Parodų gidas


2003-07-19
Parodų gidas
* Nacionalinio M.K.Čiurlionio muziejaus centriniuose rūmuose šiandien atidaroma ir iki spalio 19 d. veiks numizmatikos paroda, skirta kolekcininko A.Račkaus 110-osioms gimimo metinėms

Žymaus išeivijos veikėjo Aleksandro Račkaus iniciatyva surinkta Amerikos lietuvių istorinių relikvijų kolekcija ištraukta iš Nacionalinio M.K.Čiurlionio muziejaus fondų į dienos šviesą.

Kolekcininko, gydytojo A.Račkaus iniciatyva 1917 metais Čikagoje buvo įsteigta Lietuvos numizmatikos ir istorijos draugija. Didžiausią dėmesį ji skyrė svarbiausių Amerikos lietuvių istorinių relikvijų rinkimui ir gelbėjimui nuo sunaikinimo. Draugijai priklausančiame muziejuje per 14 metų buvo sukaupta didžiausia pasaulyje Lietuvos numizmatikos kolekcija.

1935 metais Kaune vykusio Pirmojo pasaulio lietuvių kongreso metu vyko bendra draugijos ir asmeninio A.Račkaus muziejų paroda. Jos eksponatai paskui už simbolinę kainą buvo perduoti Lietuvai. Didžioji jų dalis pateko į tuometinį Vytauto Didžiojo kultūros muziejų, paskui tapusį Nacionaliniu M.K.Čiurlionio dailės muziejumi.

Parodoje eksponuojama pirmųjų Lietuvos emigrantų organizacijų vėliavos, ženklai, antspaudai, taip A.Račkaus asmenybę pristatantys dokumentai (laiškai, nuotraukos, knygos). Pasak parodos sudarytojos Janinos Abdulskytės, vienas įdomiausių parodos eksponatų - seniausia pasaulyje knyga apie numizmatiką iš A.Račkaus kolekcijos. XVI amžiaus leidinyje pristatomi ir lietuviški pinigai.

* Kauno paveikslų galerijoje (K.Donelaičio g. 16) vakar atidaryta ir iki rugpjūčio 18 d. veiks Zinaidos Dargienės tekstilės paroda “Tolima-artima”

Moderniosios lietuvių tekstilės pradininkė Zinaida Dargienė demonstruoja savo atrastos technikos galimybes: ne audžiamus, o klijuojamus gobelenus. Autorė sako, kad greitai sukuriami gobelenai iš sintetinių siūlų atitinka jos judrią prigimtį - rezultato neprailgsta laukti.

Didžiausią Paveikslų galerijos parodų salę “okupavę” gobelenai varijuoja ne tik įprasta gamtos, bet ir Senojo Testamento temomis. Filosofiniams apmąstymams tekstilės kūriniuose Kauno dailės instituto dėstytoją, daugybės parodų autorę įkvėpė viešnagė ir kūrybinė stažuotė Izraelyje.

“Mačiau vietas, minimas abiejuose Testamentuose. Šventosios žemės gamtos turtingumas ir įvairovė ragina tikėti legenda apie čia vešėjusį Rojaus sodą”, - kalbėjo tekstilininkė, iš šventųjų vietų parsivežtus augalus lyg amuletus įpinanti į gaivių spalvų kūrinius. Tačiau vien džiaugtis karšto dykumos vėjo, Negyvosios jūros motyvais Z.Dargienei atrodo per maža, todėl gobelenuose atsiranda variacijų Senojo Testamento temomis. “Senajame Testamente daug veiksmo, menininkui dėkingų siužetų, kuriuos galima interpretuoti”, - aiškino autorė, atkreipdama lankytojų dėmesį į seriją savo kūrinių Dešimties Dievo įsakymų, Jokūbo sapno, persikėlimo per Jordano upę temomis.

Mylimų Z.Dargienės vaikaičių, gyvenančių Šventojoje žemėje, portretai yra virtę šiuolaikinės tekstilės sampratos kūriniais. Nojaus ir Tomo portretai erdvėje kabo šalia egzotiškų Izraelio gamtovaizdžių - juodaplaukiai angeliukai, atrodo, yra visateisiai rojaus sodo gyventojai.

* Kauno paveikslų galerijoje vakar atidaryta ir iki rugpjūčio 18 d. veiks Jadvygos Mozūraitės-Klemkienės skulptūros bei grafikos paroda “Harmonijos beieškant”

Tai pirmoji Jadvygos Mozūraitės-Klemkienės po vyro mirties 1991-aisiais surengta kūrybos paroda. Į ją kūrinius dailininkė atrinko pasitardama jau ne su autoritetu jai buvusiu grafiku, akvarelininku Vytautu Klemka, bet su menotyrininke Vida Mažrimiene.

Parodoje eksponuojamos įvairiais metais sukurtos skulptūros, žymių kultūros veikėjų biustai, piešiniai ir grafika. Susidaro įspūdis, kad visi dailininkės kūrinių herojai yra geri, taurūs žmonės (net į degtinėlės pinkles patekę žmogeliai). Net traukinyje Kaunas-Vilnius (dailininkės mėgstamas keliones į sostinę aplankyti naujų parodų ir kolegų nutraukė rankos trauma) škicuoti nepažįstamųjų portretai trykšta gėriu. “Iš prigimties žmogus yra doras”, - savo menines pažiūras patvirtino J.Mozūraitė-Klemkienė.

Dailininkė yra sukūrusi daugybę žinomų žmonių biustų, reljefų, bareljefų. Jos kūriniuose gydytojai, aktoriai, rašytojai atrodo įspūdingos asmenybės. Skulptorė pasakojo, kad, prieš imdamasi lipdymo, pirmiausiai siekia pajusti savo herojaus charakterį. Todėl iš pradžių įdėmiai stebi, kaip ir ką žmogus kalba. Kurdama akademiko Vlado Lašo, gamtininko Tado Ivanausko portretus, dailininkė ėjo į jų paskaitas. Žymūs menininkai patys buvo dažni svečiai Klemkų kūrybinėje dirbtuvėje. “Juozo Miltinio bijojau, o jis bijojo manęs, todėl portreto ir nekūriau”, - stabtelėjusi prie parodoje eksponuojamo Vaclovo Blėdžio biusto, prisipažino skulptorė. Šalia rodomas režisieriaus Gyčio Padegimo portretas. Kitas menininkės herojus - aktorius Algimantas Masiulis pastebėjo jį esant romantinių formų. “Svarbiausia rasti tinkamiausią kūrinio formą ir psichologinį jo “pamušalą”, - aiškino 80-mečio jubiliejų švenčianti dailininkė.

Menotyrininkės V.Mažrimienės pastebėjimu, “skulptūroje J.Mozūraitė-Klemkienė susintetino XX a. Vakarų dailės ir lietuvių klasikos patirtį, o grafikoje - sulydė skulptūriškumo pojūtį bei dekoratyviai subalansuotą linijų ir plokštumų derinį”. Šią menotyrininkės mintį gali kiekvienas patikrinti praktikoje - J.Mozūraitės-Klemkienės kūriniai stovi prie Paveikslų galerijos (“Kūrėja”), prie Akušerijos klinikos (“Motina ir vaikas”), Kauno akademinių klinikų skverelyje (biustas akademikui V.Lašui).

Po parodas kartu su jumis vaikščiojo Žilvinė PETRAUSKAITĖ ir Edmundas KATINAS