Laisvės alėjos spurginė, nepasidavusi permainų vėjams, vilioja ne tik nostalgiškai nusiteikusius žmones

Permainos sparčiai kintančioje prestižinėje miesto gatvėje beveik nepalietė senosios spurginės. Kadaise už kiekvieno, prisėdusio prie jos baro, rikiuodavosi eilutė alkanų. Dabar net per pietus rastume laisvą vietelę. Tai bene vienintelis skirtumas.

Spurgos tokios pat skanios, išlikusi tradicija neštis jų namo. Interjeras nepasikeitęs: rudu laku blizgantis baras, sienos dekoruotos spalvotos odos juostomis ir gigantiškas sagas primenančiais apskritimais. Trys klientus aptarnaujančios moterys taip pat pažįstamos visam Kaunui - dirba spurginėje jau ketvirtį amžiaus.

Greitai malšina alkį

“Lankytojai mums ištikimi: seni klientai atsiveda savo vaikus ar net anūkus”, - sako Milda Miklaševičienė. “Dabar žmonės išvažiuoja dirbti į užsienį ne vieneriems metams, sugrįžę eina Laisvės alėja ir nustemba aptikę mus toje pačioje vietoje. Užeina ir džiaugiasi, sako, kad pagaliau pasijuto sugrįžę namo, stovime kaip koks anų laikų paminklas”, - priduria Janina Raškevičienė. “Lygiai penki litai”, - sako ji moteriai, pirkusiai šešias spurgas ir žagarėlį.

“Neseniai girdėjau, kaip moteris pasakojo savo dukrelei, jog vaikystėje su savo mama čia irgi ateidavo”, - prisimena Janina. “Šis ponas pas mus vos ne kasdien lankosi”, - sako Milda. Šešiasdešimtmetis ponas Algis tikina neprisimenąs, kiek metų jis valgo spurgas. “Skanu, o svarbiausia - greitai, sugaištu vos 5-6 minutes”, - sako vyriškis. Studentei Laimai labiau patinka žagarėliai. Ji tikisi, kad jie nesugadins figūros.

Penkis kartus mažiau

Spurgas mikliai į lėkšteles dėliojančios moterys sako, kad, kaip ir anais laikais, jų pagrindinė klientūra - studentai ir pensininkai, tačiau dabar dažniau ateina šeimos. “Mes žinome, kada žmonės gauna algas, kada eina mokėti mokesčių, tomis dienomis lankytojų labai pagausėja”, - tvirtina jos. Tačiau spurgų dabar kepa mažiau.

Spurginę po rekonstrukcijos atidarė prieš dvidešimt ketverius metus, vasarį. “Tuomet iki šiol pačių populiariausių spurgų su džemu virdavo 4-5 tūkstančius. Dabar jų pakanka 600-800. Tačiau asortimentas išsiplėtė, dabar galima rinktis iš 12 rūšių. Yra bandelių su grybais, dešrele”, - vardija Milda Miklaševičienė.

“Žmonėms patinka, kad juos atpažįstame, atnešame tai, ką jie labiausiai mėgsta, net neklausę. Prisimename, kas ateina sultinio, kas kokią kavą geria”, - sėkmingo verslo priežastį mėgina įspėti Janina Raškevičienė. “Spurgos visuomet šiltos, kepamos iš mielinės tešlos, be jokių puriklių”, - išsako ji svarų argumentą.

Pamatyti, kaip verdamos skaniosios spurgos, nepavyko: įstaigos vadovė, pareiškusi, kad negali pasigirti modernia įranga, atsisakė įsileisti žurnalistus į gamybos patalpas. Jas mums parodė Šančiuose, kur spurginė taip pat tebeveikia.

Tebeverdamos ir Šančiuose

“Kadaise čia reikėdavo ilgoje eilėje stovėti”, - sako daugelį metų spurgas užeigėlėje A.Juozapavičiaus prospekte valganti pensininkė Stanislava Adomaitienė. “Spurgos tokios pačios, o žmonių nebėra. Gal daug kam per brangu - spurga kainuodavo 8-9 kapeikas, o dabar per 50 centų”, - svarsto moteris.

“Aplink nebėra didelių gamyklų, poliklinika - irgi toliau, nei anksčiau buvo. Tačiau čia spurgos didesnės negu Laisvės alėjoje”, - priduria kita lankytoja.

“Kai lankytojų mažai, spurgas rečiau verdame, todėl ne visiems tenka šiltos. Aplinkiniai gyventojai nėra turtingi, kartais prašo, kad sultinio, kainuojančio 45 centus, pusę porcijos įpiltume”, - pasakoja apie nelinksmą kasdienybę kasininkė Irena Gaidelienė.

Užbėga vaikai, užeina senutė, jaunas vyras, tačiau į blausiai apšviestą spurginę žmonės nesiveržia. Dauguma praeivių net nežino, kad ji tebeveikia. Ne ką padeda ir ant durų priklijuotas raštelis, iš toliau sunku suprasti, kas ant jo parašyta.