Ar namuose esate įsirengę dūmų detektorių?
%
Taip, ir ne vieną
Ne, bet svarstau įsirengti
Ne, ir neketinu
Iš viso balsų: 2031
Savaitės apklausa:
0
Milijonams žiūrovų - netikras baroko perlo spindesys
2007-04-21
Žilvinė PETRAUSKAITĖ
Per BBC televiziją visam pasauliui transliuojamame reklaminiame Lietuvos klipe Pažaislio kamaldulių vienuolyno vaizdas gerokai skiriasi nuo to, kurį išvysta į Kauną atvykęs turistas
Tik iš oro Pažaislio vienuolynas dar atrodo išpuoselėtas kaip saldainiukas.
Susigundžiusieji per BBC televiziją dabar transliuojamo Lietuvos reklaminio klipo vaizdais, atvykę į Kauną išvys trūkinėjančias, pelėsio ir grybelio pažeistas sienas bei blunkančias vienuolyno freskas.
Susidomėti Pažaisliu, kurio panorama iš paukščio skrydžio pradedamas klipas, šią savaitę turėjo šansą 65 milijonai britų nacionalinio transliuotojo BBC programos žiūrovų.
Dvidešimties seserų jėgų neužtenka
Kai prieš keletą savaičių užsidegė greta Pažaislio vienuolyno augantis storiausias Kauno marių regioninio parko ąžuolas, 600 metų amžiaus medžio sulėkė gelbėti gaisrininkų komandos. XVII a. kamaldulių vienuolynui, vadinamam Lietuvos baroko perlu, pagalba telkiama ne taip sparčiai.
“Anksčiau manėme: vaikšto specialistų komisijos ir viską mato, o mūsų tikslas - apaštalauti ir melstis, - apie kasmet vis blogėjančią vienuolyno pastatų būklę kalbėjo dabartinių Pažaislio šeimininkių, Šv.Kazimiero seserų kongregacijos, atstovė sesuo Julita. - Bet dabar įsitikinome: jei pačios tuo neužsiimsime, nieko nebus.”
Tai nereiškia, kad į Pažaislį prieš 15 metų atsikrausčiusios ir vienuolyno kompleksą po lopinėlį tvarkiusios seserys kazimierietės užsimojo pačios imtis didžiojo pastatų atnaujinimo. Vienuolės jau seniai suprato, kad tai ne jų pečiams. Ne kartą ir ne viename valdžios atstovų, paminklosaugininkų posėdyje seserų kazimieriečių generalinė vyresnioji Remigija yra garsiai pripažinusi, kad dvidešimties Pažaislyje gyvenančių seserų jėgų neužtenka vienuolyno nykimui sustabdyti.
Sienos drėgsta, ventiliacija neveikia
Vėdinimo sistemos vienuolyne kaip ir nėra. Buvusi senoji dėl nežinia kokių priežasčių neveikia, tad vėdinama darant skersvėjus pro langus ir duris. Tačiau to neužtenka: sienos, grindys drėgsta, įsimetė pelėsis, apniko grybelis. Koridoriuje, kuriame yra garsusis Šv.Brunono Kverfurtiečio hagiografinis paveikslų ciklas, pasakojantis apie pirmąjį Lietuvos krikštą ir su juo susijusį 1009 metais Kvedlinburgo analuose pirmąjį kartą paminėtą Lietuvos vardą, lupasi tinkas. Daugelis patalpų žiemą visai nešildomos. Gyvenamosios patalpos apšildomos kūrenant malkas.
Sesers Julitos žodžiais, drėgnose patalpose esančios freskos kol kas dar išlaikiusios pirmaprades spalvas, nors kai kurioms jau reikėtų pagalbos. “Jos dar laikosi, nes tai maldomis prisodrinta Dievo erdvė”, - sakė sesuo kazimierietė, vedžiodama po nepakartojamą įspūdį sukeliančią vienuolyno Švenčiausiosios Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčią, puoštą juodu bei raudonu marmuru, suderintu su spalvingomis freskomis ir balto stiuko lipdiniais.
