Prieš 45-erius metus Kaune dirbo vos penki notarai, o gyventojai būdavo priversti stumdytis milžiniškose eilėse

Praėjusią savaitę Kauno miesto ir rajono notarai artėjančių švenčių proga pasveikino į pensiją jau išėjusius garbaus amžiaus kolegas. Tradiciniame susitikime buvo atgaivinti prabėgusių dešimtmečių prisiminimai, vartytos nuotraukos, linkėta sveikatos išėjusiems ir sėkmės darbe dar tebedirbantiems.

Po susitikimo pajaunėja

Notarė Dalytė Krikštolaitytė priminė, jog pirmą kartą pagerbti išėjusiuosius į pensiją sumanyta dar 1987-aisiais. Tiesa, tuo metu susibūrimas pavadintas darbo veteranų švente, kuri turėjo ir šalininkų, ir skeptikų. Po šalies nepriklausomybės atkūrimo notarų susitikimai atnaujinti 1995-aisiais, ir nuo to laiko kas trejus metus rengiamos buvusių ir esamų notarų šventės.

Nors palydėti 2004-uosius susirinko vos keturi buvę Kauno miesto notariato darbuotojai, tačiau jie tikino labai laukiantys tokių susitikimų, po kurių visi išeina pajaunėję keleriais metais.

Buvusi vyriausioji notarė Aleksandra Jackevičienė turi puikią progą palyginti tarybinių metų ir dabartinių laikų notarų darbą. Kaunietė, 24 metus ėjusi notarės pareigas, šiuo metu dar tebedirba notaro konsultante.

“Per kelis dešimtmečius notarų darbas pasikeitė iš esmės. Šiandien notarų veiksmai sudėtingesni ir atsakomybė kur kas didesnė”, - tvirtino A.Jackevičienė, pastebėjusi, jog kai kuriais atvejais įstatymai įteisino didesnį biurokratizmą.

Vilniečiai rašė rusiškai

Kai 1959-aisiais A.Jackevičienė pradėjo dirbti Kaune, ji tapo penktąja notariato darbuotoja.

“Tiek daug darbo, kaip šiais laikais, notarai neturėjo, tačiau mūsų mieste, kur buvo daug privačių namų, turėjome ką veikti”, - prisiminė buvusi Kauno notariato vadovė.

Kauniečiai pagal atliktų darbų apimtis ir kokybę ne vienerius metus užimdavo pirmąsias vietas ne tik tarp Lietuvos, bet ir tarp buvusios TSRS notarų.

“Labiausiai varžydavomės su vilniečiais. Dabar sunku patikėti, kad tais laikais Vilniuje visi notariniai veiksmai būdavo atliekami rusų kalba. Vilniečiai net neturėjo spausdinimo mašinėlių lietuviškomis raidėmis”, - sakė A.Jackevičienė, kuriai pritarė kiti kolegos.

Pastaruosius kelerius metus dirbdama notarų biure konsultante, A.Jackevičienė pastebėjo, kad jos kolegų darbą sunkina nuolatos besikeičiantys įstatymai bei teisės aktai - vos perpratus naujoves, jas keičia dar naujesnės pataisos.

Skundų netrūkdavo

Danutei Skučienei taip pat teko dirbti ir tarybiniais, ir nepriklausomybės metais. Ji pripažino, jog per praėjusį dešimtmetį notarų darbas apsivertė beveik aukštyn kojomis.

“Tačiau dabartiniai klientai yra kur kas geresni ir pakantesni. Anksčiau tik kas - tuoj skundą rašo”, - prisiminė D.Skučienė.

Tarybiniais metais notarai sulaukdavo nemažai skundų dėl klientų aptarnavimo. Kai kurie gyventojai pykdavo, jog tenka ilgai stovėti eilėse. Kartais notarai net būdavo apskundžiami Valstybės saugumo komitetui (KGB), kodėl su rusakalbiais nekalbėdavo rusiškai.

Prieš kelis dešimtmečius “juodžiausias” darbas notarų laukdavo pavasarį, kai minios abiturientų užplūsdavo biurus su prašymais padaryti atestatų nuorašus ir juos patvirtinti.

“Susirinkdavo tiek žmonių, kad durys lūždavo. Abiturientus priimdavome grupėmis, surinkdavome atestatus ir prašydavome ateiti kitą dieną, o dirbdavome beveik per naktis”, - pasakojo D.Skučienė, kurią iki šiol atpažįsta buvę klientai.

Jos buvusi kolegė Janina Striogienė iki šiol sapnuoja darbą notariate, nors ten nebedirba jau 17 metų.

Remia pensininkus

Prieš kelis dešimtmečius Kauno notarai buvo įvertinti ir už sugebėjimą atpažinti padirbtus atestatus bei aukštojo mokslo diplomus. Įvairaus plauko sukčiai ir tarybiniais metais mėgindavo padirbti studijų baigimo liudijimus, tačiau notarų “atmuštos akys” klastotes pastebėdavo.

Beje, tarybiniais metais dokumentų kopijos būdavo daromos žibaliniu kopijavimo aparatu, su kuriuo dirbo Antanas Mikulėnas, iki šiol kolegų švelniai vadinamas Antanėliu. Į devintą dešimtį įkopusį kaunietį į šventę atlydėjo žmona Bronė, kuri džiaugiasi dabartinių notarų teikiama parama.

D.Krikštolaitytė “Kauno dienai” patvirtino, jog buvę notarai, išėję į užtarnautą poilsį, gauna 240-260 litų pensijos per mėnesį. 1993 m. gegužės mėnesį vykusio suvažiavimo metu, tuometiniam Notarų rūmų prezidiumui pasiūlius, notarai pritarė, kad buvusiems savo kolegoms reikia skirti pašalpas. Ir taip nuo to laiko 17 buvusių notarų kas mėnesį gauna po 80 litų pašalpą.