Panemunės šile bręsta dar viena afera


2003-06-27
Panemunės šile bręsta dar viena afera

Miesto politikų užmojai privatizuoti sudegusį pastatą sulaukė aplinkosaugininkų protestų

Kai kurie miesto Tarybos nariai jau prabilo apie galimybę privatizuoti buvusią pionierių stovyklą “Trimitas”, supleškėjusią pernai liepą.

Sklypas su nuodėgulių krūva vaizdingame Panemunės pušyne vilioja ne vieną verslininką.

Dingstis - sudegęs pastatas

Vakar miesto Tarybos nariai antrą kartą nusprendė nesvarstyti projekto dėl Vaidilos gatvės 27 numeriu pažymėto buvusio pastato nurašymo. Praėjusių metų liepą gaisras sunaikino daugiau nei 700 kvadratinių metrų ploto namą.

Buvusius “Trimito” statinius eksploatuojančios viešosios įstaigos “Vaikų ir jaunimo globos bei auklėjimo draugijos” direktorė Mirga Livija Povilionienė apie šį incidentą informavo miesto vadovus ir draudimo kompaniją “Lindra”.

Ugniagesių teigimu, minėtas pastatas Vaidilos gatvėje buvo padegtas tyčia. Tačiau Panemunės policijos komisariato atstovai atsisakė kelti baudžiamąją bylą, nes “nebuvo nustatyta nusikaltimo sudėties”.

Specialistų išvados ignoruojamos

Pasak Turto skyriaus vedėjos Virginijos Žuromskaitės, specialiai sudaryta komisija sudegusį pastatą pripažino netinkamu naudoti ir rekomendavo jį likviduoti Vyriausybės nustatyta tvarka. Tačiau gegužę vykusiame miesto Tarybos posėdyje centristas Kęstutis Mikėnas netikėtai ėmė raginti Panemunės šile sudegusio pastato vietoje suformuoti atskirą sklypą ir jį privatizuoti. Tokiam pasiūlymui pritarė ir kitas centristas, Privatizavimo komisijos pirmininkas Alvydas Banevičius.

Tačiau šiems politikų siūlymams pasipriešino ne tik Aplinkos apsaugos, bet ir Urbanistikos bei architektūros skyriaus specialistai. Bet, atrodo, tai neįtikino miesto politikų. Kauno mero Arvydo Garbaravičiaus teigimu, Turto skyrius nevisiškai įvertino situaciją, todėl sprendimo projektas ir nebuvo svarstytas.

“Lieka labai daug neaiškumų. Vyksta ginčai su draudimo bendrove “Lindra”. Draudikai už sudegusį pastatą pasirengę sumokėti vos 60 tūkstančių litų. Savivaldybė norėtų gauti beveik dvigubai daugiau. Tai jau ne pirmas gaisras šios stovyklos teritorijoje. Reikia spręsti, ką su ja daryti. Galbūt reikėtų nutraukti nuomos sutartį su viešąja įstaiga? Jai būtų galima surasti kitas patalpas”, - užsiminė meras.

Šilui grėstų statybų invazija

Aplinkos apsaugos skyriaus vedėja Marija Stanikūnienė teigė, kad Panemunės parko ribos buvo nustatytos gana seniai. “Tada buvusi pionierių stovykla nebuvo įtraukta į bendrą parko teritoriją, tačiau jos paskirtis neprieštaravo bendrai parko koncepcijai. Tačiau stovyklos teritorijoje auga tokia pati augmenija, kaip ir Panemunės šile. Skirtumas tik tas, kad čia daugiau takų ir medinių statinių”, - sakė vedėja.

Aplinkosaugininkai pasiūlė, kad sudegusio pastato sklypas būtų įtrauktas į bendrą parko teritoriją. Tačiau, atrodo, šis siūlymas nedomina miesto politikų. “Galima neabejoti, kad ši prestižinė vieta sudomino verslininkus, galinčius pakloti ne vieną dešimtį tūkstančių litų. Išparceliavę stovyklą politikai suduotų stiprų smūgį Panemunės šilui”, - teigė kalbinti aplinkosaugininkai.

Kiškių gatvės skandalas

M.Stanikūnienė neslėpė, kad atskiro sklypo suformavimas - tai žinoma technologija, vėliau sudaranti galimybę užimti visą teritoriją. Puikiausias pavyzdys - buvusios vaikų stovyklos Kiškių gatvėje likimas. “Kauno diena” ne kartą rašė apie šią skandalingą istoriją.

Panemunės šile, buvusioje “Bangos” stovykloje, verslininkams buvo leista pastatyti naujus poilsio namelius. Tačiau jų vietoje išdygo prabangios pilaitės. Tiesa, kai kurie valdininkai tikino, kad ten iš tiesų tėra poilsio nameliai, nes taip parašyta dokumentuose. Jie net kaltino, kad tik “Kauno dienos” žurnalistams “vaidenasi” prabangios vilos.

Kiškių gatvės skandalas sudomino Vyriausybės ir Valstybės kontrolės atstovus. Valstybės kontrolės pareigūnai patvirtino, kad bendrovė “Rodena” išsinuomojusi valstybinę žemę statė ne poilsio, o gyvenamuosius namus.

Praėjusiais metais tyrimą atlikęs aplinkos ministras Arūnas Kundrotas taip pat rado nemažai pažeidimų. Tąkart siūlyta skirti nuobaudas įvairiems Kauno valdininkams. Įdomiausia, kad nuomos sutartis su bendrove “Rodena” pasirašyta tada, kai Kauno apskričiai vadovavo dabartinis Savivaldybės administracijos direktorius Giedrius Buinevičius. Įsakymą pasirašė ir sutartį sudarė jo pavaduotoju dirbęs dabartinis miesto meras Arvydas Garbaravičius.