Ar namuose esate įsirengę dūmų detektorių?
%
Taip, ir ne vieną
Ne, bet svarstau įsirengti
Ne, ir neketinu
Iš viso balsų: 2031
Savaitės apklausa:
0
Mokesčių (ne)sutarimas
2005-03-22
Renaldas GABARTAS
Valdančiosios daugumos ir opozicijos atstovai mokesčių sistemos reformą suvokia skirtingai
Diskusijų apie žadamą mokesčių reformą maratono dalyviai - parlamentinių partijų, profesinių sąjungų, pramonininkų konfederacijos, smulkiojo ir vidutinio verslo, prekybos įmonių asociacijos ir “Investuotojų forumo” atstovai - vakar dar kartą apsikeitė nuomonėmis, ko ir kaip reikėtų siekti kaitaliojant mokesčių įstatymus.
Liberalų ir centro frakcijos iniciatyva įvykusiame pasitarime buvo pasiūlyta pasirašyti “Susitarimą dėl Lietuvos mokesčių politikos”, tačiau daugiau nei valandą trukę monologai miglos, gaubiančios numatomus pokyčius, nė truputėlio neišsklaidė.
Verslo pasaulis nevienalytis
Asociacijos “Investuotojų forumas” direktorė Rūta Skyrienė, vardydama, kas daro didžiausią įtaką bet kurios šalies patrauklumui tarptautinių verslo struktūrų akyse, pirmiausia paminėjo darbo jėgos apmokestinimo problemą.
“Mes jau nuo 2002-ųjų bandome įtikinti valdžios žmones, kad mažinant gyventojų pajamų mokesčio tarifą bei nustatant “lubas” “Sodros” mokesčiams (verslininkai siūlo, kad maksimalus darbo užmokesčio dydis, nuo kurio būtų skaičiuojamos įmokos “Sodrai”, galėtų siekti 5 tūkst. litų), Lietuva tik išloštų. Permainos šiose srityje padėtų išvengti vadinamosios “protų nutekėjimo” problemos, leistų didinti atlyginimus absoliučiai daugumai eilinių dirbančiųjų, o tai automatiškai gerokai padidintų vartojimą. Biudžetas dėl šių pokyčių tikrai neprarastų tokių sumų, kokias dabar mini valdančiųjų partijų atstovai”, - sakė R.Skyrienė.
Pramonininkų konfederacijos viceprezidentas Vaclovas Šleinota savo ruožtu pastebėjo, kad jei valdžios institucijos sugebėtų bent trečdaliu sumažinti šešėlinės ekonomikos mastus, prognozuojamas problemas dėl biudžeto subalansavimo būtų galima visiškai pamiršti.
“Kol kas susidaro įspūdis, kad svarbiausias mokesčių reformos tikslas ir yra biudžeto balansavimas. Galima tik apgailestauti, kad aukščiausius postus užimantys pareigūnai nekalba apie valdymo racionalizavimą ir patrauklesnės aplinkos verslui kūrimą, šalies konkurencingumo didinimą. Visos kaimyninės šalys varžosi, kuri pritrauks daugiau investicijų, o mes tūpčiojame vietoje. Slovakijoje, kurioje dar prieš trejetą metų viskas atrodė beviltiška, pertvarkius mokesčių sistemą, šiandien sulaukiama daugiausia investuotojų komplimentų ir didžiausių finansinių injekcijų. Mes jau pralošinėjame”, - konstatavo V.Šleinota.
Tuo tarpu Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos generalinis direktorius Danas Arlauskas pareiškė nieku gyvu negalįs sutikti su kai kuriomis pramonininkų idėjomis.
“Didžiųjų įmonių vadovai, ko gero, jau pamiršo, kad prieš kelerius metus patys naudojosi įvairiomis lengvatomis, todėl dabar siūlo valstybei atsisakyti remti smulkias įmones. Manau, kad tiek PVM lengvatos, tiek parama “depresiniams” regionams, garsėjantiems aukštu nedarbo lygiu, privalo išlikti, nes tik tai gali padėti steigti naujas įmones”, - samprotavo D.Arlauskas.
Jo teigimu, mokesčių tarifų mažinimas savaime visų problemų neišspręs ir augti ekonomikai nepadės.
