Lietuvos aklųjų bibliotekos modernizavimui 170 tūkst. litų skyrė visuomeninė invalidų organizacija “Spindulys”

Žmonės su regėjimo negalia jau pavasarį turės galimybę naudotis modernizuota aklųjų biblioteka. Neregiams ir silpnaregiams bus siūlomos garsinės knygos nauju pavidalu - kasetes pakeis kompaktinės plokštelės. Šiam tikslui 170 tūkst. litų skyrė visuomeninė invalidų organizacija “Spindulys”.

Atsivers naujos galimybės

Pasak kultūros viceministrės Inos Marčiulionytės, pažanga ateina į visas gyvenimo sritis ir galima pasidžiaugti, kad ji pasiekė ir Lietuvos akluosius bei silpnaregius. “Visame pasaulyje magnetines kasetes keičia garsinės skaitmeninės knygos. Tai padarius, žmonėms su regėjimo negalia atsiveria naujų galimybių integruotis į bendruomenę ir tapti visaverte jos dalimi”, - tikina viceministrė.

Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos vadovas Osvaldas Petrauskas įsitikinęs, kad daugiausiai problemų neregiai patiria dėl nepritaikytos aplinkos, o ypač - informacinės. Įdiegus naują sistemą, neregiai gaus daugiau ir kokybiškesnės informacijos, nes skaitmenines knygas žymiai lengviau padauginti, nereikia iš naujo skaityti. Tai taip pat reiškia, kad kur kas didesnė jų dalis galės aktyviau dalyvauti visuomeniniame gyvenime, lengviau adaptuosis šeimoje ir visuomenėje. Mūsų šalyje yra daugiau kaip 15 tūkst. regėjimo negalią turinčių žmonių.

Knygos vaidmuo ypatingas

“Knygos vaidmuo neregių reabilitacijoje, integracijoje į visuomenę yra labai svarbus.Ypač šiandien, kai garsinė knyga jam yra prieinamiausias informacijos šaltinis, galintis garantuoti visų visuomenės narių lygybę ir atskirties mažinimą. Tai, kad garsinė knyga pereina į naują pakopą - skaitmeninę knygą, prilygsta revoliucijai”, - svarsto Lietuvos aklųjų bibliotekos direktorė Jadvyga Kuolienė.

Garsinė knyga neseniai šventė 40 metų jubiliejų. Pirmoji garsinė knyga lietuviškai, E.Mieželaičio “Žmogus”, buvo išleista 1962 metais. Pirmasis garsinis žurnalas “Spindulys” buvo įgarsintas po ketverių metų. Tik praėjus dviem dešimtmečiams įgarsintos pirmosios lietuviškos knygos kompaktinėje kasetėje - Justino Marcinkevičiaus “Mažvydas” ir “Mindaugas”.

Lietuvos aklųjų bibliotekos studijoje kasmet įgarsinama beveik pustrečio tūkstančio valandų literatūros arba kelių šimtų pavadinimų knygos. Fonduose sukaupta daugiau kaip 200 tūkst. garsinių dokumentų. Garsines knygas skaito beveik 3 tūkst. aklųjų ir silpnaregių. Beje, šiame projekte numatyta aprūpinti aktyviausius skaitytojus skaitmeninio formato garsinių knygų skaitymo aparatais.

Naujos technologijos padeda mokytis

Lietuvos neregių studentų atstovas Giedrius Stoškus aiškina, kad tik naujų technologijų dėka vis daugiau aklųjų ir silpnaregių ryžtasi stoti į aukštąsias mokyklas ir sėkmingai jas baigia. Šiuo metu vien tik sostinėje yra apie 50 aklųjų ir silpnaregių studentų. Kelios dešimtys studijuoja masažo specialybę Vilniaus medicinos kolegijoje, tačiau yra ir šturmuojančių ekonomikos, geografijos, teisės bei kitus mokslus. Pats G.Stoškus šį pavasarį baigė teisės magistrantūrą, dirba juristu aklųjų ir silpnaregių įmonėje.

“Mokomės kaip ir kiti studentai. Tik paskaitas tenka įsirašyti į diktofoną, o mokantis - klausyti. Vietoje rašto darbų, kontrolinių atsakinėjame žodžiu. Jei reikia atlikti kokias kitas užduotis - pavyzdžiui, parengti referatą, kursinį darbą, tai galime atlikti tik kompiuteriu su specialia programine įranga, skirta neregiams. Taip galime naudotis ir internetu. Iškyla problemų, kai reikia mokytis iš vadovėlių. Garsinių yra mažai, tenka ieškoti, kas galėtų paskaityti. Dažnai tenka ką nors samdyti”, - pasakoja Giedrius.

Jis ir kiti studentai su regėjimo negalia labai dėkingi “Spindulio” organizacijai, kuri jiems šiais metais padovanojo 10 kompiuterių su specialia programine įranga. “Spindulio” draugijos steigėja Eda Krasnadamskienė sako, kad tai pirmieji žingsniai neįgaliųjų integracijos ir geresnio jų gyvenimo link. “Siekiame, kad žmonės pajustų realią jos naudą, kad tai paskatintų juos siekti naujų žinių, mokslo, bendravimo. Toks mūsų organizacijos tikslas. Ir ateityje “Spindulys” nepamirš aklųjų bei silpnaregių”, - žada E.Krasnadamskienė.