Ar namuose esate įsirengę dūmų detektorių?
%
Taip, ir ne vieną
Ne, bet svarstau įsirengti
Ne, ir neketinu
Iš viso balsų: 2031
Savaitės apklausa:
0
Mokslas peršasi verslui
2006-04-06
Lina NAVICKAITĖ
Lietuvos mokslo institucijos dar nėra pajėgios komercializuoti kuriamų produktų, o verslo įmonės nesidomi mokslininkų pasiekta pažanga
Europos Sąjungos fondų parama būtų labiau prieinama, jeigu verslas ir mokslas glaudžiau bendradarbiautų ir kartu rengtų projektus. Tuo įsitikinę Kauno technologijos universiteto (KTU) mokslininkai, nebe pirmą kartą kviečiantys verslininkus sėsti prie bendro stalo ir kartu ieškoti kelių iki milijoninės paramos šaltinių.
Valstybės parama sumenko
“Ponai, Europos Sąjungos pinigai jūsų laukia”, - tiesiai rėžė KTU Prof. K.Baršausko ultragarso mokslo instituto direktorius prof. Rymantas Kažys, kreipęsis į praėjusią savaitę universitete surengtos diskusijos dalyvius. Tiesa, ir šį kartą, kaip jau tapo įprasta, susitikime dalyvavo daugiau mokslo, o ne verslo atstovų.
Prof. R.Kažys pirmiausiai suskubo paneigti viešai paskleistą nuomonę, esą aukštųjų mokyklų sistema tapo uždara, neefektyviai naudojanti lėšas, o mokslininkai neieško ryšių su verslu. “Nesutinku, kad universitetai tėra užpelkėjusi teritorija, kur visi miega”, - pareiškė instituto direktorius, kuriam vėliau vis dėlto teko pripažinti, kad aukštosios mokyklos nesulaukia tokio ūkio subjektų dėmesio, kokio norėtų.
Universitetai bendriems mokslo ir verslo projektams kasmet gauna paramos iš Valstybinio mokslo ir studijų fondo, kuriame šiemet numatyta 1 mln. litų, t.y. perpus mažiau lėšų nei pernai. Dėl mažėjančios paramos R.Kažys linkęs kaltinti verslo partnerius, mat aukštosios mokyklos, nepaisant to, kokia bendra projekto sąmata, gauna lygiai tiek pat valstybės paramos, kiek joms perveda įmonės, kurios, kaip žinoma, vėluoja atsiskaityti. Taigi ir valstybė, vertindama bendrų projektų rezultatus bei sumažėjusias paraiškas, apkarpė savo paramą.
Vartotojai pamirštami
Pagal dar vieną valstybės finansuojamą Aukštųjų technologijų plėtros programą 2003-2006 metams buvo numatyta skirti 17 mln. litų. Šios lėšos panaudotos įvairių krypčių - biotechnologijos, mechatronikos, lazerių technologijų ir kt. projektams įgyvendinti. Tikimasi, kad ši programa bus pratęsta ir 2007-2010 metams, nes pirmieji rezultatai džiugina abi puses - ir verslininkus, ir mokslininkus, kurių drauge sukurti produktai parduodami ne tik vietos rinkoje, bet ir užsienyje.
Vis dėlto mūsų šalies mokslininkai su pavydu žvilgčioja į specialias ES fondų programas, taip pat skirtas mokslo ir verslo bendradarbiavimui. Vien tik vienam projektui galima užsitikrinti apie 2 mln. eurų paramą, tačiau tenka paisyti ir keliamus reikalavimus, tarp kurių bene svarbiausias yra tas, kad universiteto sukurtas ir pramonės įdiegtas produktas turi pasiekti ir vartotoją.
KTU mokslininkai pripažįsta, kad Lietuvoje vartotojai dažnai pamirštami, o verslas ir mokslas apsiriboja savo interesų tenkinimu.
Produktai buičiai
Informatikos fakulteto prof. Egidijus Kazanavičius pripažino, kad mūsų šalies mokslo įstaigos nėra finansiškai pajėgios komercializuoti savo produktus, nors pirmieji žingsniai jau žengiami.
Prieš dvejus metus KTU mokslininkai pradėjo dalyvauti ateities būsto kompiuterizavimo programoje, pagal kurią kuriamos programos, integruotos į gyvenamuosius būstus.
