Meili katytė jau pusę metų garsina batų parduotuvę prie Autobusų stoties

Kauniečiai ir miesto svečiai, einantys Vytauto prospektu pro Autobusų stotį, atkreipia dėmesį į dūmo spalvos rainą katytę, tįsančią ant batų parduotuvės vidinės palangės. Smalsesni praeiviai sustoja pasidomėti, ar katytė tikra. Kartais Mukė snaudžia ir ant parduotuvės kasos aparato ar ant medinio suolo, kur jai patiestas minkštas kilimėlis ir guli jos mėgstamas žaislas - skudurinis Karlsonas.

“Katytė atsirado pas mus pernai, vieną darganotą spalio pirmadienio rytą, - pasakojo parduotuvėje dirbanti Aldona Klimavičienė. - Atėjusi į darbą prie parduotuvės durų radau mažą sulytą kniaukiantį kačiuką. Matyt, kažkas tokiu būdu atsikratė gyvūnėlio. Man jo pagailo - parsinešiau į parduotuvę ir įkurdinau sandėlyje, tarp batų dėžių. Kadangi parduotuvės savininkė pati labai myli gyvūnus, tai leido kačiuką priglausti. Pavadinome Muku, nes buvo labai mažutis, bet ilgainiui supratome, kad tai Mukė”.

Tik po Vėlinių, išsiilgusi per poilsio dienas žmonių, Mukė išdrįso išeiti iš sandėlio ir pasirodyti parduotuvėje. Iš pradžių ji baikščiai stebėjo įeinančias, apžiūrinčias batus ir išeinančias moteris bei merginas. Netrukus Mukė pradėjo skirstyti pirkėjas į jai patinkančias ir ne. Į pastarąsias ji paprasčiausiai nekreipdavo dėmesio - žaisdavo su Karlsonu, snausdavo ant palangės saulės atokaitoje ar tiesiog išeidavo iš prekybos salės. Jei Mukei pirkėja patinka, katytė pati prieina prie jos, glaustosi apie kojas arba net įsikrausto į batų dėžutę, kol moteris matuojasi apavą.

“Per pusmetį tik viena pirkėja buvo nepatenkinta pastebėjusi Mukę. Visos kitos reaguoja palankiai. Yra net Mukės gerbėjų, kasdieną ją aplankančių ir net atnešančių skanėstų. Viena močiutė su anūke, eidamos sekmadienį į cerkvę, būtinai stabteli prie parduotuvės, kad pabendrautų su Muke per vitrinos stiklą. Apie tai jos mums papasakoja užėjusios į parduotuvę eilinę darbo dieną,” - pasakojo A.Klimavičienė.

Dabar Mukę parduotuvėje galima dažnai pastebėti pririštą pavadėliu prie suolo. Mat katytė jau pradeda dairytis į gatvę. Tiesa, ištrūkusi pro pirkėjų nuolat varstomas duris į gatvę, niekur nebėga - tupi ant laiptų, bet, anot A.Klimavičienės, vienas kartas gali nemeluoti.

Tos kaunietės, kurios retai lankosi šioje parduotuvėje, visuomet pastebi, kaip Mukė pagražėjo, kiek paaugo, tačiau nežino, kad katytė pradėjo parduotuvėje krėsti šunybes. Vieną rytą A.Klimavičienė rado prekybos salę apraizgytą siūlais - Mukė buvo išvyniojusi visą jų ritę. Kitą kartą katytė pasitiko savo globėją išbarsčiusi parduotuvėje kainų pakuotę, surastą sandėlyje. Bene didžiausia Mukės šunybė - apkramtytas vaikiškas guminis apavas vitrinoje, o didžiausias nuopelnas - gera nuotaika, kurią sukuria parduotuvėje netikėtai pirkėjams pasirodžiusi šviesaus dūmo spalvos meili katytė.