Pasukusi Svečių namo link vienuolė konstatavo, kad Šventuosiuose vartuose esanti viena pagrindinių Pažaislio ansamblio freskų “Švento Romualdo sapnas” blyško, blyško ir visai sunyko.
Restauruojamas tik dalimis
Seserys kazimierietės įsikūrusios tik pietiniame pastatų komplekso korpuse. “Jei ateis dideli pinigai, bus galima galvoti ir apie likusių patalpų panaudojimą”, - svarstė vienuolė. Pinigų iš pradžių tikėtasi iš Lietuvos valdžios institucijų. Neseniai tapo aišku, kad Pažaislio išsigelbėjimas - 2007-2013 m. Sanglaudos fondų turizmo ir paveldo programa.
Kai kurie paveldosaugos autoritetai kritikavo Pažaislio šeimininkes, kad jos senoviškais būdais rūpinasi savo nuosavybe ir vangiai rengiasi pretenduoti į pinigų pilną struktūrinių fondų kišenę. Neseniai seserys žengė didelį žingsnį šiuolaikinės vadybos link - kartu su Kauno apskritimi įkūrė viešąją įstaigą, kuriai vadovauja jaunesniosios kartos vienuolės. Dabar Pažaislyje laukiama Kultūros ir Ūkio ministerijų atstovų, viešnagės metu ketinama tartis, ką daryti toliau.
Lig šiol valstybė, kaip ir pačios vienuolės, Pažaislio turtus nuo sunykimo gelbėjo tik fragmentiškai. Architektūros daktaras, profesorius Jonas Minkevičius pastebėjo: didžiausia blogybė, kad Pažaislis restauruojamas ne kompleksiškai, o “mozaikiniais gabalais”. Kol vieną galą lopai, kitas nyksta. “Kas iš to, kad restauruojamos freskos, jei žiemą ant jų susidaro šerkšnas! - piktinosi kaunietis profesorius. - Tuo tarpu visas ansamblis nyksta: bokštai griūva, modernios šildymo ir vėdinimo sistemos nėra.”
Vertas Pasaulio paveldo sąrašo
Profesorius įsitikinęs, kad Pažaislio vienuolyno ansamblis vertas patekti į Pasaulio paveldo sąrašą. “Iš tiesų baroko ansamblių Europoje yra daug: Vokietijoje, Italijoje, Prancūzijoje. Tačiau Pažaislyje XVII amžiuje pastatytas reto tipo vienuolynas, projektuotas pagal specialią programą. Vienuolyno mecenato, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kanclerio Kristupo Zigmanto Paco sumanymu, jis ne tik skirtas Pacų šeimos memorialiniam įamžinimui, bet ir pritaikytas griežtai vienuolių atsiskyrėlių regulai”, - pasakojo J.Minkevičius ir pabrėžė, kad vienuolyno paskirtį ir struktūrą mažai kas akcentuoja kalbėdamas apie Pažaislio ansamblio vertę.
Kamaldulių ordino, XI amžiuje įsteigto Italijoje, vienuoliai duodavo vienatvės ir tylėjimo įžadus, gyvendavo vienuolynuose-eremuose, kiekvienas atskirame savo namelyje-celėje. Didžiąją dienos dalį praleisdavo besimelsdami. Nevalgė mėsos. Vilkėjo ilgais baltais abitais. Bažnyčiose nebuvo nei vargonų, nei sakyklų.
Programą patvirtino, lėšų nenumatė
Prieš dvejus metus “Kauno diena” ėmė išskirtinai domėtis Pažaislio būkle. Po dienraščio rašinių tuometinis premjeras Algirdas Brazauskas savo potvarkiu sudarė specialią komisiją ir įpareigojo parengti ją Pažaislio vienuolyno išsaugojimo programą 2006-2010 m. Pernai vasarą patvirtintoje programoje numatyta ištirti ir panaikinti vienuolyno pastatus ardančias drėgmės priežastis, pritaikyti ansamblį kultūriniam turizmui, išnagrinėti galimybę įrašyti šį Lietuvos baroko objektą į Pasaulio paveldo sąrašą.
