Daugelį miesto skverų ir privačių želdynų puošia dekoratyvūs nuodingi augalai. Tačiau tik nedaugelis žino apie pastarąją jų savybę. Todėl kasmet mieste pasitaiko apsinuodijimų. Su VDU Kauno botanikos sodo vaistinių ir uoginių augalų laboratorijos vyresniąja moksline darbuotoja dr. Ona Ragažinskiene kalbėjome apie nuodingus vaistinius dekoratyvius augalus, pasitaikančius mūsų darželiuose ir sodybose.

Vaistiniai augalai nuo seno vertinami dėl juose besikaupiančių biologiškai aktyvių medžiagų. Tačiau tie patys vaistiniai augalai, tiksliau - jų veiklioji medžiaga gali tapti ir nuodu. Tai priklauso nuo veikliosios medžiagos dozės.

Mokslininkai, tyrinėjantys augalinius nuodus, nustatė, kad jie savo struktūra yra panašūs į medžiagas, kurios dalyvauja perduodant nervinius impulsus organizme. Augalų nuodai veikia pačią jautriausią nervų sistemos grandį - tarpuląsčius. Tokie nuodai kaip atropinas išskiriami iš šunvyšnės, nikotinas - iš tabako, kurare nuodai - iš didžiojo pentinijaus ir t.t. Tačiau, kaip minėta, nuodai, priklausomai nuo jų dozės, gali tapti efektyviai veikiančiais vaistais.

Lietuvoje auga savaime arba auginami šie nuodingi augalai: vaistinė šunvyšnė, juodoji drignė, paprastoji durnaropė, dėmėtoji mauda, paprastoji pakalnutė, rusmenės rūšys, barštis, mėlynoji kurpelė, didžioji ugniažolė, pelkinis gailis, keturlapė vilkuogė. Beje, pastarojo augalo uogomis dažniausiai apsinuodija uogaudami vaikai. Mat išvaizdi keturlapė vilkuogė vilioja į mėlynes panašiomis uogomis. Ją Lietuvoje žmonės vadina kumeluoge, kekšuoge, kirmino uoga, gyvatuoge ir pan. Tos uogos nemalonaus specifinio skonio ir aromato. Tėvai turėtų žinoti, kad trys suvalgytos keturlapės vilkuogės uogos gali būti mirtinai nuodingos.

Pasak O.Ragažinskienės, pastaruoju metu miesto skveruose ir privačiuose želdynuose vis populiaresnis tampa iš Rytų Afrikos kilęs paprastasis ricinmedis. Tik nedaugelis jo augintojų žino, kad šio išvaizdaus augalo sėklose kaupiasi vienas stipriausių nuodų - ricinas. Beje, spaudžiant ricinos aliejų, šis nuodingas baltyminės kilmės junginys lieka išspaudose. Manoma, kad šešios ricinmedžio sėklos - mirtina dozė žmogui. Žinant, kad būtent sėklose kaupiasi nuodingosios medžiagos, ricinmedžio žydėjimo metu reiktų šalinti žiedynų kekes. Augalui ir taip pakaks grožio, nes ricinmedis iš kitų išskiria stambiais, pirštų formą primenančiais lapais, dantytais jų kraštais. Ricinmedžio lapai gali būti tamsiai žalios ar net sodrios vyšnių spalvos. Dabar šis augalas peržydėjusiuose žiedynuose brandina inksto formos itin nuodingas sėklas.

Minėtų nuodingų augalų galima aptikti Lietuvoje, natūraliose jų augimvietėse. Tad būkime atidūs ne tik savo sodybose, bet ir gamtoje.