Dar radikalesnių idėjų pažėrė Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininko pavaduotojas Algirdas Kvedaravičius, paraginęs dėl socialinio teisingumo įvesti progresyvinius mokesčius. T.y. elgtis priešingai, nei spartesniu ekonomikos augimu ir didesniu valstybės konkurencingumu besirūpinančios šalys.
Opozicija drąsi
Opozicijos lyderis Andrius Kubilius, pagyręs kolegas liberalcentristus už iniciatyvą prie vieno stalo susodinti visas mokesčių sistemos reforma suinteresuotas šalis, ragino siekti susitarimo bent jau dėl svarbiausių tos reformos nuostatų.
“Manyčiau, jog valdžia turėtų atsisakyti užmojų didesnę BVP dalį perskirstyti per biudžetą. Dabartinis procentas, skirtingų šaltinių nurodomas nuo 28 iki 32 procentų, tikrai yra pakankamas. Reikėtų ne didinti šį procentą, o racionalizuoti valstybės išlaidas ir mažinti šešėlinės ekonomikos apimtis”, - tikino A.Kubilius.
Politikas taip pat ragino gyventojų pajamų mokestį iš karto sumažinti iki 20-24 proc., o dėl to sumažėjusias biudžeto pajamas kompensuoti nekilnojamojo turto mokesčiu privatiems asmenims, gaunantiems pajamų iš valdomo nekilnojamojo turto.
“Kalbėti apie naujus mokesčius derėtų tik tuomet, kai paaiškės, kokias spragas biudžete gali tekti lopyti. Jei to reikės, būtų galima panaikinti kai kurias šiuo metu galiojančias mokesčių lengvatas bei išimtis gyventojams ar šiek tiek padidinti pridėtinės vertės mokestį”, - siūlė A.Kubilius.
Beje, tiek konservatoriai, tiek ir pramonininkai prasitarė nematą didelės bėdos, jei būtų įvestas nekilnojamojo turto mokestis gyventojams, ar mokestis automobilių savininkams.
“Žiūrint kompleksiškai, nėra baisus nei tas “automobilių” mokestis, nei nekilnojamojo turto mokestis, bet mums trūksta žinių apie visas sudėtines reformos dalis. Todėl visi bijo išsakyti savo nuomonę, nes valdžia pasigaus verslininkų žodelį “taip” ir juo patvirtins visiškai ne tai, apie ką mes visi galvojome”, - kalbėjo V.Šleinota.
Susitarimas nepriimtinas
Komentuodama pasiūlyto “Susitarimo dėl Lietuvos mokesčių politikos” nuostatas - mažinti mokesčius darbo jėgai, naikinti kai kurias lengvatas ir subsidijas, priešintis ES užmojams harmonizuoti tiesioginius mokesčius, numatyti maksimalias “Sodros” įmokas, susilaikyti nuo naujų mokesčių įvedimo (iš viso “Susitarime” pateikiami 8 pasiūlymai), socialdemokratė Sigita Burbienė pareiškė abejojanti galimybėmis tokį dokumentą pasirašyti.
“Nors su siūlomais mokesčių aiškumo, pragrįstumo, prognozuojamumo, teisingumo, viešumo ir panašiais principais mes iš esmės sutinkame, tačiau didinti Lietuvos ūkio konkurencingumą ketiname kitokiais būdais, nei siūlo opozicija. Juo labiau kad konkurencingumo problemas reikia nagrinėti ne tik tarptautiniu, bet ir šalies vidaus aspektu”, - sakė S.Burbienė.
Pasitarime dalyvavusi premjero patarėja Salomėja Girijotienė taip pat pareiškė skeptiškai vertinanti idėjas atsisakyti pridėtinės vertės mokesčių lengvatų šildymui, šviežiai mėsai ir žuviai.
Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijos generalinis direktorius Vitas Mačiulis sakė manantis, kad Vyriausybė mokesčių planus turi paskelbti ne metams į priekį, o savo kadencijos laikotarpiui - 2-4 metams į priekį. Kitaip verslininkams yra sunku planuoti savo verslą.
“Išlieka tradicija, kad kol Vyriausybė neišdiskutavo reformos, ji nėra pateikiama visuomenei, o tada keisti jau per vėlu. Tai - didelis trūkumas”, - kalbėjo V.Mačiulis.