Programą patvirtino, o specialių lėšų jai vykdyti nenumatė. Tad 2007 m. pavasarį tenka pripažinti, kad kol kas nieko apčiuopiamo nenuveikta. Kultūros paveldo departamentas (KPD) užtraukė tą pačią, daug metų žinomą giesmelę: net visos Lietuvos bažnyčioms ir vienuolynams tvarkyti metams skirtos sumos neužtektų Pažaisliui atnaujinti iš esmės. Iš šiemet bažnyčių ir vienuolynų tvarkymui iš viso skirtų 7 milijonų litų Pažaisliui bus atseikėta tik 50 tūkstančių litų bažnyčios bokšto avarinei grėsmei pašalinti - žodžiu, lopymas gabalais tęsiasi.
KPD vadovas Albinas Kuncevičius išvis norėtų atsikratyti galvos skausmo - premjero parašu patvirtintos Pažaislio išsaugojimo programos. A.Kuncevičius pasiūlė paskelbti ją negaliojančia, o vienuolyno atnaujinimo darbus perkelti į kuriamą naują popiežiaus Jono Pauliaus II piligrimų kelio programą. Pažaisliui joje tektų tik šalutinis vaidmuo, kadangi vienuolyne prie Kauno marių Šventasis tėvas niekada nesilankė.
Trūksta ir miesto valdžios dėmesio
Per metus Pažaislyje vienuolės priima apie 90 tūkstančių lankytojų. Turbūt nė vienas kaunietis neužaugo, su mokyklos ekskursija neaplankęs šios išskirtine aura apgaubtos vietos. Čia ateinama ne tik grožėtis architektūros bei gamtos derme, bet ir dvasiškai atsigauti. Paskui seserį Julitą kopdami varpinės bokšto laiptais, ant langų matėme pridėtų žvakių. “Jaunimas labai mėgsta šiame bokšte medituoti, kur nemėgs - iš jo atsiveria tokie vaizdai!” - vienuolė nusišypsojo ir senoviniu varpinės durų raktu mostelėjo į langus.
Medituoti yra vietos ir trijuose kamaldulių nameliuose, tačiau čia žmonės priimami tik vasarą. Kitu metų laiku čia drėgna ir šalta, neprišildo nei malkomis kūrenamas katilas, nei židinys. Vieno, prieš dvejus metus už žmonių aukas suremontuoto, namelio sienomis slenka pelėsis, lupasi tinkas, atsiranda įtrūkimų. “Kai namelį restauravę darbininkai panoro išdžiovinti pamatus ir juos atkasė, iš žemės ištryško vandens fontanas, - prisiminė sesuo Julita tyrimų. - Vanduo buvo užpiltas žvyru, o mes buvome įtikintos, kad drėgmė namukui jau negresia.”
Kultūros ministerijos Saugomų teritorijų ir paveldo apsaugos skyriaus vedėja Irma Grigaitienė įsitikinusi, kad Kauno teritorijoje esančiam paveldo objektui trūksta ir miesto valdžios dėmesio. “Kauno savivaldybės objektų, kuriems finansuoti ketinama kreiptis į tarptautinius fondus, prioritetiniame sąraše Pažaislio nėra. Savivaldybė tik skyrė 26 tūkstančius litų Pažaislio vienuolyno tvorai remontuoti ir vis spaudžia KPD: duokit”, - Kauno valdžią kritikavo I.Grigaitienė.
Kol valdžios atstovai svarsto, kas turėtų į šį prioritetinį sąrašą pasiūlyti Pažaislį, miestiečiai be jokio spaudimo iš viršaus rengia čia talkas, vienuolėms nemokamai atveža malkų. O Kauno Zonta klubo narės ne pirmi metai apmoka bažnyčios šildymo žiemą išlaidas bei rengia labdaros akcijas.
