Ar namuose esate įsirengę dūmų detektorių?
%
Taip, ir ne vieną
Ne, bet svarstau įsirengti
Ne, ir neketinu
Iš viso balsų: 2031
Savaitės apklausa:
0
Neryžtingasis
2007-02-06
Liuda ištekėjo jau spėjusi baigti universitetą.
Vladas studijavo pirmajame aspirantūros kurse. Ji taip pat puoselėjo tokius planus. Liuda pasijuto besilaukianti ir iš pradžių šiek tiek išsigando. Kūdikis galėjo sujaukti visus jų planus. Tačiau ji tuojau pajuto, kad jau myli tą mažą būsimą žmogeliuką.
Ji net neabejojo, kad jos Vladas apsidžiaugs, nors jie buvo nutarę šeimos gausinimą atidėti, kol abu parašys ir apsigins disertacijas. Apie savo įtarimus, kad gali būti nėščia, ji jam neužsiminė. Pateikti nepatikrintą informaciją atrodė tiesiog nekorektiška.
Liuda ėjo centrine miesto gatve ir šypsojosi. Ji pati stebėjosi, kad žinia, galinti gerokai paveikti jos gyvenimą, buvo sutrikdžiusi taip trumpam. Suprato, kad buvo pasirengusi motinystei kur kas labiau, nei galėjo įsivaizduoti.
Ji tik gniaužė tą norą, nes jis buvo toks neprotingas. Staiga ji pastebėjo vaikams skirtų reikmenų parduotuvę. Praeidavo pro ją bene kasdien, bet anksčiau jai tai buvo tarsi balta dėmė žemėlapyje: nieko nereiškianti informacija. Tąsyk ji pajuto norą užeiti vidun, o apžiūrėjusi lentynas išsirinko barškutį.
Ji iki grįžtant vyrui spėjo pagaminti vakarienę ir net iškepti obuolių pyragą. Vladas vos įėjęs pajuto malonų cinamono ir vanilės kvapą. Pabučiavo ją į kaklą ir sušnibždėjo, kad turėti šeimą yra labai gera. Kol jie valgė, Liuda paslaptingai šypsojosi. Jos vyras buvo pastabus, todėl nenustebo, kai ji pasakė turinti svarbių žinių. Ji išsitraukė iš rankinės vaikišką barškutį ir padėjo ant stalo prieš vyrą. Jis, būsimasis technikos mokslų daktaras, užuominą suprato iškart. Dar kartą ją pabučiavo, šįsyk į kaktą.
Liuda tikėjosi, kad jis parodys daugiau džiaugsmo, tačiau labai nenusiminė. Protingas ir logiškai mąstantis žmogus, toks, koks buvo jos vyras, tikriausiai ir turi taip elgtis. Jam reikia laiko apgalvoti situaciją, numatyti visas smulkmenas ir pasekmes, juk kūdikis išties buvo neplanuotas. Kelias dienas jie apie tai visiškai nesikalbėjo.
Paskui Liuda iš savo mamos sužinojo, kad Vlado motina labai abejoja marčios, kuri atrodė esanti tokia protinga, protiniais sugebėjimais. Vaikas abiem sutrukdysiąs mokytis, apsiginti mokslinius laipsnius. Protingiau būtų to kūdikio neturėti, ji pati pirmąjį nėštumą nutraukė, o paskui, kai atėjo tinkamas metas, pagimdė sūnų.
Liuda pajuto, kad jos širdyje užsidarė kažkokios durelės. Anyta atsidūrė už jų. Vladas savo pozicijos neišsakė. Kai Liuda pareikalavo tai padaryti, jis ramiai išdėstė gerbiąs jos sprendimą, juolab kad ji puikiai suprantanti, jog tas įvykis labiausiai pakeis jos pačios gyvenimą. Jis jau mokosi aspirantūroje ir neketina keisti savo planų.
Stojamuosius egzaminus į aspirantūrą ji laikė žinodama, kad už durų stovi jos mama su mėnesio laiko sūneliu, kurį, kai tik galės, turės pamaitinti. Vyras juos visus atvežė ir nuskubėjo tvarkyti savo reikalų.
Aspirantūrą jie abu pabaigė, abu rašė disertacijas. Vladas beveik visą laiką praleisdavo savo motinos namuose. Jai, vis silpstant sveikatai, reikėdavo padėti, be to, tuose namuose jis turėjo tik jam vienam skirtą kambarį-darbo kabinetą. Vladas į jų trijų kambarių butą, kur buvo du miegamieji, jų ir sūnaus, bei vienas bendro naudojimo kambarys, sugrįždavo tik nakvoti. Taip jie gyveno gana ilgai, nes po kurio laiko abu apsigynė po antrąjį mokslinį darbą.
Liudai pasiūlė profesorės darbą kitame mieste ir gundė erdviu butu. Tai buvo dar tais laikais, kai butai buvo dalijami už dyką. Važiuoti į svetimą miestą, gimtajame paliekant artimuosius ir draugus, Liuda nelabai norėjo. Tačiau pagunda buvo labai didelė: bute bus vietos ir darbo kabinetui bei naujame darbe kur kas didesnės karjeros galimybės. Karjera jai rūpėjo. Pasiekti aukštumų, nepaisant, kad ryžosi gimdyti, kai jai tai buvo mažiausiai patogu, buvo jos išdidumo reikalas. Kartu tai buvo atsakas moteriai anapus durų, kurios jos širdyje užsitrenkė prieš daugelį metų.
Vladas, išlydėdamas sūnų ir žmoną į kitą miestą, pasižadėjo persikraustyti pas juos po pusmečio. Jo motinai reikia šiek tiek laiko apsiprasti su tokiais gyvenimo pokyčiais. Tačiau po pusmečio jis atvažiavo pas juos tik pasisvečiuoti ir po savaitės išvažiavo atgal. Taip buvo keletą kartų, ir Liuda suprato, kad taip bus visuomet. Tada ji pagalvojo, kad pasikalbėti telefonu apie sūnų ar priimti kelioms dienoms į svečius galima ne tik teisėtą, bet ir buvusį sutuoktinį.
Danguolė
