Naujakurių ir senbuvių konfliktas užprogramuotas


2005-10-11
Daiva VALEVIČIENĖ
Naujakurių ir senbuvių konfliktas užprogramuotas

Vienų noras gyventi gražioje vietoje pažeidžia kitų, apsigyvenusių ten jau prieš keletą dešimtmečių, interesus, tačiau
dėl to miesto plėtros stabdyti neketinama

Išaugus butų kainoms ir neslūgstant jų paklausai, statytojai miesto žemėlapyje ieško laisvų plyšelių ir žūtbūt siekia juos įsigyti, iš anksto susitaikydami su neišvengiamybe - priešprieša su aplinkinių namų gyventojais. Ji būna praktiškai visada - tuščia aikštelė tarp daugiabučių, kad ir apaugusi krūmais, yra daug geriau nei dar vienas namas. Prie langų priartėja svetimi langai, o ir žmonių, šunų bei automobilių toje pačioje erdvėje pagausėja.

Visi nori gražios erdvės

Žaliakalnio seniūno Broniaus Girdausko teigimu, konfliktinės gyventojų ir statybas pradėjusių organizacijų situacijos šiame prestižiniame rajone yra itin dažnos. “Daugybė protestų buvo pradėjus statyti namą Vaižganto gatvėje priešais Sporto halę, Archyvo gatvės gyventojai nerimavo dėl daugiabučio netoli buvusiojo politechnikumo. Dabar nepatenkinti J.Vileišio ir Dzūkų gatvių gyventojai, nes šalia, vietoje “Karigės”, dygsta visas naujų namų kvartalas. Neramu ir Sukilėlių prospekte, kur šalia dviejų dvylikaaukščių klojami pamatai dar vienam”, - vardija B.Girdauskas.

Žemė Žaliakalnyje brangi, vienas jos aras kainuoja 20-35 tūkstančius litų, todėl dauguma naujai statomų namų stiebiasi į aukštį. Perkūno alėjoje pradėta individualaus namo rekonstrukcija - išmūrytos jau keturių aukštų sienos. Jei pastatas bus įvardytas kaip trijų aukštų su mansarda, bus priskirtas mažaaukštei statybai. Aplinkinių mūrinukų gyventojų tai neguodžia, nes jų valdos - jaukūs, jų privatumą saugantys kiemai, atsiduria lyg ant delno, o pasipriešinti kaimynui nėra kaip.

Kas galėtų garantuoti, kad šalia gerokai aukštyn ūgtelėjusio namo neatsiras kitų - visai šalia televizijos perdavimo bokštai, kuriuos iškėlus, būtų galima suformuoti nemenką sklypą. Precedentas jau yra.

“Prieš kelerius metus, iškėlus vieną tų bokštų į Juragius, buvo suformuoti sklypai Vyčio kryžiaus ordininkams. Margio gatvėje vėl planuojama parengti detaliuosius sklypų planus, todėl ateityje gali susidaryti apie 40 arų žemės plotas. Jei jis pateks į vienas rankas, nenustebčiau, kad prasidėtų ne tik kotedžų statybos. Savivaldybė kontroliuoja situaciją tol, kol atkuriama nuosavybė, o ką su savo žeme daro savininkai, jau jų privatus reikalas”, - komentuoja Žaliakalnio seniūnas B.Girdauskas.

Galima ieškoti kompromisų

Žaliakalnio seniūnui ne kartą teko dalyvauti nagrinėjant pasipiktinusių gyventojų skundus, kartais jų aktyvumas padeda apginti bent dalį interesų.

“Baigiamas statyti daugiabutis Radvilėnų ir J.Basanavičiaus gatvių sankryžoje sukėlė ypač daug protestų. Anksčiau pastatytų namų gyventojams buvo žadama, kad jie galės toje vietoje, kur dabar stovi naujasis namas, įsigyti garažus. Tačiau keičiantis laikams ir savininkams tas sklypas atiteko statybininkams. Neliko garažų, o būsimojo namo šiukšlių konteinerius buvo suplanuota pastatyti prie pat kitų namų langų. Žmonės pajuto dvigubą skriaudą. Po derybų ir diskusijų situacija kiek pagerėjo, tačiau gyventojų kova prieš naujo namo statybą, kurią rėmė net buvę miesto Tarybos nariai, dabar išrinkti į Seimą, buvo pralaimėta”, - prisimena B.Girdauskas.

