Ar namuose esate įsirengę dūmų detektorių?
%
Taip, ir ne vieną
Ne, bet svarstau įsirengti
Ne, ir neketinu
Iš viso balsų: 2031
Savaitės apklausa:
0
Naujienų pulsas
2006-09-13
Ligoninėms išdalyta beveik 5 tūkst. endoprotezų
Lietuvoje 18 ligoninių atlieka endoprotezavimo operacijas. Jos buvo aprūpintos endoprotezais, nupirktais neseniai pasibaigusio konkurso metu. Valstybinės ligonių kasos (VLK) prie Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) duomenimis, buvo nupirkti 2283 klubo sąnario ir 2529 kelio sąnario endoprotezai.
Prašymų endoprotezuoti sąnarius nuolat daugėja: vien pernai VLK gavo 10 911 tokių ligonių prašymų. Praėjusiais metais buvo atlikta 4520 sąnarių endoprotezavimo operacijų. Norint, kad ši laukiančių ligonių eilė neilgėtų, per metus Lietuvoje reiktų atlikti apie 8 - 9 tūkstančius tokių operacijų.
“Eilėje nemokamo sąnario endoprotezo ar kompensacijos (jei endoprotezas įsigyjamas paciento lėšomis) tenka laukti ne mažiau kaip 3 metus, - teigė SAM Ryšių su visuomene skyriaus vedėja Lina Jakučionienė. - Maždaug penktadalis pacientų, pateikusių prašymus skirti endoprotezą, jį įsigyja savo lėšomis ir vėliau atsiima kompensacijas. Didžiausią klubo ir kelio sąnario protezavimo laukiančiųjų dalį sudaro 60-79 metų pacientai, o jaunesnių kaip 41 metų pacientų tėra vos keli procentai. Net trys ketvirtadaliai laukiančiųjų sąnarių endoprotezavimo - moterys”.
Pacientas pagal prašymo skirti endoprotezą pateikimo Valstybinei ligonių kasai (VLK) datą įrašomas į jo prašyme nurodytos ligoninės laukiančiųjų operacijos eilę. Ligonis gali rinktis ir keisti ligoninę, kurioje nori būti operuojamas, tol, kol endoprotezas jam nepaskirtas. Apie savo pageidavimą pasirinkti kitą ligoninę jis turi raštu informuoti Valstybinę ligonių kasą.
L.Jakučionienės pateiktais duomenimis, pacientai, įrašyti į VLK eilę endoprotezams gauti ir nuo šių metų rugpjūčio 21 d. juos įsigiję savo lėšomis, už klubo sąnario endoprotezą gaus 1799,70 Lt, o už kelio sąnario endoprotezą - 3127,95 Lt kompensaciją. Tokio dydžio kompensacijos bus mokamos iki kito centralizuoto endoprotezų pirkimo konkurso. Kompensuojamoji suma nustatoma pagal mažiausią centralizuotai nupirkto endoprotezavimo sistemos komplekto kainą.
Lietuviai mokėsi užkirsti kelią ŽIV plitimui
Praėjusią savaitę Lietuvos AIDS centras kartu su Jungtinių Amerikos Valstijų ambasada Klaipėdoje, Panevėžyje, Šiauliuose, Utenoje ir Vilniuje organizavo mokymus ŽIV prevencijos tema.
Mokymus vedė 25 metų patirtį turinti ŽIV, AIDS ir su tuo susijusių sričių ekspertė Susana Rovland iš JAV bei Lietuvos AIDS centro specialistai. Ekspertė mokė numatyti potencialius ŽIV perdavimo būdus, pristatė ŽIV prevencijos ABC strategiją, rizikingos elgsenos modelius, atskleidė socialinio marketingo programų svarbą ŽIV prevencijoje, suteikė žinių ŽIV ir AIDS atsako programų kūrimo bei įgyvendinimo srityje.
“ŽIV prevencijos priemones reikia sutelkti ten, kur numatomas ŽI viruso plitimas, t.y. į tas populiacijas, kur virusas gali plisti iš narkotikų vartotojų bendruomenės. Kurkite programas, kurios užbėgtų virusui už akių”, - pažymėjo JAV ekspertė.
Paskutiniąją mokymų dieną Amerikos kultūros centre, Vilniuje, sveikatos specialistus pasveikino šio centro direktorius Karlosas Aranaga, pagyręs Lietuvos AIDS centrą, kuris skatina įvairių sektorių bendravimą, specialistų tobulinimąsi, išteklių bei prevencinių būdų ieškojimą šiai kovai paremti. Pasak Karloso Aranagos, kovai su AIDS privalomos ir Vyriausybės pastangos. Per penkerius metus daugiasektorei ŽIV prevencijai JAV skirs net 15 mlrd. JAV dolerių 120-iai valstybių. Piliečiai turi skatinti vyriausybę remti ŽIV prevenciją įvairiais lygiais, įskaitant ir savivaldybes.
Lietuvos AIDS centro direktorius dr. Saulius Čaplinskas pažymėjo, kad mūsų šalis, kovodama su AIDS, nuolatos mokėsi iš kitų šalių sėkmių ir klaidų. Dėl didelių pastangų, darbo patirties, mokslo resursų ŽIV prevencinis darbas mums pasisekė geriau nei kaimynams - Lietuva kol kas išliko žemo ŽIV paplitimo šalimi.
Mokymų lektorė Susana Rovland paminėjo, kad šalyje esant mažam ŽIV paplitimui mažiau domimasi pačia prevencija, labiau yra rūpinamasi ŽIV ligos gydymu. Tačiau, anot ekspertės patirties, taip neturėtų būti. Specialistai ir visuomenė nuolat turi būti budrūs.
KD inf.
