Milijonų paranoja


2006-04-06
Renaldas GABARTAS
Milijonų paranoja

Valdžia neskuba išsklaidyti nevyriausybinių organizacijų abejonių dėl ES paramos milijonų skirstymo mechanizmų

Kuo arčiau diena, kai bus sudėlioti paskutinieji taškai receptuose, kaip ir kam padalyti 2007-2013 metais Lietuvą pasieksiančius 20 mlrd. litų ES struktūrinės paramos, tuo garsiau skamba abejonės ir įtarimai, jog rekordinio dydžio piniginė injekcija bus paleista vėjais. Prieš porą savaičių Pilietinės visuomenės instituto užsakymu “Vilmorus” atliktos reprezentatyvios apklausos metu, viso labo 3 proc. respondentų teigė neabejoją ES paramos skirstymo skaidrumu, o 54 proc. sakė maną visiškai priešingai.

Logiškai mąstant, valdžios olimpe sėdintieji turėtų per galvą verstis dėl šių proporcijų rokiruotės. Tačiau kol kas jie nesugalvoja nieko kito, kaip tik žongliruoti nuvalkiotomis frazėmis apie strateginius tikslus ir prioritetus.

Mielės gandams

Minėtose sociologinėse apklausose dėmesį patraukia dar viena svarbi detalė - maždaug trečdalis respondentų teigia apie ES paramos skirstymo turguje vyraujančią tvarką neturį nuomonės, o beveik tokia pat dalis prisipažįsta apskritai tuo nesidomintys, nes netiki jog tai gali kaip nors paveikti eilinių mirtingųjų gyvenimo kokybę. Vadinasi, reikia Lietuvos gyventojams atverti akis ir išsklaidyti abejones, jog ES pinigų dalybos persmelktos korupcijos.

“Į šias problemas žvelgiant plačiau, reikia pripažinti, kad negatyvus ES paramos skirstymo vertinimas nebūtinai susijęs su realiai “labai bloga” situacija šioje srityje. Neigiama informacija, ne visuomet atspindinti realią padėtį. Tačiau kodėl neišvaikius korupcijos baubų? Nevyriausybinės organizacijos pačios siūlo - leiskite susipažinti, kaip nustatomi ES paramos skyrimo prioritetai, kaip vertinamos paraiškos, kaip skelbiami konkursų laimėtojai. Būtent taip pasielgta Latvijoje ir Estijoje, kur su korupcija kovojančių nevyriausybinių organizacijų atstovams buvo leista domėtis viskuo, ko tik širdis geidžia. Jie kiauras dienas studijavo dokumentų šūsnis, nieko baisaus nerado ir galų gale tapo savotiškais valdžios advokatais, diskusijose apie ES pinigų panaudojimo racionalumą. Galima spėti, kad Lietuvoje atsitiktų panašiai. Pakanka paimti vieną kitą klausimus apie skaidrumą uždavinėjantį veikėją už rankos ir leisti pačiam įsitikinti kas yra kas. Tačiau Finansų ministerija į tokias iniciatyvas kažkodėl nereaguoja arba reaguoja labai keistai. Antai į lapkričio mėnesį rašytus raštus su prašymais paaiškinti kai kuriuos ES paramos skirstymo apsektus atsakymą gavome kovą, iš kurio supratome, kad jiems niekas neįdomu”, - apgailestavo “Transparency International” Lietuvos skyriaus (TILS) direktorius Rytis Juozapavičius.

Jo teigimu, vengdami ar nesugebėdami atvirai bendrauti, ES paramos dalybas koordinuojančių institucijų vadovai ignoruoja antikorupcines priemones ir patys sustiprina abejones šiais procesais.

“Esant tokiai situacijai netrunka išplisti įvairiausi gandai. Antai visai neseniai teko girdėti istoriją, jog 700 mln. ES paramą gaunantis verslininkas kažkokiam lyderiui sukrapštė 70 mln. grynaisiais, kad sumokėtų “atkatą”.

