Pakeisti likimo Vanga neįstengdavo


2003-07-19
Pakeisti likimo Vanga neįstengdavo

1996 metais mirus bulgarų aiškiaregei Vangai, neatrodė, kad netrukus atsiras tiek daug tikrų ir netikrų jos pasekėjų. Šios moters sugebėjimai buvo iš tiesų unikalūs, o veidas skleidė šviesą, nors pati Vanga buvo akla.

Vaikystėje tėvų netekusią mergaitę auklėjo kaimynai, jos gyvenimas buvo sunkus. Antgamtiniai sugebėjimai ėmė ryškėti pamažu. Niekas nežino, kada tai prasidėjo, bet vėliau daugelis prisiminė, kaip Vanga kartą padėjo savo tėvui rasti svetimą avį, kuri dingo beganant. Ji tiksliai apibūdino kiemą, kuriame avis buvo paslėpta. Po to mergaitė paprasčiausiai susapnuodavo ateities įvykius ir sapnai išsipildydavo. Tačiau labiausiai Vangos talentai išryškėjo per karą. Skausmo slegiami žmonės neturėjo, į ką kreiptis. Jie pradėjo eiti pas moterį, kuri galėjo nuraminti arba bent jau pasakyti, kur žuvo artimas žmogus.

Pati aiškiaregė teigė, kad aplink ją sukasi kažkokios permatomos būtybės, atsiradusios nežinia iš kur. Jos esą siųsdavo jai informaciją apie žmones, o atstumai ir laikas neturėjo jokios reikšmės. Moters sąmonė užfiksuodavo bet kurio žmogaus, stovinčio prieš ją, gyvenimą nuo gimimo iki mirties. Bet išgelbėti ką nors nuo to, kas lemta, ji neturėjo galios.

Vanga niekada neneigė tradicinės medicinos, bet manė, kad besaikis vaistų vartojimas yra žalingas, kadangi “uždaro duris, pro kurias vartojant vaistažoles skverbiasi gamta, kad atstatytų pažeistą organizmo pusiausvyrą”. Gydydama ji patardavo apsipilti vaistažolių nuoviru, nes jis esą geriau veikia per odą. Ji mylėjo žoleles bei gėles ir jas laikė labai svarbiomis gydant. Vanga tvirtindavo, kad žmogus turi gydytis žolelėmis tos šalies, kurioje gyvena. Jos receptai padėjo daugeliui. Tai kodėl aiškiaregė neišgydė savo vyro, su kuriuo darniai išgyveno 20 metų? Paskutiniaisiais savo gyvenimo metais jis daug gėrė ir buvo tapęs alkoholiku. Žmona viską matė ir suprato, bet pakeisti jo likimo negalėjo. Kai vyras merdėjo, Vanga klūpojo prie jo lovos, o iš nereginčių akių nuolat liejosi ašaros. Kai gyvenimo draugas užmerkė akis, moteris nustojo verkti ir užsnūdo. Miegojo ji iki pat laidotuvių, o atsibudusi pasakė: “Aš palydėjau jį į jam paskirtąją vietą”.

Mirties aiškiaregė nebijojo. Sakydavo, kad jos nėra. Vanga teigė: “Po mirties kūnas suyra, kaip ir visa, kas gyva, bet dalis kūno ar sielos neišsiskaido. Antrasis gimimas? Aš nežinau, kas tai yra. O tai, kas lieka iš žmogaus, - siela nesuyra ir vystosi toliau, kad pasiektų aukštesnį lygį. Tai ir yra jos nemirtingumas”.

Daugelis liudytojų prisimena Vangos kontaktus su mirusiaisiais. Į vieno pašnekovo klausimą, kodėl ji pasakojanti apie jo mirusią motiną, aiškiaregė atsakė: “Ne tu ją atvedei. Sielos ateina pačios, todėl, kad aš joms - vartai į šį pasaulį. Kai pas mane apsilanko žmogus, jo mirusieji giminaičiai susirenka aplinkui, užduoda man klausimus, patys kai ką praneša, o aš gyviesiems perduodu, ką išgirstu”.

Aiškiaregė niekam neleisdavo keršyti. Ji tikėjo, kad žmogus gimsta, kad darytų gerus darbus, o blogis niekada nelieka nenubaustas. Jeigu bausmės išvengia to nusipelnęs žmogus, jo kaltę turės išpirkti palikuonys. Vanga turėdavo ką pasakyti apie naujagimius ir dar negimusius kūdikius. Nesuprantamu būdu ji bendraudavo su žmonėmis, mirusiais prieš 100, 200 ir daugiau metų. Anot mokslininkų, tai labiausiai nesuvokiamas aiškiaregės gebėjimas.

Kalbėdavo Vanga ir apie pasaulio ateitį, nors to daryti ji nemėgo. Jos teigimu, po 200 metų žmonės užmegs kontaktą su proto broliais iš kitų pasaulių. Ji teigė, kad jų pasiuntiniai jau seniai gyvena Žemėje. O atskrenda jie iš planetos, kuri yra trečioji nuo Žemės...

Vanga tiksliai žinojo savo mirties dieną. Prieš mirdama ji pasakė, kad tokias kaip jos galias įgijo viena akla mergaitė iš Prancūzijos, apie kurią netrukus sužinosime.

Pagal knygą “Žymios planetos moterys” parengė Ilona SAJIENĖ