“Lokės pėdoje” nuo perkūnijos nukentėjus paaugliams paaiškėjo,
kad už žmonių saugumą tokiose vietose neatsakinga jokia valstybinė tarnyba

Savaitgalio pramogos nuotykių parke “Lokės pėda” dešimčiai paauglių baigėsi šoku ir sužalojimais nuo žaibo išlydžių. Labiausiai nukentėjusi 16 metų mergina į Kauno medicinos universiteto klinikas (KMUK) atvežta be sąmonės, lengvai apdegusi delnus ir pėdas. Jos būklė šiuo metu jau stabili, gyvybei pavojus negresia.

Į ligoninę pateko dar 6 paaugliai.

Incidentas parodė, kad atviruose plotuose įrengtų pramogų vietų nekontroliuoja nei priešgaisrinės apsaugos, nei kokios nors kitos tarnybos. Įstatymai reikalauja žaibolaidžius įrengti tik pramoninės paskirties statiniuose.

Nelaimės išvengta per plauką

Sekmadienio pavakare į Jonavos rajone įsikūrusį pramogų ir nuotykių parką “Lokės pėda” su tėvais atvyko 15 paauglių. Jie šventė vieno draugų gimtadienį. Tačiau pramogos jiems baigėsi dar treniruočių trasoje. Ant metalinių lynų buvo 10 vaikų, kai į vieną parko medį trenkė žaibas. Energijos iškrova perėjo lynais, o šoko ištikti paaugliai atleido rankas ir liko kyboti ant apsaugų. Juos ant žemės nuleido parko darbuotojai. Viena mergina buvo be sąmonės, kita pastatyta ant žemės negalėjo išstovėti dėl nutirpusių kojų ir pargriuvusi susimušė antakį.

Pasak parko direktoriaus Donato Žemelio, visi nukentėję vaikai buvo nugabenti į parko administracijos patalpas. “Ten jiems davėme uostyti amoniako, masažavome sutrauktus mėšlungio raumenis”, - pasakojo direktorius.

Greitoji medicinos pagalba išvežė nukentėjusiuosius į Jonavos ligoninę, o iš ten - į Kauno medicinos universiteto klinikas. 3 paaugliai išleisti iš karto po apžiūros, nes nerasta rimtų sužalojimų, 6 vaikinai ir merginos paguldyti į Vaikų skyrių. Jiems nestipriai apdegė delnai ir pėdos.

Viena 16 metų mergina į klinikas atvežta be sąmonės, todėl ji paguldyta į Vaikų intensyvios terapijos skyrių. Vakar medikai teigė, kad mergina sąmonę atgavo ir jos būklė stabili, pavojaus gyvybei nėra, todėl ją perkėlė į bendrąjį skyrių.

Visų nukentėjusių vaikų tėvai atsisako teikti informaciją apie nukentėjusių paauglių būklę. Redakcijos žiniomis, vakar 6 nukentėję vaikai jau buvo išleisti į namus.

Nuo žaibo nukentėjo ir parko instruktorius, kuris stovėjo netoli pušies. “Jį Jonavos ligoninės gydytojai po apžiūros greitai išleido į namus”, - vakar teigė D.Žemelis. Pirmadienį instruktorius ilsėjosi, tačiau, parko vadovo teigimu, šiandien jis jau turėtų dirbti.

Instruktorius stovėjo ant žemės, kai šalia į pušį trenkė žaibas. Paskui darbuotojas pajuto, kad nutirpo dešinės pusės ranka ir koja. Žaibas apdegino tik medžio šaknis. “Gal dar trenkė ir į kitą medį, nes vieno jų nusilupusi žievė”, - svarstė direktorius.

Perkūnija užklupo netikėtai

D.Žemelis tvirtino, kad debesis su perkūnija užslinko netikėtai. “Praėjo tik 10 minučių, kai su apsaugomis vaikai pradėjo treniruotis trasoje, - sakė jis. - Girdėjome, kad griaudėja ties Jonava, bet nemanėme, kad debesis atslinks virš mūsų.”

Direktorius sakė, kad po šio įvykio lankytojams lieps baigti pramogauti vos išgirdus besiartinant perkūniją. D.Žemelis sakė, kad žaibų gaudyklė parke jam būtų labai brangi investicija. “Kiek žinau, įranga, kuri pritraukia žaibą, kainuoja apie 70 tūkst. litų, be to, prie jos pradėtų būriuotis reginių ištroškę lankytojai, o tai irgi nebūtų saugu”, - kalbėjo jis.

