Moterys nerengs sąmokslo, jei vyrams pakaks politinės valios


2006-03-07
Daiva VALEVIČIENĖ
Moterys nerengs sąmokslo, jei vyrams pakaks politinės valios

Politikės pasirengusios atsisakyti gėlių mainais į Seimo dėmesį moterims svarbiems įstatymams

Vakar Kauno politikių klubas MILDA (Moterų iniciatyva Lietuvoje demokratijai augti) organizavo diskusiją apie moters vietą ne tik šeimoje, bet ir visuomenėje bei politikoje. Tai renginys, skirtas tarptautinei Moters dienai pažymėti. Aktyvios ir ambicingos moterys vietoje gležnų gėlyčių pageidauja tvirtų sprendimų ir ketina užsispyrusios jų siekti.

Geriausia dovana

“Moterims svarbūs klausimai mūsų valstybėje nelaikomi prioritetiniais. Jų svarstymo atidėliojimas daro įtaką visos visuomenės raidai ir gerovei. Moterys netolygiai atstovaujamos valdžios struktūrose, diskriminuojamos priimant į darbą, jų darbo užmokestis - 20 proc. mažesnis. Ypač ekonomiškai pažeidžiamos vienišos motinos - 23,4 proc. gyvena žemiau skurdo ribos. Manome, kad didžiausia dovana moterims būtų ne gėlės, o sprendimai, priimti atsižvelgiant į moterų bei joms atstovaujančių organizacijų nuomonę”, - sakė Orinta Leiputė, politikių klubo prezidentės poste pakeitusi neseniai Kauno vicemere išrinktą Adelę Echodienę.

Kauno politikių klubo MILDA ir Lygių galimybių plėtros centras paskelbė bendrą akciją - “Ne gležnos gėlės, bet solidūs sprendimai”. Akcija siekiama, kad Kovo 8-oji taptų moterims svarbių įstatymų svarstymo ir priėmimo Lietuvos Respublikos Seime diena, būtų išreikšta tvirta politinė valia konstruktyviai spręsti opius lyčių lygybės įtvirtinimo klausimus.

Didžiausi skauduliai

“Šiemet per du mėnesius Lietuvoje užregistruoti 4743 nusikaltimai, 1689 moterys patyrė smurtą. Kaune smurtą patyrė 212 moterų. Įstatymuose bei poįstatyminiuose aktuose dar yra labai daug spragų, dėl kurių moterys nesiryžta kreiptis pagalbos į teisėsaugos institucijas”, - įsitikinusi politikių klubo narė, Gričiupio seniūnijos darbuotoja Virginija Sakalauskienė.

“Beveik 70 proc. šeimų moterys laiko tris, o neretai ir keturis kampus. Jeigu daugiau moterų dalyvautų miesto ir valstybės valdžioje, gal būtų kokybiškesnis švietimas, saugesnė aplinka, turiningesnis laisvalaikis ir ramesnė senatvė. Jei Savivaldybei vadovautų moteris, darbuotojus ji pasirinktų ne partiniu ar giminystės principu, o pagal pasirengimą sąžiningai tarnauti žmonėms. Ji sugebėtų užtikrinti sistemingą valdininkų darbo kontrolę ir prieš priimdama sprendimus pasvarstytų, kokią naudą iš to gaus miesto gyventojai. Tada neatsitiktų taip, kaip pernai Kaune - socialiniam būstui nebuvo panaudoti 700 tūkstančių litų, nors eilėje jam gauti įrašyti 2114 kauniečių”, - sakė Savivaldybės Tarybos Socialinių reikalų komiteto narė Antanina Medviedevienė.

“Didžiojoje Britanijoje atlikus tyrimą paaiškėjo, kad nusikalsti yra labiau linkę nepilnose šeimose užaugę vaikai. Tie, kurie augo susituokusiųjų tėvų šeimoje, yra sveikesni tiek fiziniu, tiek psichologiniu požiūriu ir gyvenime patiria mažiau nesėkmių. Tradicinė šeima turi išlikti vertybe, būtent ją reikia remti”, - mano Krikščionių demokratų partijos atstovė Alė Jurgaitienė.

Moterys nebalsuoja už moteris

Jeigu moterys rinkimuose pasisakytų už moteris, tai apie kokias nors kvotas partijų sąrašuose net netektų kalbėti. Tačiau moterys savo balsų už savo lyties atstoves neatiduoda.

“Seimo narės ir ministrės spaudoje pateikiamos tik kaip išsipusčiusios poniutės. Rašoma ne apie jų darbus, išsakytas nuomones, o apie drabužius ir šukuosenas, todėl visuomenei susidaro įspūdis, kad jos nieko nesupranta ir neatjaučia. Todėl už jas ir nebalsuojama. Žmonių pasąmonę veikia ir bendras vizualinis fonas - pilna reklamų, kuriose moteris yra vaizduojama be galvos, kitose akcentuojamos tik kūno formos. Nejučia pradedi abejoti, kad 60 proc. aukštąjį išsilavinimą turinčių Lietuvos piliečių yra būtent moterys”, - ironizavo Lygių galimybių plėtros centro atstovė Margarita Jankauskaitė.

Jei visuomenė į moterį įpranta reaguoti tik kaip į stebėjimo objektą, o ne aktyviai veikiantį asmenį, nesąžininga teigti, kad moterys politikoje bei kitose vyriškose veiklos srityse turi rungtis su vyrais lygiais pagrindais. Tų lygių galimybių paprasčiausiai nėra, kaip ir ilgiau dirbančių vaikų darželių. Moterys siekiančios karjeros susiduria su neįveikama kliūtimi, nes tenka rinktis ją arba šeimą ir vaikus. Derinti tuos du moteriai svarbius dalykus galimybių vis dar nedaug.

“Net Seimo narys gali leisti sau pasakyti, kad tegu tos, kurios siekia karjeros, negimdo vaikų. O paskui per televiziją gražiai kalba apie tai, kad reikia skatinti gimstamumą”, - atskleidė tikrąjį kai kurių politikų požiūrį parlamentarė B.Vėsaitė, vienintelė iš kauniečių Seimo narių atvykusi į politikių klubo renginį. Jį savo dalyvavimu pagerbė nemažas būrelis miesto Tarybos narių vyrų, kurie vis dar neslėpė neįžvelgią lygių galimybių problemos. Juk, jų nuomone, vyrai visuomet linkę moterims padėti.