Ar namuose esate įsirengę dūmų detektorių?
%
Taip, ir ne vieną
Ne, bet svarstau įsirengti
Ne, ir neketinu
Iš viso balsų: 2031
Savaitės apklausa:
0
Mylimus vaidmenis pakeitė mylimi mokiniai
2005-04-09
Rūta KANOPKAITĖ
Juozo Gruodžio konservatorijos dainavimo dėstytoja, buvusi Muzikinio teatro solistė Gerutė Stračkaitytė pedagoginį darbą vadina ne mažiau kūrybišku nei artisto
Balandžio 1-ąją konservatorijos salėje surengtame koncerte pati G.Stračkaitytė nedainavo. “Tai buvo mokinių ir kolegų dovana man gimtadienio proga - aš gimusi “melagių dieną”, - šypsosi ji. Koncertas buvo neeilinis - romansų ir operinės klasikos puokštė dainininkei ir pedagogei kartu su gyvomis gėlėmis įteikta jubiliejaus proga: ji pažymėjo savo kūrybinės ir pedagoginės veiklos 30-metį.
“Aš - mecosopranas, ir tuo viskas pasakyta. Muzikinio teatro repertuare buvo nedaug veikalų, kur aš galėčiau pasireikšti”, - sako Gerutė Stračkaitytė, prisimindama savo solistės karjerą, prasidėjusią šio teatro scenoje 1976-aisiais. Vis dėlto iki 2002-ųjų ji operose, operetėse, miuzikluose sukūrė 25 vaidmenis, tarp kurių buvo tikrų perliukų. Mylimiausi - iš klasikinių ir šiuolaikinių operų: Lola ir Liučija (P.Maskanjo “Kaimo garbė”), Flora (B.Briteno “Albertas Heringas”), Motušė Kuraž (S.Korteso “Motušė Kuraž”), Nansi (F.Flotovo “Marta”), Suzuki (Dž.Pučinio “Madam Baterflai”), Marta (Š.Guno “Faustas”), Džovana (Dž.Verdžio “Rigoletas”) ir kt. Tačiau daug džiaugsmo dainininkei suteikė ir “lengvesnio kalibro” veikalų personažai, įsiminę ir publikai.
Vienas pirmųjų buvo valiūkė Nastia S.Ptičkino muzikinėje komedijoje “Bobų maištas”, pastatytoje 1977 metais. Nuotaikingą kūrinį apie vieno kaimo moteris, sumaniusias nubausti savo vyrus ir persikėlusias gyventi į kitą upės krantą, statė rusų režisierius V.Buturlinas. Vos pamatęs jauną solistę, švytinčią baltadante šypsena, jis pasakė: “Jūs - tikra Nastia, aš matau”. G.Stračkaitytė prisipažįsta, kad šis vaidmuo iki šiol jai labai brangus. Operetėse ir miuzikluose ji sukūrė keliolika personažų - tai buvo ir aristokratės, ir vienuolės, ir kaimietės. Paskutinis “taškas” solistės karjeroje buvo dvi epizodinės veikėjos miuzikle “Zorba”.
Pedagogės duonos skonį dainininkė pabandė vos baigusi konservatoriją 1974 metais: dar prieš ateidama į teatrą, ji porą metų dėstė Šiaulių aukštesniojoje muzikos mokykloje. Ėmusi dainuoti Muzikiniame teatre, netrukus G.Stračkaitytė pradėjo dėstyti dainavimą ir tuometinėje J.Gruodžio aukštesniojoje muzikos mokykloje, dabar konservatorijoje, kur dirba iki šiol. “Išleidau jau 23 diplomantus, dabar turiu 5 mokinius. Mokiniai - antrasis mano gyvenimas. Darbas su jais man teikia daug džiaugsmo ir kūrybinio pasitenkinimo”, - sako Gerutė Stračkaitytė. Jos auklėtiniai šiandien dainuoja teatrų choruose, Kauno valstybiniame chore, stažuoja užsienyje.
Tarp buvusių dainininkės Gerutės Stračkaitytės mokinių - ir jos dukra Raminta Babickaitė. Jubiliejiniame koncerte, kurį savo pedagogei dovanojo dvylika auklėtinių, skambėjo ir dukros balsas. Po studijų Lietuvoje Raminta baigė Kelno aukštąją muzikos mokyklą ir dabar dainuoja Diuseldorfo teatre.