D.Žemelis sakė, kad visi parko lankytojai apdraudžiami, todėl nukentėję paaugliai gaus kompensacijas. “Tai pirmas toks atvejis, iki tol apsitaikydavo tik nežymių traumų: pramogaujantieji pasitempdavo raiščius, nikstelėdavo pėdas, todėl ir mokame įmokas draudimo kompanijai”, - aiškino direktorius.

Kontrolės tarnybos - bejėgės

Jonavos rajono valstybinės priešgaisrinės inspekcijos viršininkas Eugenijus Dambrauskas teigė, kad jo tarnyba jokio tyrimo dėl įvykusio incidento nepradės. “Tai unikalus atvejis - žaibas trenkė į medžius, o į juos žaibolaidžio kelti nereikia, be to, ten nekilo gaisras, - aiškino jis. - Tyrimą nebent galėtų atlikti Darbo saugos inspekcija, ar ten buvo tvarkinga įranga.”

Darbo inspekcijos Kauno skyriaus vedėjas Andrius Daujotas tvirtino, kad inspektoriai šiuo įvykiu susidomėtų tik tada, jei ten būtų stipriau nukentėjęs parko instruktorius. “Bet jis nebuvo sužalotas, todėl tyrimo nepradėsime, - sakė A.Daujotas. - Vidinį tyrimą turės atlikti tik įmonė ir pateikti mūsų tarnybai priemones, ką ji žada daryti, kad tokie incidentai nepasikartotų. Mes tegalime pasakyti, kad perkūnijos metu neprotinga karstytis lynais, stovėti po medžiais.”

Aplinkos ministerijos Projektavimo normavimo skyriaus vedėjas Dangyras Žukauskas teigė, kad parkas neprivalo įsirengti žaibolaidžių. “Pagal projektavimo reglamentus juos privalo turėti įvairūs visuomeninės ir pramoninės paskirties statiniai”, - sakė jis.

Dėl šio įvykio tyrimą galbūt pradės tik policija. Jonavos rajono policijos komisariato atstovas spaudai Mindaugas Juknys sakė, kad dar svarstoma, ar bus pradėtas ikiteisminis tyrimas. “Jeigu bus nuspręsta aiškintis šio įvykio aplinkybes, tirsime šį atvejį kaip nelaimingą atsitikimą”, - teigė jis.

D.Žemelis tvirtino, kad nukentėjusių vaikų tėvai pareiškimų policijai rašyti nežada.

Stichija atnešė daug žalos

Savaitgalį praūžę škvalai su perkūnijomis pridarė ir daugiau žalos. Varėnos, Vilkaviškio, Ukmergės, Lazdijų, Pasvalio rajonuose ir Kaune nuo žaibo užsiliepsnojo ūkiniai pastatai, sudegė kelios dešimtys tonų šieno, vienas gyvenamasis namas.

Kauno priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos atstovo spaudai Aurelijaus Lukausko teigimu, keliose vietose buvo nuvirtę medžiai. Vaišvydo gatvėje ąžuolas užgriuvo ant mikroautobuso. Vėjo išverstą ir eismą užblokavusį medį ugniagesiai pjaustė ir kelyje Kaunas - Prienai.

Kai kurie gyventojai redakcijai pranešė, kad kruša sugadino jų kiemo statinius, pramušė plastikinius verandų stogus. Laimei, žmonių aukų per stichijos šėlsmą išvengta.

Žaibolaidžius parduodančios ir montuojančios įmonės “Staltika” direktorius Algis Pobedinskas sakė, kad praūžus audroms ir pranešus apie kilusius žaibo sukeltus gaisrus į jų įmonę pasipila gyventojų skambučiai. Žiemą tokių užsakymų pasitaiko tik vienas kitas.”

A.Pobedinsko teigimu, aktyvieji žaibolaidžiai gali apsaugoti iki 100 metrų spindulio teritoriją, nes jie, vaizdžiai tariant, pritraukia energijos iškrovas, kol ši nepataikė į artimus objektus. “Juos leidžiama įkelti netgi į medžius”, - teigė direktorius.

Paprasti, pastatus saugantys žaibolaidžiai kainuoja nuo 2 tūkst. iki 5 tūkst. litų. Jo kaina priklauso nuo žaibolaidžio tipo, pastato aukščio, grunto sudėties.