Ar namuose esate įsirengę dūmų detektorių?
%
Taip, ir ne vieną
Ne, bet svarstau įsirengti
Ne, ir neketinu
Iš viso balsų: 2031
Savaitės apklausa:
0
Nuo nostalgijos iki išsižadėjimo
2006-04-06
Jurgita ŠAKIENĖ
Emigrantai ir jų artimieji pasakoja apie naują gyvenimą svetur
Rašiniai su naująja “Kauno dienos” rubrika “Antroji Lietuva” sulaukė didelio skaitytojų susidomėjimo. Apie emigraciją diskutuoja ir gyvenantieji Lietuvoje, ir pasinaudojusieji atsivėrusiomis valstybių sienomis.
Ketina sugrįžti
Arvydas apgailestavo, kad iš Lietuvos išvažiavo tiek gerų ir nelabai gerų žmonių - bet kokiu atveju jie yra lietuviai. Tačiau vyras yra įsitikinęs, kad kada nors prasidės atvirkštinis judėjimas. “Bent jau iš mano draugų ir pažįstamų maždaug aštuoniasdešimt procentų net negalvoja ten įsikurti amžinai”, - tiki Arvydas.
Airijoje gyvenančios “Kauno dienos” skaitytojos nuomone, eiliniai emigrantai, darbo liaudis, mielai grįžtų į tėvynę, vos tik joje pakiltų algos. “Nėra ir čia keliai rožėm kloti. Emigrantus diskriminuoja, moka trečdalį ar pusę algos, lyginant, kiek gauna vietiniai, o kur dar gyvenimas vadinamuosiuose bendrabučiuose. Taigi dauguma čia tik ir gyvena perspektyva pasitaupyti ir grįžti į Lietuvą”, - rašo mergina. Pasak jos, lietuvės užsienyje ne tik dirba, bet ir augina atžalas. To pavyzdys - mažame miestelyje, kuriame tik apie šimtą lietuvių, per metus gimė aštuoni “lietuviški” lėliukai.
Reikalingas, kol jaunas ir sveikas
Lietuvoje mokytoja dirbusi moteris įsitikino, kad gyventi užsienyje taip pat nėra labai lengva. “Jau pirmą savaitę buvau palaužta dvasiškai ir fiziškai. Sunkus darbas po keturiolika valandų, skausmas visame kūne. Į Lietuvą grįžau su dideliu palengvėjimu”, - teigia skaitytoja.
Jai pritarė ir kiti internautai. “Tik nebuvusieji Amerikoje galvoja, kad tai svajonių šalis. Ten ir nelegalas, ir turintis Žaliąją kortelę turi dirbti kaip vergas, niekas nesuteikia jokių privilegijų, kaip daugelis galvoja. Ten gali gyventi ir dirbti, kol dar esi jaunas, sveikas ir stiprus. Gydymui sukiši visus pinigus ir neteksi darbo. Žinoma, ten gali užsidirbti, jei turi tokį tikslą, bet visam gyvenimui neužsikalsi”, - mano kitas skaitytojas.
Iširo šeima
Kai kurie skaitytojai dalijasi asmenine patirtimi, kaip emigracija paveikė jų šeimyninį gyvenimą. “Mano vyras į Airiją išvyko pagal vienerių metų kontraktą. Jis jau penkeri metai ten. Prieš metus išsiskyrėme, nes ten kuriamos vietinės lietuviškos šeimos. Išvykę žmonės atitolsta nuo šeimos, jos rūpesčių ir problemų, nors garsiai deklaruoja apie liūdesį ir nostalgiją. Apie traumą vaikams net nekalbu - baisu. Tėvas jiems nepasiekiamas. Mano nuomone, viena didžiausių problemų yra iširusios šeimos ir likę vaikai, kuriems vertybių skalė ir požiūris į gyvenimą, šeimos stabilumą stipriai pasikeičia”, - teigia moteris.