Jo teigimu, paisant aplinkinių namų gyventojų interesų buvo koreguojamas ir namo priešais Sporto halę projektas - stengtasi, kad jo šešėlis nekristų į svetimą teritoriją.

Kaune buvo pristatytas ir Sukilėlių prospekte pradėto statyti organizacijos “Jungtinės architektų dirbtuvės” projektuoto dvylikos aukštų namo projektas. Jo statytojai neslėpė džiaugsmo dėl gerai išvystytos infrastruktūros (dvi minutės kelio iki mokyklos, minutė - iki vaikų darželio, trys - iki vaistinės ir dvi - iki autobusų stotelės) ir nusivylimo, kad namą teko sumažinti net keturiais aukštais.

“Namo fasadas į viršų platėja ir dabar, kai teko jį sumažinti, atrodo tarsi nurėžtas. Mūsų sumanyta forma atrodė daug grakštesnė. Tačiau ir dabar šis namas bus įspūdingas - jo fasadas bus dengiamas ką tik Vokietijoje pradėta gaminti eksperimentine medžiaga. Raudona spalva, priklausomai nuo apšvietimo, keis savo atspalvį, o langų aritmiškumas suteiks jam gyvumo”, - sakė architektas Simas Vinciūnas. Kol kas tokios neįprastos, daugiau Rytams būdingos formos namas yra vienintelis Baltijos šalyse. Namas iš karto turi ir vardą - “Sakura”, o aplink jį bus pasodintas japoniškų vyšnaičių sodas.

Tačiau kažin ar tai numaldys aplinkinių namų gyventojų nepasitenkinimą - statomame name bus 72 visiškai skirtingi 36-108 kvadratinių metrų ploto butai, mat kiekvienas aukštas - vis kitokio dydžio.

Juridiniai kabliukai

“Žmonės įpratę, kad viskas, ką mato jų akys, priklauso jiems: žalia pievelė prieš langus, takeliai, kuriais ne vienerius metus eidavo pasivaikščioti ar pavedžioti šuniuką. Tačiau taip nėra ir žemės nuosavybės klausimas viską keičia”, - sako Savivaldybės Urbanistikos skyriaus architektė, Žaliakalnio seniūnijos vyr. specialistė Danguolė Bulavienė.

Dabar tokia laisva žemė yra pripažįstama kaip neužimta, joje suformuojamas sklypas, parengiamas detalusis planas, o netrukus prasideda ir statybos. Aplinkinių namų gyventojai būna pasirengę gultis po ekskavatorių vikšrais, tačiau šaukštai jau būna po pietų. Visais reikiamais dokumentais ir leidimais apsirūpinę statytojai juridiškai yra teisūs, o nepatenkintieji gali būti prilyginami piktybiniams ramybės drumstėjams.

“Miestas plečiasi, o brangstant žemei, stiebiasi aukštyn, tankėja. Mūsų reglamentai dar labai humaniški. Tarpai tarp namų bent iš tos pusės, kur metamas šešėlis, turi būti tokio dydžio kaip planuojamo statyti namo aukštis. Kanuose tarp daugiaaukščių jau tėra 5-6 metrų tarpelis. Pas mus 7-10 metrų tarpo tebereikalaujama net tarp mažaaukščių namų. Susitaikyti su didėjančiu tankumu reikės, ten, kur bus galima “įkišti” naują namą, jis bus statomas. Žinoma, paisant galiojančių įstatymų, reglamentų, išlaikant visus nustatytus reikalavimus. Dėl namo Ravilėnų gatvėje vyko trys ar keturi teismai, kai kurie gal dar nesibaigė, tačiau namas pastatytas paisant visų galiojančių normų. Aplinkos ministerijos komisija taip pat nerado pažeidimų”, - sako D.Bulavienė.