Ar namuose esate įsirengę dūmų detektorių?
%
Taip, ir ne vieną
Ne, bet svarstau įsirengti
Ne, ir neketinu
Iš viso balsų: 2031
Savaitės apklausa:
0
Mokslinės praktikos metu - gaudyti pelių
2006-07-07
Jurgita ŠAKIENĖ
Vasarą leisdami laboratorijose, padėdami atlikti įvairius tyrimus studentai įgyja neįkainojamos patirties ir papildo savo kišenes
Jau kelios dienos kaip pirmieji praktikantai, dalyvaujantys mokslo populiarinimo projekte, dviem mėnesiams įžengė į laboratorijas, bibliotekas, mokslo centrus, vėliau, vadovaujami aktyviai dirbančių mokslininkų ar tyrėjų, vyks į lauko ekspedicijas. Atrinktiems studentams skirta po pusantro tūkstančio litų finansinės paramos. Atvykusiesiems iš kitų regionų iš dalies kompensuojamos išlaidos pastogei praktikos metu.
Skirta pusė milijono litų
“Vasarą galima patinginiauti, o galima ir padirbėti su būsimąja specialybe susijusį darbą, susipažinti su garsiais Lietuvos mokslininkais, pamatyti savo akimis, kas daroma mokslo centruose ir universitetuose, įsitikinti, kad mokslininko darbas - įdomi, kūrybos ir atradimų aistros kupina veikla ir, žinoma, gauti visai neblogą stipendiją, galinčią papildyti visuomet tuščią studento kišenę”, - kalbėjo Lietuvos mokslo tarybos (LMT) narys Biochemijos instituto dr. Gintaras Valinčius.
Pernai LMT inicijuotame projekte “Studentų mokslinė praktika 2005” dalyvavo daugiau nei šimtas Lietuvos studentų. Šiais metais numatyta finansuoti 250 bakalaurų ir maždaug 100 magistrų mokslinės praktikos vietų. Bendra lėšų iš visų finansavimo šaltinių suma mokslinėms praktikoms viršija pusę milijono litų.
Rengiasi medžioklei
Vasarai Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakultetą iškeitusi į Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Gamtos mokslų fakultetą trečiakursė Eglė Šivytė kartu su kitais tyrėjais gilinasi į erkių ir jų rezervuarinių šeimininkų platinamas ligas. “Esu čia pusantros dienos. Kol kas viskas patinka”, - kalbėjo E.Šivytė, sėdėdama prie mikroskopo.
Apie erkes Eglė jau dabar nemažai žino. Ji apie šiuos parazitus parengė kursinį darbą. Nors mergina vasarą planavo vykti į užsienį, šių planų atsisakė, kai minėto kursinio darbo vadovė doc. dr. Jurga Turčinavičienė jai pasiūlė pabandyti pretenduoti į praktikantės vietą VDU. “Čia tikiuosi įgyti žinių, patirties, kurios pravers ateityje”, - kalbėjo studentė.
E.Širvytei labiausiai prie širdies būtų molekuliniai tyrimai, tačiau iki jų dar teks nuveikti daug kitų darbų - laukia graužikų, į kuriuos yra įsisiurbusios erkės, medžioklė. Gyvūnai suskaičiuojami, užfiksuojama, kiek pas kurį rasta erkių, ištiriama, kokiomis erkių platinamomis ligomis yra užsikrėtę. Gauti pastariesiems rezultatams ir naudojamas molekulinis tyrimas.
Siekia nustatyti ryšį
Merginai vadovaujantis VDU Gamtos mokslų fakulteto Biologijos katedros vedėjas Algimantas Paulauskas teigė susidūręs su problema, kad Lietuvoje nėra specialistų, kurie atpažintų visų rūšių erkes. O to reikia tiriant, kokias ligas perneša kokių rūšių minėti parazitai.
“Ištirta, kad JAV gyvena tik vienos rūšies Laimo ligos sukėlėjas. Mums amerikiečių sukurti skiepai nėra efektyvūs, nes Lietuvoje rasta keturių genotipų sukėlėjų”, - kalbėjo A.Paulauskas. Pasak jo, vidutiniškai vietovėse Laimo ligos užkratą turinčių erkių yra apie 2 proc., tačiau, tyrimų duomenimis, beržynuose, lapuočių miškuose jų yra apie 18 proc.
Tai bandoma paaiškinti tuo, kad ligą platina paukščiai, kurie gyvena daugiausiai tokiose vietovėse. Erkė, įsisiurbusi į paukštį, užsikrečia pati, o vėliau gali užkrėsti ir žmogų. Kauniečiai mokslininkai bando nustatyti ryšį tarp erkių ir kitų jų rezervuarinių šeimininkų - graužikų platinamų ligų. Tirdami šiuos parazitus lietuviai bendradarbiauja su norvegais, tad kartais vyksta medžioti skandinaviškų erkių.
Vyriškumo studijos
VDU Gamtos mokslų fakulteto docentė vyr. mokslo darbuotoja Olga Kornišova teigė, kad studentai labiausiai domisi “realiomis” temomis. “Augalų, maisto, pavyzdžiui, jame esančių konservantų tyrinėjimais. Teoriniai konstantų skaičiavimai studentus atbaido. Kuo paprasčiau suformuluotos temos, tuo didesnis susidomėjimas”, - kalbėjo O.Kornišova.
VDU Socialinių mokslų fakulteto doc. dr. Artūras Tereškinas, daktaro disertaciją apgynęs Harvardo universitete, studentų mokslinei praktikai vadovauja pirmą kartą. Norintieji prisidėti prie tyrimo “Vyrai ir šeimai palankios aplinkos kūrimas Lietuvoje” į A.Tereškiną kol kas nesikreipė. “Patys bandysime siūlyti”, - teigė mokslininkas.
