno kieme buvo šventiškas visomis prasmėmis: oras - kaip pagal užsakymą, saulėtas ir šiltas, publikos - minių minios, o koncertas - puikus. Jo programą atliko Kauno simfoninis orkestras ir Kauno valstybinis choras, diriguojant festivalio meno vadovui Petrui Bingeliui, bei tenoras Edgaras Montvidas - kylanti žvaigždė, savo spindesiu jau dabar dažniau džiuginanti ne Lietuvos, o užsienio publiką.
Vos nutilus šventės aplodismentams, organizatorius apninka mintys apie ateitį. Į klausimą, kada pradedama galvoti apie būsimąjį festivalį, Justinas Krėpšta atsako: “Jau dabar. 2006-ieji bus jubiliejiniai Mocarto metai. Norėtųsi ta proga sukviesti pasaulio vunderkindus ir surengti koncertus vaikams ir jaunimui”. Šitas sumanymas jau lydi Justiną Krėpštą ir atokvėpio valandėlę: po festivalio pabaigtuvių jis trumpam išvyko atsipūsti į sodybą kaime prie Druskininkų.