Siūlo užsidirbti mokslams
Emigrantas Aleksas nesistebi, kad daug mūsų tautiečių dirba juodą darbą. “Įsivaizduokime, kad mes visi turime aukštojo mokslo diplomus. Tai kas kals vinis, valys gatves? Tarp kitko, pats dirbu gerai apmokamą darbą, bet ruošiuosi grįžti”, - žada Aleksas.
Vieni mūsų skaitytojai nesugebantiesiems mokytis aukštojoje mokykloje siūlo geriau sunkiai dirbti užsienyje už nemažus pinigus, nei Lietuvoje lenkti kuprą už minimumą. Kiti internautai dirbančiuosius užsienyje studijų metais smerkia ir pataria, kol nevėlu, grįžti į gimtinę ir užsidirbtus pinigus paaukoti mokslams. Neturintiesiems išsilavinimo pranašaujama juodadarbių vergija.
Tarybinis mitas
Būru pasivadinęs internautas nesutinka, kad užsienyje lietuviai labai darbštūs statybininkai, o anglai - tinginiai. “Senas tarybinis mitas. Statybose su kastuvu dirba tik vietinis “undegroundas”, vietiniai “lūzeriai”, kuriems tas pats, kiek uždirbti. O tikrus anglus lietuvis emigrantas mato ne arčiau kaip iš šimto metro, ir tai per automobilio langą”, - komentuoja skaitytojas.
Zofijos manymu, tokių pavyduolių, kokie yra lietuviai, nerasi niekur pasaulyje. “Padaryk ką nors išsiskiriančio, ir tave sumals į miltus. Kas liepia važiuoti į Ameriką, jei ji tokia bloga? Kažkodėl žmonės galvoja, kad kitur už ačiū pinigus moka. Manau, kad namai yra ten, kur gyvena tau artimi ir brangūs žmonės”, - teigė moteris.
Nenori klajoti
“Nebegrįšim. Vaikai mokosi, kuria mišrias šeimas. Anūkai lietuviškai kalbės su akcentu ir nemokės lietuviškai rašyti. Imame ilgalaikes paskolas, jas reikia atiduoti. Kas gi gali trankytis pirmyn atgal. Ne klajokliai mes”, - tikino skaitytojas, gyvenantis JAV.
Kitas bando svarstyti, kaip reikėtų gyventi Lietuvoje, jei grįžtų. “Turiu aukštąjį amerikietišką išsilavinimą. Kur aš darbą gausiu, kad nors pusę to, ką moka čia, gaučiau? Ar kas nors po septynerių metų iš mano draugų tikrais draugais beliko? Juk keičiausi aš, keitėsi ir jie. Kas man duos garantiją, kad po savaitės mano buto neapiplėš? Juk žinos, kad grįžau iš JAV? Aš dar tiek neišprotėjau, kad nuo nulio pradėčiau gyvenimą kurti šalyje, kuri neturi jokių perspektyvų ir pagarbos asmenims. Beje, ir normalus gyvenamasis plotas Lietuvoje brangesnis negu JAV”, - skaičiavo Amerikos lietuvis.
Nesirengia maldauti atlyginimo
Prieš šešerius metus, būdama 23 metų, į JAV išvykusi mergina pasakoja, kad iš pradžių buvo labai sunku. Dirbo bet ką, nes svarbiausia buvo pinigai. Tačiau po pusės metų rado darbą su perspektyva, pradėjo lankyti koledžą. Dabar dirba vadovaujamąjį darbą didelėje kompanijoje, kur rūpinamasi ir ja, ir jos šeima. Lietuvoje jai tekdavo maldauti, kad išmokėtų atlyginimą bent kas penkis mėnesius.
Mergina teigia nenorinti grįžti į šalį, kurioje turėtų jaudintis dėl savo vaikų ateities, “kur nevertinamas protas ir sunkus darbas”. Į tėvynę ji grįžtų tik dėl savo tėvų, jei jiems prireiktų priežiūros. Zigmas mano, kad “po kokių 50 metų, o gal ir greičiau, Lietuvos visai neliks”.
