Kauno technologijos universiteto Humanitarinių mokslų fakultetas nuo ateinančio rudens rengs audiovizualinių menų bakalaurus

Kauno technologijos universiteto (KTU) Humanitarinių mokslų fakultetas ir jame įkurtas Kompiuterinės muzikos klubas plečia savo veiklą - parengtos dvi naujos bakalauro studijų programos. Nuo ateinančio rudens būsimieji studentai galės rinktis kompiuterinės lingvistikos, muzikos technologijų specialybes.  

Kūrybinės veiklos galimybės  

Vienas iš naujosios specialybės - muzikos technologijos - programos rengėjų yra KTU pirmo kurso magistrantas Paulius Sluškonis. “Idėjos generatorius - profesorius Giedrius Kuprevičius. Naujoji bakalauro studijų programa rengs multimedia, su kuria kuriamas menas, specialistus, vizualinių menų bakalaurus (alternatyva - muzikos inžinieriaus bakalauras). Tai integruotos humanitarinių, meno ir technikos dalykų studijos, kurių pagrindinis akcentas - naujų technologijų taikymas muzikos srityje. Šios programos absolventai galės dirbti režisieriais, operatoriais, meninių projektų vadybininkais, reikštis kūrybinėje veikloje. Iki šiol šios žinios būdavo įgyjamos savarankiškai”, - pasakoja studentas. Savo ateitį P.Sluškonis taip pat planuoja sieti su muzikinėmis technologijomis, planuoja dirbti fakultete.

Dar viena naujiena - “MKČ.KTU” projektas. “Tai sena mintis, - sakė jos autorius, KTU menotyros mokslų daktaras Darius Kučinskas. - Šių metų gegužės arba birželio mėnesį atidarysime M.K.Čiurlionio informacijos centrą, kuriame bus kaupiama ir skleidžiama informacija apie M.K.Čiurlionį. Manome, kad geriausia tai daryti per kompiuterį. Aišku, ir dabar internete yra labai daug informacijos, tačiau ji labai išblaškyta, netiksli ir neprofesionaliai pateikta”.

Projektas bus baigtas 2005-aisiais metais, tačiau ir tada liks atviras, kadangi informacija ir toliau bus papildoma ir plečiama.  

Propaguos kalbos vertybes  

“Kompiuterinės lingvistikos programa pasirinkta neatsitiktinai,- kalbėjo Virginija Stankevičienė, viena iš naujosios programos kūrėjų. - Mažos šalys turi pateikti informaciją gimtąja kalba, tačiau reikia specialistų, kurie gerai ją mokėtų ir sugebėtų pritaikyti kompiuterinėse technologijose. Nė viename Lietuvos universitete kol kas nėra rengiami tokie specialistai. Pagrindinis dėmesys šioje programoje skirtas lietuvių kalbos studijoms ir jų pritaikymui kompiuterinėms technologijoms”.

“Išanalizavus padėtį muzikos technologijų taikymo srityse, galima teigti, kad paklausa viršija pasiūlą.

Muzikos technologijų skvarba apima plačius visuomenės sluoksnius ir skirtingas profesinio darbo sritis. Šiuo metu nė viena institucija Lietuvoje nerengia muzikos technologijų specialistų plačiąja prasme, - sakė programos bendraautorė Jurgita Mikelionienė. - Šioje bakalauro programoje sutalpinti humanitarinių mokslų ir informatikos mokslų pagrindai. Kalba čia - vertybė, kuriai apdoroti pasitelkiamos kompiuterinės technologijos. Manau, kad tokia programa turėtų būti populiari ir patraukli, kadangi tradicinis kalbos mokymas jau “išėjęs iš mados”. Manau, užsiauginsime kompetentingus specialistus, kurie baigę galės kurti įvairias kalbos taikymo technologijas (daugiakalbius elektroninius žodynus, automatinio vertimo sistemas)”.

Unikali mokymosi bazė

Pirmaisiais metais planuojama priimti 20 studentų. “Stojantiesiems bus pateikiamas muzikinių gebėjimų testas, domimasi, kodėl jie nori studijuoti šią specialybę ir kas apskritai stojančiajam yra muzika, - “Kauno dienai” sakė profesorius Giedrius Kuprevičius. - Vis dėlto lems pažymių vidurkis ir muzikiniai gebėjimai”.

Vienas iš reikalavimų stojant į muzikos technologijų studijų programą - specialusis (pradinis) muzikinis išsilavinimas, taip pat pageidautina, kad pretendentai būtų dirbę su viena iš kompiuterinių muzikinių programų ir išmanytų informatikos pradmenis.

Pirmaisiais studijų metais šią specialybę pasirinkusieji išklausys bendruosius dalykus, vėliau detalizuojamų disciplinų įvadus, o po trejų metų galės pasirinkti tam tikrą specializaciją: sutelkti dėmesį į techniškuosius muzikinius reiškinius ar, atsižvelgiant į išryškėjusius sugebėjimus, į meninius dalykus. Dėstys ne tik Lietuvos, bet ir iš kitų šalių atvykę profesoriai, praktinius užsiėmimus ves žymūs Lietuvos režisieriai, jų studijose studentai atliks ir praktiką.

Dvejus metus veikiančio Kompiuterinės muzikos klubo (KMK) materialinė bazė unikali, supirkta visai studijų programai reikalinga programinė įranga, intensyviai kaupiama specialiosios literatūros biblioteka. Baigusieji bus pasirengę reikštis ir kūrybinėje veikloje - komponuoti, interpretuoti elektroninę muziką. Įgytos žinios taip pat pravers ir dirbant muzikinėje žurnalistikoje, folkloristikos studijose, multimedia industrijoje, muzikos instrumentų bei įrangos žinovais ir ekspertais.