Ar namuose esate įsirengę dūmų detektorių?
%
Taip, ir ne vieną
Ne, bet svarstau įsirengti
Ne, ir neketinu
Iš viso balsų: 2031
Savaitės apklausa:
0
Neįprasta Antaninos šeflera
2003-12-01
Rokuose gyvenančiai Antaninai Kašėtienei prieš penkerius metus gimtadienio proga sesuo padovanojo nedidukę, pusmetrio aukščio, dryžuotais lapais šeflerą (yra ir žalialapė jos rūšis).Tačiau ponios Antaninos namuose iš vieno stiebo išaugusios dvi galingos šakos yra skirtingos: viena - dryžuotais lapais, kita - vienodos žalios spalvos.
Per penkerius metus ši keista šeflera nuo grindų pasiekė lubas, ir poniai Antaninai teko patrumpinti abi šakas. “Kai perkrausčiau šeflerą iš rytinės buto pusės į vakarinę, ji pradėjo smarkiai augti. O gal tai sutapo su tuo, kad pradėjau ją laistyti vandeniu su trąšomis?” - spėliojo ponia Antanina.
Matyt, šiai svetimų kraštų gėlei, kuri galėjo pas mus atkeliauti iš Šiaurės Rytų Australijos, Naujosios Gvinėjos ar Taivano, patiko pusiau pavėsinga, bet šviesi buto vieta. Mat šeflera nemėgsta tiesioginių saulės spindulių. Beje, vasarą ji gali augti lauke.
Žiemą dryžuotąją šeflerą reikia laikyti ne žemesnėje kaip 18 laipsnių temperatūroje, o žaliąsias - vėsiau, lieti nedaug. Jas reikia purkšti. Persodinami tik jauni augalai, o senesni - tik esant reikalui. Jei nenorime, kad šeflera užaugtų aukšta, ją reikia apkarpyti, nugnybti viršūnę.
Žiemą per šiltai ir per sausai laikomą šeflerą užpuola skydamariai, kuriuos, besiveisiančius apatinėje lapų pusėje, nesunku nuplauti vandeniu ir nuvalyti dantų ar panašiu šepetėliu. Jei šeflerą laikysite žemesnėje nei 12 laipsnių temperatūroje, pradės kristi lapai.
