Poezijos pavasarių amfiteatras paliktas likimo ir chuliganų valiai

Palemone esantis Lakštingalų slėnis, anksčiau sukviesdavęs “Poezijos pavasario” šventės dalyvius, - nuniokotas ir apleistas. Niekas nesiryžta atsakyti, ar šventė dar kada nors sugrįš į Salomėjos Nėries memorialinio muziejaus pašonę.

Konkursas nesulaukė dėmesio

Savivaldybė paskelbė viešą konkursą sutvarkyti šį gražios gamtos kampelį, tačiau kol kas neatsirado norinčiųjų imtis darbo. Aplinkos apsaugos skyriaus vyr. specialistas Arūnas Mockaitis teigė, kad po praėjusį ketvirtadienį paskelbto konkurso nesulaukta nė vienos paraiškos. “Kol nesibaigė konkursas, negaliu skelbti, kiek pinigų jam skirta, tačiau lėšų tikrai nedaug. Jei nesulauksime norinčiųjų imtis šio darbo, patys skambinsime įvairioms įmonėms ir siūlysime”, - sakė A.Mockaitis.

Paskutinį kartą prieš keletą metų slėnyje buvę žmonės jo nepažintų. Ne vieno kauniečio pastebėjimu, dabar jis primena apleistas žydų kapines. Amfiteatro suoliuko lentos išvežtos, šaligatvių plytelės išluptos, aukuras apgriautas, medinė tvora nugriauta, Kauno marių pakrantė prišnerkšta.

“Jau nebežinau, kiek sykių buvo kreiptasi į Savivaldybės Aplinkos apsaugos ir Komunalinio ūkio skyrius, Kauno marių regioninio parko direkciją, kitas institucijas, nesulaukėme jokios pagalbos. Girdėjau, kad skirta 15 tūkstančių litų slėniui sutvarkyti. Tikiuosi, kad bus kažkas daroma”, - sakė S.Nėries memorialinio muziejaus vedėja Živilė Liaskauskienė.

Važiuodavo kaip į atlaidus

Lakštingalų slėnis - unikalus gamtos sukurtas kampelis, garsėjantis gražia augmenija, įspūdingu gamtovaizdžiu. 1937 metais šalia jo įsikūrė viena žymiausių XX a. lietuvių poečių S.Nėris. Nuo 1962 metų čia veikia jos memorialinis muziejus.

1965 metais slėnyje buvo įrengta sceninė aikštelė su amfiteatrinio stiliaus suolais ir pradėta rengti tradicines kasmetines literatūrines šventes “Poezijos pavasaris”. Jos laureatais tapo daug žymių literatūros klasikų: P.Širvys, A.Miškinis, Just.Marcinkevičius, A.Baltakis, B.Brazdžionis. Trisdešimt metų ši šventė traukė ne tik kauniečius, bet ir svečius iš kitų miestų. “Žmonės važiuodavo kaip į atlaidus”, - prisimena liudininkai. Anot Ž.Liaskauskienės, paskutinį sykį šventė čia vyko 1994 metais, kai laureatu tapo Aidas Marčėnas.

Poreikis šventei išblėso

Ne vienas kultūros puoselėtojas sutinka, kad po Nepriklausomybės paskelbimo šalyje kultūrai skiriama mažiau dėmesio. Slėnio aikštelei atnaujinti taip pat buvo skiriama nepakankamai lėšų. Šventės populiarumas mažėjo dėl įvairių priežasčių. Viena jų - pabrangus kurui, vis mažiau poezijos mylėtojų galėjo atvykti į Palemoną. Kaip tik dėl praktinių sumetimų šventė 1995 metais buvo perkelta į Maironio lietuvių literatūros muziejų mieste.

Išblėso ir renginio dvasia. “Susirinkusieji į šią šventę alegorijomis kalbėdavo ne tik apie poeziją, bet šalies gyvenimą. Vis labiau laisvėjant nebebuvo prasmės apie politiką kalbėti Ezopo kalba, tai prarado prasmę. Be to, atsirado daugiau renginių, o poreikis poezijai mažėjo. Dėl politinių aplinkybių keitėsi ir S.Nėries statusas”, - sakė nuolatinė šventės dalyvė.

“Pavasarėlis” padėties neišgelbės

Netvarkoma sceninė aikštelė buvo siaubiama, pamažu sulaužyti ir sudeginti suolai. Nebuvo tvarkomi ir šlaitai. Anot muziejaus direktorės Ž.Liaskauskienės, daug metų muziejaus darbuotojai savo jėgomis, padedami Palemono vidurinės mokyklos moksleivių, tvarkė už memorialinės sodybos esančią teritoriją, o pagalbos iš Savivaldybės nesulaukta.

“Ir dabar ši vieta dar šiek tiek gyva, nes ją prižiūri Palemono mokykla, kuri čia rengia “Poezijos pavasarėlius”. Šiemet prieš šventę ant suolų buvo prikaltos lentos, o paskui išvežtos, nes kitaip jų neberastume”, - sakė Ž.Liaskauskienė.

Parėjusią žiemą praūžusios audros padarė daug žalos vietovei. Vėjai išrovė, aplaužė daugybę senų medžių aplink esančiuose šlaituose.

Anot Ž.Liaskauskienės, muziejų kasmet aplanko apie 4000 žmonių, didžioji dalis jų eina apžiūrėti Lakštingalų slėnį. Šiais metais čia apsilankė ir dalis Poezijos pavasario dalyvių.

“Reikėtų dabar bent užtverti įvažiavimą prie slėnio. Vasarą čia suvažiuoja po kelis automobilius, žmonės linksminasi, aukure kuria laužą, čia pat nuo skardžio nuridena nereikalingas padangas”, - pasakojo Ž.Liaskauskienė.