Ar namuose esate įsirengę dūmų detektorių?
%
Taip, ir ne vieną
Ne, bet svarstau įsirengti
Ne, ir neketinu
Iš viso balsų: 2031
Savaitės apklausa:
0
Objektyve - meksikietiška muilo opera
2003-02-15
Remigijus JURGELAITIS
Keliavę po Lotynų Ameriką lietuvių menininkai susižavėjo egzotiškų kraštų kultūra
Lotynų Amerikos dvasia jau ne vienerius metus sklando fotomenininkės Ievos Dunajevaitės namuose. Meksiką ji vadina artimiausia sielai šalimi. “Daugeliui lietuvių Pietų Amerikos šalys iki šiol atrodo labai egzotiškos. Matyt, tam yra pagrindo, - svarstė ne vieną savaitę Meksikoje viešėjusi fotomenininkė. - Ši šalis neleidžia likti abejingam”. Tam pritaria ir poetas bei vertėjas Laurynas Katkus, cituodamas anuomet vietinių Lotynų Amerikos gyventojų - indėnų poeziją.
Stebina kontrastai
Lotynų Amerikos, o ypač Meksikos paslaptimi menininkai vadina netikėčiausius kontrastus. “Jie žavi, atpalaiduoja ir stebina, atrodo, kad negalėtų to būti - du kraštutinumai vienoje gatvėje, mieste, valstybėje”, - stebėjosi vertėjas Laurynas Katkus. Jam antrina ir fotomenininkė I.Dunajevaitė. “Tai, ką matome vadinamosiose muilo operose, yra visiška tiesa, Meksikoje - didžiuliai moraliniai ir materialiniai kontrastai”, - stebėjosi ji.
Ieva Meksikoje atsidūrė visiškai atsitiktinai, o to, ką pamatė egzotiškoje Lotynų Amerikos šalyje, sako negalinti pamiršti iki šiol. “Dainuoju Vilniaus universiteto chore. Važiavome į gastroles Meksikoje. Žinojau, kad ši šalis yra egzotiška, dabar džiaugiuosi iš arčiau ją pažinusi”, - kalbėjo Ieva ir pridūrė, kad egzotika turistai vadina nežinios jausmą.
“Nesvarbu, kurioje šalies dalyje keliautum, visur tavęs laukia netikėtumai. Visai kitoks gyvenimo būdas, papročiai, tradicijos. Labai skiriasi europietiškas ir Lotynų Amerikos žmonių gyvenimo supratimas”, - kalbėjo fotojuostose Meksikos egzotiką užfiksavusi menininkė.
Skaitė nahuatli kalba
Iki šiol Meksikos gatvėse nesunku sutikti indėnų. “Jie išsiskiria ne tik savo apranga, bet ir šukuosenomis, nors, kita vertus, ir patys meksikiečiai yra labai įvairūs. Kai kurie stebina itin ryškiais apdarais, - prisiminė Ieva ir sakė miestų gatvėse girdėjusi senovinę nahuatli kalbą. - Senovine kalba vis dar kalba kai kurie vietiniai gyventojai. Nors daugelis meksikiečių apie ją sako nieko negirdėję”.
Menininkė sako iki šiol besižavinti ir actekų religinėmis giesmėmis. “Aišku, išverstos į lietuvių kalbą jos prarandą dalį žavesio, tačiau vilioja neįprastu skambesiu”, - komplimentų egzotiškos šalies kultūrai negaili I.Dunajevaitė, o režisierius Mantas Gimžauskas pasisiūlo perskaityti actekų religinių giesmių vertimus. Kiek vėliau - ir Centrinės Amerikos indėnų poeziją, taip pat išverstą į lietuvių kalbą.
Kai menininkai pabandė actekų poeziją skaityti senąja kalba, Ieva šiek tiek suglumo: “Man regis, kad tie senukai Meksikoje žodžius tarė šiek tiek kitaip. Lietuviai juk negali gerai mokėti šios kalbos, vargu ar kuriame nors Europos universitete apskritai galima jos išmokti”, - rodydama fotografijas svarstė Ieva.
Aplankė
bažnyčių miestą
Daugelis lietuvių nesunkiai pasakytų, kas yra Meksikos sostinė, tačiau Ieva sako, kad šioje Pietų Amerikos šalyje yra gerokai patrauklesnių vietų. “Puebloje yra daugybė architektūros stebuklų. Šiame mieste stūksančios bažnyčios stebina architektūros galimybėmis. Kai vietiniams parodėme lankstinuką apie sostinės bažnyčias, jie atrėžė, kad tokių Meksikoje rastume ne vieną. Ir, reikia pripažinti, jie sakė tiesą”, - šypsojosi fotografė ir paskleidė nuotraukas, kuriose užfiksuotos Meksikos sostinės gatvelės.
“Kai kurių gatvių namai ir stulpai apkabinėti vėliavėlėmis. O turguose, skersgatviuose stovi šventųjų paveikslai ir mini altorėliai. Prie bažnyčių įsikūrę pasilinksminimo parkai, ir visa tai niekam nekelia nuostabos”, - neįprastomis Meksikos detalėmis žavėjosi fotomenininkė.
Meksikiečiai jau įpratę savo šalies gatvėse matyti valkataujančius ir išmaldos prašančius žmones. “Manau, kad elgetauti skatina ir patys meksikiečiai. Jie nepaprastai paslaugūs, vos išsitraukus cigaretę net keli pasisiūlo ją pridegti”, - stebėjosi Ieva.
Gyvos legendos
Ne be pagrindo daugeliui lietuvių iki šiol Meksika asocijuojasi su kaktusais ir kitais egzotiškais augalais. Ir Ieva sakė į Lietuvą norėjusi parsivežti nors vieną vietinį augalą. “Sunku dabar kalbėti, kuo Meksika praturtino mano dvasią, tačiau žinau, kad gavau daugiau peno kurti. Vien prisiminusi milžiniškus kukurūzų laukus esu priversta susimąstyti”, - prisipažino moteris, nesibaiminanti, kad, kaip Meksikoje, jos kūryboje dings riba tarp realybės ir mistikos.
“Kai kurie meksikiečiai vis dar tiki legendomis. Jie nevengia jų pasakoti, o pati populiariausia - apie klajojančią moterį, persmelkiančiu balsu šaukiančią: “Kur dingo mano vaikai?”
“Gal todėl ir mano fotografijose gausu įvairių detalių, kurios pastebimai išsiskiria iš bendros aplinkos. Tačiau tai Meksika, tikra Pietų Amerika”, - nusišypsojo menininkė.