Lietuvoje yra įdiegta ES struktūrinių fondų ir ES Sanglaudos fondo informacinė kompiuterizuota valdymo ir priežiūros sistema (SFMIS). Ar nebūtų galima suteikti galimybės ta sistema naudotis smalsiems piliečiams?

Tiesiog toje sistemoje paieškai, kas galėjo gauti 700 mln. paramos, ir arba perduodi ją į teisėsaugininkų rankas, arba gando nebelieka. Dabar apie viską kalbama puse lūpų ir nieko nedaroma”, - konstatavo R.Juozapavičius.

Beje, premjeras Algirdas Brazauskas Prezidentūroje vykusioje konferencijoje “Kaip ir kam bus panaudota Europos Sąjungos parama 2007-2013”, išgirdęs šiuos samprotavimus, sureagavo irzliai. Jo teigimu, ES pinigų skirstymo procesai dar tik įsibėgėja, tačiau žmonės vieni kitus baigia paversti nusikaltėliais.

“Kokiu pagrindu metami kaltinimai? Kontrolės mechanizmas - “penkių aukštų”, - tikino Ministras Pirmininkas.

Vakcina įtarumo virusui

Tuo tarpu R.Juozapavičius teigė, kad esama ES struktūrinės paramos dalybų sistema neužkerta kelio abejonėms. Pasak TILS vadovo, Lietuvoje bene dažniausiai kalbama apie keletą galimų “eurokorupcijos” atvejų.

“Pirmiausia manoma, kad korupciniai sandoriai tikėtini svarstant ES paramos skyrimo prioritetus. Už lėšų administravimą atsakingas politinis elitas tyčia juos formuluoja aptakiai, kad jau pažadėtą bičiulių verslui paramą vėliau galėtų lengviau teisėtai apiforminti. Tačiau jei čia viskas būtų įvardijama aiškiai ir tiksliai, jei būtų nurodoma, kokių rezultatų planuojama pasiekti, tada kokio nors politinę partiją parėmusio verslo paramai gauti pateiktas projektas neapaugtų įtarimais - ar to projekto reikėjo Lietuvai, ar kokiam nors ministrui”, - dėstė R.Juozapavičius.

Jis atkreipė dėmesį ir į tai, kad dažnai būna labai sunku suprasti, kodėl viename ar kitame ES paramos projektų atrankos komiteto (PAK) posėdyje dalyvauja asmenys “nuo visuomenės” ir kam jie iš tiesų atstovauja. TILS vadovo manymu, daugeliu atvejų susidaro įspūdis, kad tokie “visuomenės atstovai” ir “partneriai” yra lobistai, už tam tikrų projektų “prastūmimą” gaunantys pinigus ir kuriantys demokratijos iliuziją.

“Jei būtų aišku, kas tie “regionų atstovai”, kaip jie patenka į PAK posėdžius, ką ir kaip jei ten kalba, abejonių būtų gerokai mažiau. Mes siūlėme skelbti šių komitetų posėdžių stenogramas, tačiau sulaukėme atsakymo, kad čia esą aptariama labai daug komercinių paslapčių. Tačiau gal galima skelbti informaciją be tų dalykų, kurie sudaro komercinę paslaptį arba įsileisti į PAK posėdžius nevyriausybinių pelno nesiekiančių struktūrų atstovus, kurie įsipareigotų griežtai saugoti viešai neskelbtinus duomenis? Gal verta skelbti tarpinės institucijos vertintojų skyrimo tvarką ir vertintojus? Gal pastaruosius reikėtų atrinkti konkurso būdu, kad sumažėtų “politinio paskyrimo” grėsmė? O gal kaip tik - reikėtų tuos vertintojus slėpti dar labiau, projektus koduoti, o nuo vertinimo balų vidurkio labiausiai nutolusius vertintojus šalinti kaip “subjektyvius”? Deja, diskusijų apie tai nėra”, - sakė R.Juozapavičius.

