Ar namuose esate įsirengę dūmų detektorių?
%
Taip, ir ne vieną
Ne, bet svarstau įsirengti
Ne, ir neketinu
Iš viso balsų: 2031
Savaitės apklausa:
0
Nepagrįstai išmokėtos pašalpos susigrąžinamos
2005-05-05
Apsukruolių, sugebančių vienu metu sirgti ir keliauti, daugėja. Praėjusiais metais “Sodros” Kauno skyrius užfiksavo 384 žmones, ligos metu keliavusius į užsienį, o šiemet vien per pirmąjį metų ketvirtį valstybės sieną kirto 221 asmuo.
Pasak “Sodros” Kauno skyriaus gydytojos-ekspertės Astos Kebeikienės, piktnaudžiavimo faktus padeda išaiškinti praėjusiais metais Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos pasirašyta bendradarbiavimo sutartis su Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT), pagal kurią VSAT teikia duomenis apie žmones, kirtusius valstybės sieną. Gavę tokius sąrašus, “Sodros” gydytojai atidžiai tikrina kiekvieno kirtusiojo sieną dokumentus, kreipiasi į asmens sveikatos priežiūros įstaigas, kontroliuoja medicininę dokumentaciją, aiškinasi su darbdaviais ir pačiais keliautojais. Dažniausiai pašalpa nemokama ar permoka išieškoma iš asmenų, pažeidusių Nedarbingumo pažymėjimų bei nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimų davimo taisyklių 70-ąjį punktą (pažeidžia elgesio taisykles nedarbingumo metu).
Žmonės aiškina, kad jie nežino, ką reiškia pažeisti elgesio taisykles. Tačiau nedarbingumo pažymėjime, kurį gauna ligonis, aiškiai parašyta, kaip jis turi elgtis sirgdamas. Pirmiausia, “vykdyti gydytojo nurodymus ir elgtis taip, kad netinkami veiksmai neužtęstų ligos. Antra, VSDFV įstaigos gydytojui pareikalavus, privalo atvykti į asmens sveikatos priežiūros įstaigą”. Priešingu atveju ligos pašalpa VSDF valdybos teritorinio skyriaus direktoriaus sprendimu neskiriama arba jos mokėjimas nutraukiamas. Toks perspėjimas taip pat įrašytas nedarbingumo pažymėjime, po kuriuo asmuo, gavęs nedarbingumo pažymėjimą, pasirašo, tačiau dažnas jų sako, kad apie tai nėra girdėjęs. Beje, jei pašalpa neteisėtai išmokėta dėl jos gavėjo kaltės, tai susidariusi permoka, vadovaujantis Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų 71 punktu, teritorinio skyriaus direktoriaus sprendimu gali būti išieškoma iš bet kurios kitos išmokos, mokamos tam asmeniui iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto lėšų. Jeigu asmuo jokių valstybinio socialinio draudimo išmokų negauna, permoka išieškoma teismine tvarka.
- Aiškinantis, kodėl nedarbingumo metu ligonis atsidūrė Lenkijoje, Rusijoje, Ukrainoje ar kitoje šalyje,- tenka išgirsti įvairių istorijų, - sako gydytoja A. Kebeikienė. Dažniausiai aiškinama, kad draugą užsienyje ištiko bėda ir teko važiuoti jam padėti. Atrodo, kad lietuvaičių užsienyje tyko vien nelaimės ir avarijos.
Tiesa, pateikus faktus, kad pašalpa išmokėta neteisėtai, dauguma pažeidėjų nesispyrioja ir ją grąžina į “Sodros” biudžetą. Tuos, kurie nenori sutikti, jog ligos metu nulėkti automobiliu iki Lenkijos nusipirkti vaistų ar maisto, yra nusižengimas, tenka dar kartą supažindinti su įstatymu, elgesio taisyklėmis ir taikomomis nuobaudomis.
Gydytoja A.Kebeikienė sako, kad skyrius turi ir etatinių pažeidėjų. Jie neprieštarauja, kai dėl pažeidimų jiems nemokamos pašalpos, tačiau pasižymi išradingumu, ieškodami kelių, kaip nenubaustiems kirsti valstybės sieną ir gauti ligos pašalpą. Gydytoja perspėja, kad gudrauti neverta, nes anksčiau ar vėliau yla iš maišo išlenda. Pastaruoju metu manoma, kad važiuojant į bevizę šalį, neįmanoma sukontroliuoti sienas kertančiųjų. Netiesa. Nesvarbu, kad nededamas spaudas į sieną kertančiojo pasą, tačiau pasai skenuojami ir taip užfiksuojama pravažiuojančiojo pavardė.
Penkiems “Sodros” Kauno skyriuje dirbantiems gydytojams “sienų prižiūrėjimas” papildomas darbas. Vien Kaune yra daugiau nei 70 gydymo įstaigų, su kuriomis tenka bendrauti derinant išrašytus nedarbingumo pažymėjimus, kitus dokumentus, tačiau, kol bus gudruolių, norinčių neteisėtai gauti pašalpas, “Sodros” gydytojai pasiryžę lėšas sugrąžinti į biudžetą. Praėjusiais metais į “Sodros” biudžetą sugrąžinta apie 16 tūkst Lt, o per šių metų pirmąjį ketvirtį - daugiau nei 11 tūkst. litų.
