Nors vasarą žmonės mieliau linkę lepintis gamtos malonumais nei parodų lankymu, pačius muziejus metų laikai mažai veikia
Antai Maironio lietuvių literatūros muziejus kviečia pasidairyti net po septynias šiuo metu veikiančias ekspozicijas, skirtas Bernardui Brazdžioniui, Jonui Aisčiui, Algirdui Landsbergiui, Anatolijui Kairiui, lietuvių rašytojams spaudos draudimo metais ir egzodo literatūros apžvalgai, bei pristatančią naujausius gautus eksponatus. Pasitelkus ir Kauno visuomenę, šiuo metu kaupiami prieškario buitį atspindintys eksponatai restauruojamam Salomėjos Nėries muziejui Palemone. Muziejus spaudai rengia solidų albumą Salomėja Nėris. Archyvai, kuris pasirodys rudenį, poetės gimimo 100-ųjų metinių išvakarėse.
Vakar grupė muziejininkų su direktore Aldona Ruseckaite priešaky išvažiavo į ekspediciją po Kupiškio apylinkes Petro Babicko (1903-1991) keliais.
Tai neeilinė mūsų kultūros istorijos asmenybė. Garsios aktorės Unės Babickaitės brolis prieškariu buvo gerai žinomas kaip Radiofono darbuotojas, poetas, dramaturgas, fotografas, filmo Lietuva vasarą, skirto Amerikos lietuviams, kūrėjas. Radiofonas mane išplukdė į plačius visuomeninės veiklos vandenis. Nebuvo žymesnio asmens Lietuvoje, kurio nebūčiau pažinęs, nes dauguma jų ir radijo programoje dalyvaudavo. Vienintelis (pradžioje) pranešėjo pareigose turėjau kalbėti apie viską: nuo silkių marinavimo būdo iki tarpplanetinių skridimų, - rašė savo prisiminimuose P.Babickas. Savo diplomatinę karjerą jis apibūdino taip: Koks aš diplomatas, jei, Stalinui mirus, atvirai pasakiau savo nuomonę - naujiena maloni. Taip ir buvo išspausdinta O Globo, didžiausiame Rio De Žaneiro dienraštyje, kaip Lietuvos pasiuntinybės nuomonė.
Karui baigiantis Petras Babickas, kaip daugelis inteligentų, emigravo ir atsidūrė Brazilijoje, kur dirbo Lietuvos atstovybėje. Brazilijoje jis ir mirė, ligotas ir vienišas. Ekspedicijoje norime aplankyti P.Babicko gimtąjį Laukminiškių kaimą, gimines, buvusius kaimynus ir užrašyti prisiminimų, - pasakojo A.Ruseckaitė.
Naujausi komentarai