“Įdiegus programas, atsiranda galimybė nesant namuose valdyti buitinę techniką. Tam kūrėme specialų būsto kompiuterį, kurį jau pristatėme parodose”, - teigė E.Kazanavičius.
Projekto vykdytojai nesistengė nukopijuoti jau egzistuojančių technologijų, tačiau ir neketino iš naujo išradinėti dviračio. Mokslininkai išanalizavo jau įdiegtus produktus ir Kaune kūrė naują įrangą.
“2001-aisiais daugelis į mūsų užmojus žiūrėjo skeptiškai. O šiandien rinkai tokių produktų reikia”, - užsiminė profesorius.
Kaip jau rašėme, šiuo metu KTU mokslininkai intensyviai dirba kartu su “Snaigės” specialistais ir kuria “protingą” šaldytuvą, į kurį bus įmontuota intelektuali kompiuterinė buitinė šaldiklio sistema bei vaizdo kamera. Gyventojai galės internete apžiūrėti, kokių produktų jame trūksta. Tokio gaminio jau laukia užsakovai Rusijoje. Masinę gamybą tikimasi pradėti po dvejų metų.
Dirba su užsieniečiais
KTU vykdė bendrus projektus su keliasdešimčia šalies įmonių bei organizacijų. Vien tik 12-oje Lietuvos bendrovių yra įdiegta Kaune sukurta medienos džiovinimo sistema, šešios įmonės naudoja KTU sukurtą automatizuotą asfaltbetonio tiesimo liniją. Be to, baigta diegti automobilių stabdžių kokybės vertinimo sistema, automatinė vandens skaitiklių derinimo linija, drožlių plokščių kokybės diagnostikos sistema ir daugybė kitų projektų. Tarp Kauno mokslininkų partnerių jau kelerius metus yra ir pasaulinio garso farmacijos, elektronikos, statybos bendrovės.
KTU atstovai yra pasirengę pasitarnauti ir pačiam miestui - išanalizuoti transporto srautus ir sukurti automatizuotą kontrolės sistemą, kuri padėtų ne tik išvengti eismo spūsčių, bet ir užtikrintų efektyvesnį keleivių pervežimą.
Kauniečiai giriasi turintys gana gilias darbo su verslininkais tradicijas. Šių metų universiteto biudžetas pasipildė 17,3 mln. litų, iš kurių 4,8 mln. litų gauti iš šalies iždo, kaip subsidija už darbą su verslu. Be to, KTU jau užsitikrino ES struktūrinių fondų paramą - 43 mln. litų. Dalis šių lėšų bus panaudota steigiant kelis nacionalinius centrus, tarp jų - nacionalinį mechatronikos centrą, kuris ateityje galėtų išaugti į Lietuvos kompetencijos centrą.
Investicijų badas
Bendri verslo ir mokslo institucijų tyrimai Lietuvoje pradėti vos prieš trejus metus. Tačiau projektų tempai ir mastai nėra įspūdingi. Mūsų šalyje kol kas nėra daug stiprių kompanijų, kurios būtų pajėgios investuoti ir vystyti inovacinius projektus.
Pagal investicijas į mokslinius tyrimus ir aukštųjų technologijų plėtrą Lietuva tarp kitų ES šalių užima vos trečią vietą nuo galo, o pagal rodiklį, kiek verslas investuoja į naujausias technologijas, mūsų šalis yra pati paskutinė.
Iki šiol viešasis sektorius moksliniams tyrimams skiria daugiau lėšų nei verslas, kurio indėlis itin menkas. Praėjusiais metais įmonių mokslo tyrimams skirtų lėšų dalis sudarė 0,16 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), o viešojo sektoriaus indėlis - 0,6 proc. Lietuva pagal šį rodiklį gerokai atsilieka nuo ES šalių vidurkio, kur viešojo sektoriaus investicijos siekia 0,8 proc., o verslo - 1,2 proc. BVP.
2004 metais Lietuvoje mokslo tyrimams buvo išleista apie 100 mln. litų, nors jau 2010-aisiais ši suma turėtų siekti 800 mln. litų, nes pagal Lisabonos strategiją ES šalys yra užsibrėžusios šiems tyrimams skirti iki 3 proc. BVP.