Konferencijoje TILS vadovas pateikė pasiūlymą steigti atskirą nepriklausomą projektų vertinimo padalinį, kurio veikla galėtų būti finansuojama iš techninės pagalbos, lėšų, o juose dirbtų atrinkti nešališki aukštos kvalifikacijos ekspertai. Tačiau valdžios pareigūnai, vertindami šias idėjas, teigė, jog keisti valstybės sąrangą nematą prasmės.

Klaidų bumerangas

Lietuvos nevyriausybinių aplinkosauginių organizacijų koalicijos atstovas Linas Vainius, kalbėdamas apie ES paramos panaudojimą, atkreipė dėmesį į riziką, kuri susijusi su sprendimais, kai lėšos nukreipiamos ne visuomenės lūkesčių, bet “grupės draugų” tenkinimui. Jo teigimu, Finansų ministerija keletą mėnesių konfidencialiu laikė “EKT grupės” atliktą studiją apie “Būsimų ES struktūrinių fondų paramos sričių vertinimo galutinę ataskaitą”. Gavę “nutekintą” dokumento kopiją nevyriausybininkai čia aptiko perspėjimus, kad numatomą 2007-2013 metų finansinio laikotarpio paramą panaudojus maksimaliai efektyviai, Lietuvos ekonomika gautų papildomą 52 mlrd. litų BVP prieaugį. Tuo tarpu pinigus investavus netinkamai, gautume sąlyginį litų “minusą”.

Prezidentūroje vykusioje konferencijoje šiuos nuogąstavimus patvirtino KTU profesorius Robertas Jucevičius. Jo teigimu, svarbiausias strateginis tikslas, kurio reikia siekti panaudojant ES struktūrinę paramą, - sukurti mechanizmus, leisiančius Lietuvai tapti šalimi, kuri konkurencingumo siekia per inovacijas. Padarius klaidų skirstant ES paramos lėšas, neteisingai nustačius proporcijas prioritetinėmis įvardytoms sritims, gali nutikti taip, kad Lietuva dar labiau komplikuos savo padėtį bei padidins atotrūkį nuo šalių, galinčių pasigirti aukštų technologijų pramone.

“Tarkim, liūto dalį ES paramos skyrus mokslui ir tyrimams, tačiau nepavykus pasiekti esminio persilaužimo šioje srityje, atsidurtume ties praraja, nes kitos ūkio šakos negautų netgi teorinės galimybės padaryti kokybinį šuolį”, - sakė profesorius.

Panašiai mąsto ir SEB Vilniaus banko prezidento patarėjas dr. Gitanas Nausėda. Jo teigimu, per keletą artimiausių metų išryškės integracijos į ES lyderiai, vidutiniokai ir autsaideriai. Nors pagal skelbiamas “žaidimo taisykles” dabar silpnesniems Bendrijos nariams atseikėjama sąlyginai daugiau nei stipresniesiems, šiose lenktynėse lemiamas vaidmuo turėtų tekti ne paramos kiekybei, bet panaudojimo kokybei. T.y. atskirų šalių gebėjimui sukurti optimalią finansų valdymo ir paskirstymo sistemą bei nukreipti lėšas į tas sritis, kur galima laukti didžiausios ilgalaikės naudos ir efektyvumo.

Viena jau dabar pastebimų klaidų G.Nausėda nurodė tendencijas, kai supriešinamas “asfaltas ir aukštosios technologijos” bei didieji šalies miestai su provincija.

“Svarbu suvokti, kad ES paramą reikia optimaliai naudoti ne tik šakiniu, bet ir regioniniu požiūriu. Kadangi politinės įtakos ir interesų svorio centrai yra didmiesčiuose, struktūrinių fondų “antklodė” nejučiomis traukiama į jų pusę. Deja, Vilniaus ar kurio kito miesto kokybinis šuolis toli gražu nereiškia viso Lietuvos šuolio. Maža to, didėjantis atotrūkis tarp provincijos ir centro paskatins ištisų regionų merdėjimą, emigraciją ir kitas socialines problemas, kurios galiausiai atsigręš prieš pačius didmiesčius”, - samprotavo G.Nausėda.