Atrinktiems dviem magistrantams, būtinai ne iš VDU, iš pradžių reikės tyrinėti mokslinę literatūrą, atliktas vyriškumo studijas, o po to imti interviu iš 5-6 porų domintis, kaip joms sekasi derinti šeimą ir karjerą. Interviu susideda iš keliolikos klausimų, pokalbių trukmė - 30-45 minutės. Dalis šio tyrimo jau atlikta.
Dalyvauja iš patriotizmo
Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės instituto (LSDI) Augalų fiziologijos laboratorijos vedėjas profesorius habil. dr. Povilas Duchovskis teigė, kad moksline praktika domėjosi mažai studentų. “Todėl, kad aukštosios mokyklos mažai propaguoja Lietuvos mokslo tarybos inicijuotas studentų mokslines praktikas šalies mokslo centruose. Pateikiama mažai informacijos apie šį projektą. Pernai keliems studentams, kuriems dėsčiau, pats pasiūliau čia atlikti mokslinę praktiką. Ir jie sutiko”, - kalbėjo P.Duchovskis.
Jo nuomone, projektas nėra labai populiarus, nes vasarą, kai jis vyksta, nemažai studentų išvyksta uždarbiauti, pailsėti į užsienį arba turi atlikti privalomąją darbo praktiką.
“Mūsų institutas projekte dalyvauja iš patriotizmo. Pernai viskas neblogai pavyko, tačiau praktikai vadovavę dėstytojai turėjo prarasti atostogas. Ir šiemet norintieji turi aukotis”, - teigė P.Duchovskis.
Aukštosios technologijos augalininkystėje
LSDI mokslinė praktika prasidės nuo rugpjūčio vidurio ir tęsis iki lapkričio. P.Duchovskis tikisi, kad atsilieps studentų, anksčiau institute atlikusiųjų praktiką arba tuo susidomėjusiųjų pirmą kartą.
Ši mokslo įstaiga turi itin gerą mokslinių tyrimų bazę. Studentams siūloma prisidėti prie fotofiziologinių tyrimų kuriant puslaidininkines lempas augalams auginti, fitohormonų, prie kitų metabolitų dinamikos tyrimo augalų morfogenezės procesuose, taip pat padėti mokslininkams aiškintis nepalankių aplinkos veiksnių (ozono, UV-B spinduliuotės, temperatūros, CO2) poveikį augalų ekofiziologiniams pokyčiams. Šie tyrimai yra aukštųjų technologijų ir prioritetinių krypčių projektų dalys.
“Turime fitotroninį kompleksą, kuriame galima reguliuoti visus augalų auginimo aplinkos, klimato, atmosferos sudėties veiksnius, laboratorijoje turime naują analitinę įrangą”, - pasakojo P.Duchovskis.
Pravers rengiant bakalauro darbą
Šiais metais mokslinę praktiką LSDI galės atlikti 4 magistrantai ir 5 bakalaurai. Vieną pretendentę profesorius galėjo tvirtai įvardyti - tai Lietuvos žemės ūkio universiteto Agronomijos fakulteto ketvirtakursė Aistė Kasiulevičiūtė.
Ji dvi savaites jau yra darbavusis LSDI, kai atliko gamybinę praktiką. “Patiko, nes buvo įdomu. Nustatant nitratų kiekį augaluose, augintuose įvairiomis sąlygomis, kartais net spėliodavom, sumažėjo jų ar ne. Dirbau kaip laborantė - ką reikėjo, maišiau, tryniau, svėriau, rūšiavau. Prižiūrėjau drėkinimą šiltnamyje: reikėjo stebėti, laistyti”, - entuziastingai pasakojo A.Kasiulevičiūtė.
Paspartins žodyno sudarymą
Lietuvių kalbos institute netrukus darbuosis du mokslinės praktikos dalyviai. Vilniaus Gedimino technikos universiteto trečiakursiui ir ketvirtakursiui patikėta kurti programinius įrankius, kurie padėtų paspartinti akademinio Lietuvių kalbos žodyno kartotekos duomenų bazės kūrimą. Kaip pasakojo studentų mokslinei praktikai vadovaujanti daktarė Ritutė Petrokienė, vaikinai bandys suderinti pagrindinės kartotekos ir jos papildymų skaitmeninimo rezultatus, nes jiems gauti panaudotos skirtingos programos. Jei tai nepavyktų, kartotekos papildymus reikėtų skaitmeninti iš naujo.
Vaikinams nereikės laiko leisti institute. “Jų įrankiai - galvos ir internetas, todėl gali dirbti, kur tik nori”, - teigė R.Petrokienė. Instituto darbuotojams skaitmeninti kartoteką padeda jame privalomąją gamybinę praktiką atliekantys studentai.
Lietuvos energetikos institute, vadovaujant habil.dr. Juozui Augučiui, studentai prisideda prie lėktuvo kritimo tikimybės vertinimo modelių tobulinimo. Lietuvos žemės ūkio universiteto dr. Prutenis Petrui Januliui nuo rugpjūčio 1-osios jaunimas turėtų padėti tirti biodyzelino gamybą biotechnologiniais metodais ir juos palygti su įprastiniais.
Informacija apie konkurso metu atrinktus praktikos vadovus, jų siūlomas mokslinės praktikos temas skelbiama Lietuvos mokslo tarybos tinklalapyje adresu www.lmt.lt/praktika. Pretendentų paskutiniųjų dviejų semestrų vidurkis (pirmakursiams - pirmojo semestro vidurkis) negali būti mažesnis nei aštuoni balai. Skatinamas regioninis studentų mobilumas bei kolegijų studentų dalyvavimas.
