Nuteistas buvęs Psichiatrijos ligoninės pacientas


2004-06-12
Lina NAVICKAITĖ
Nuteistas buvęs Psichiatrijos ligoninės pacientas
Gyvenimo draugę nužudžiusiam vyrui skirti ilgi nelaisvės metai

Už itin žiaurų sugyventinės nužudymą jonaviečiui teks kalėti 17 metų. Tokią bausmę vakar skyrė Kauno apygardos teismas, baigęs nagrinėti kruvinos dramos aplinkybes.

Kaltės nepripažino

Mirtimi pasibaigęs konfliktas praėjusių metų rugsėjo 24 dieną įvyko viename Žemaitės gatvės butų Jonavoje. Tos pačios dienos vakarą, apie 21 val., buto šeimininkės 37 metų Jaroslavos Monstvilienės kūnas su daugybe smurto žymių rastas šukių bei kraujo klane.

Žmogžudystės vietoje teisėsaugininkus pasitiko neblaivus velionės sugyventinis Marius Akmenavičius, iš karto tapęs įtariamuoju. Nors išsiblaivęs vyriškis savo kaltės nepripažino, teismas leido jį suimti iki pat paskelbiant nuosprendį.

Vakar stojęs prieš teismą M.Akmenavičius taip pat savo kaltę neigė, o jam pateiktus kaltinimus vadino “prasimanymais bei nesąmonėmis”. Jis neslėpė turįs psichinę negalią ir sergantis epilepsija, dėl to neįgijo jokio išsilavinimo.

Keturis kartus teistas jonavietis velionę J.Monstvilienę vadino savo žmona, nors su ja nebuvo susituokęs. Vieniša moteris priglaudė nakvynės namuose gyvenusį bendraamžį ir kartu su juo praleido kelis mėnesius.

Gėrė su draugu

Teisėsaugininkai nustatė, jog būtent M.Akmenavičius labai žiauriai sumušė savo gyvenimo draugę, kurią ne tik daužė kumščiais bei spardė, bet ir sudavė kelis smūgius peiliu bei stiklo šuke. Ekspertai nurodė, jog iš viso moteriai buvo suduoti 32 smūgiai, iš jų 6 - aštriu pjaunamuoju įrankiu. Daugiausia sužalojimų suskaičiuota galvoje bei krūtinės srityje.

Moteris po kelių minučių mirė dėl krūtinės ir plaučių sužalojimų. Dėl vidinio kraujavimo jai išsivystė ir širdies nepakankamumas. Ekspertai taip pat nustatė, jog savo paskutinę gyvenimo dieną J.Monstvilienė alkoholio nevartojo.

Šį faktą teisme patvirtino ir teisiamasis M.Akmenavičius. Tačiau jis jau nuo lemtingosios dienos ryto moters namuose su pažįstamu gėrė samanę. Vėliau draugai dar nuėjo į svečius ir ten gurkšnojo alų.

Kaip buvo nužudyta J.Monstvilienė, M.Akmenavičius tvirtino nematęs. Teisiamasis atsiminė, jog grįžus į namus tarp jų kilo konfliktas dėl to, kad moteris atėmė iš sugyventinio naminės degtinės butelį, o jo turinį išpylė.

“Ji man su tuo buteliu trenkė per galvą, o aš atsitrenkiau į veidrodį, kuris sudužo”, - prisiminė teisiamasis. Tolesnių įvykių jis nesugebėjo rišliai atpasakoti, tačiau kategoriškai neigė mušęs sugyventinę.

Jis tvirtino, kad tuo metu buvo apsvaigęs nuo klofelino, kurį neva jam į alkoholį įpylė draugas.

Priverstinis gydymas nebūtinas

Nužudytą moterį kraujo klane M.Akmenavičius neva pamatė tik tuomet, kai į jo namus įsiveržė policijos pareigūnai. Juos iškvietė kitas jonaviečio draugas, užsukęs į jo namus pasikalbėti dėl darbo ir pamatęs kruvinos dramos padarinius.

Liudytojas pasakojo, jog M.Akmenavičius jam pats atidarė duris. Svečiui iš karto į akis krito krauju suteptos draugo rankos. Peržengęs slenkstį, jis pastebėjo ir be gyvybės ženklų gulinčią namų šeimininkę. Matant draugui, M.Akmenavičius dar kelis kartus spyrė moteriai ir iš po stalo išsitraukęs kėdės koją sudavė per leisgyvį kūną. Taip jis reikalavo sugyventinę keltis ir duoti jam porą litų. Išvydęs tokį vaizdą, svečias pasiskubino kuo greičiau išeiti iš krauju paplūdusių namų.

Sulaikytam M.Akmenavičiui buvo skirta psichiatrinė ekspertizė, kurios metu įtariamajam nustatytas lengvas protinis atsilikimas. Tačiau ekspertai nurodė, jog kaltinamasis jokia lėtine psichikos liga nesirgo ir nusikaltimo padarymo metu suprato savo veiksmus bei galėjo juos valdyti.

Dėl psichikos ir elgesio sutrikimų jis buvo du kartus gydytas Žiegždrių psichiatrijos ligoninėje, paskutinį kartą - 1992 metais. Nuo to laiko gydytojų priežiūron jis nebuvo patekęs. Specialistų nuomone, priverstinis gydymas jam nėra būtinas.

Kauno apygardos teismas, atsižvelgęs, jog teisiamasis gali atsakyti už savo veiksmus, pripažino jo kaltę ir už J.Monstvilienės nužudymą nuteisė jį 17 metų laisvės atėmimo.