SEB Vilniaus banko prezidento patarėjas atkreipė dėmesį į Airijos pavyzdį, kuri po įstojimo į ES gavo didžiausią finansinę paramą vienam gyventojui, tačiau beveik 12 metų nusileido kitiems Bendrijos nariams, o “ekonominį stebuklą” sukūrė tik po to, kai įgyvendino būtinas socialines ir ekonomines reformas. Jo teigimu, ES pinigai savaime negarantuos sėkmės, jei nebus sudarytos geros sąlygos - ekonominių ir politinių priemonių kompleksas, kurį įgyvendinus struktūrinės paramos milijardai taps gera sėkla Lietuvos ekonomikos dirvai.

“Nedrįsčiau teigti, kad mūsų šalies valdžia visiškai nieko nedaro verslo konkurencingumui stiprinti, tačiau nuoseklumo jai akivaizdžiai stinga. Viena vertus, ketinama mažinti gyventojų pajamų mokesčio tarifą, kita vertus - įvedamas papildomas socialinis mokestis bei mėginama įdiegti labai abejotiną gyventojų komercinės paskirties nekilnojamojo apmokestinimo schemą. Ekonomikos neįmanoma užprogramuoti judėti keliais vektoriais vienu metu. Lygiai taip pat fiskalinė politika negali tuo pat metu ir skatinti ekonomikos plėtrą, ir kompensuoti netektį iš mokesčių naštos palengvinimo įplaukomis iš naujų mokesčių. Deja, iki šiol mūsų mokesčių politika akivaizdžiai buvo orientuota į finansų srautų subalansavimą”, - pastebėjo G.Nausėda.

Nepatogių klausimų laikas

Itin griežtai dabartinius procesus rengiantis panaudoti ES paramą vertino ir Prezidentas Valdas Adamkus. Numatomą finansinę injekciją jis pavadino unikalia proga Lietuvai priartėti prie Europos šalių išsivystymo lygio.

“Tik nuo mūsų pačių priklauso, ar 20 mlrd. litų bus panaudoti svarbiems tikslams įgyvendinti, tačiau paskutiniajame pasirengimo etape daugiau ginčijamasi, ne kaip lėšos bus panaudojamos, o kas tai kontroliuos. Tai tik dar labiau stiprina žmonių abejones, jog parama bus panaudota ilgalaikei gerovei kelti”, - sakė V.Adamkus.

Prezidentas ragino visą dėmesį skirti teisingam ES paramos panaudojimo sričių parinkimui ir efektyviam jos panaudojimui, kad milijonai nebūtų “išbarstyti” smulkioms, vienadienėms problemoms spresti.

“Griežtai keliu klausimą, kokia Lietuva bus po tų septynerių metų? Ar pasinaudosime unikalia proga įgyvendinti esmines sveikatos apsaugos, švietimo reformas, ar turėsime mokslo centrus, glaudžiai bendradarbiaujančius su verslu ir ar jie bus patrauklūs aukštųjų technologijų gamintojams bei investuotojams? Pagaliau - ar užsienyje garsėsim ne pigia darbo jėga, bet darbuotojų kvalifikacija, efektyviu valstybės institucijų darbu, puikia infrastruktūra? Ar mūsų žmonės pasitikės Lietuvos ateitimi ir jausis reikalingi ją kuriant? Nesinori galvoti apie kitokią realybę - kad tapsime šalimi, kurios intelektinio ir fizinio darbo jėga išvyksta į turtingesnes ir perspektyvesnes šalis”, - konferencijoje kalbėjo Prezidentas.

V.Adamkus reikalavo, kad neliktų neatsakytų net ir pačių “nepatogiausių” klausimų apie dalykus, susijusius su visos Lietuvos dabartimi ir ateitimi. Šalies vadovas piktinosi, jog kol kas mes tik skęstame “popieriuose ir smulkmeniškuose ginčuose”, pamiršdami svarbiausius dalykus.