Jau prasideda Kauno filharmonijos pastato rekonstrukcijos darbai, finansuojami iš valstybės investicijų programos

Tuščioje žiūrovų salėje neliko nė vienos kėdės. Aidinčios nuo žodžių ir žingsnių istorinio pastato erdvės parengtos rimtai renovacijai. Nuo šios vasaros iki 2007 metų čia šeimininkaus kauniškė statybos bendrovė “Virmalda”, laimėjusi konkursą. Iš viso rekonstrukcijos, kurios projektą parengė architektė Rymantė Gudienė, darbams iš valstybės biudžeto numatyta skirti 4 milijonus litų.

Autentiškumas išliks, komforto padaugės

“Po rekonstrukcijos salėje bus apie 550 vietų. Scenos gilumoje atsiras balkonėlis sustoti chorui - jame tilps 70-80 dainininkų. Todėl scenoje bus daugiau vietos orkestrui. Šiek tiek padidės žiūrovų balkonas, į kurį bus galima patekti laiptais iš originalaus stiklinio gaubto. Publiką pasitiks erdvesnis fojė, nes rūbinės, tualetai, kavinė bus įkurdinti po žiūrovų sale”, - piešia perspektyvą Kauno filharmonijos direktorius Justinas Krėpšta. Pantomimos ir plastikos teatrui, esančiam būtent patalpose po Filharmonijos sale, miesto valdžia žvalgosi kitos pastogės.

Šiemet iš numatomos pastato rekonstrukcijai 4 milijonų sumos skirta pusė milijono litų. Kam jie bus panaudoti?

“Pirmiausia statybininkai turės pašalinti sudėtingas metalines stogo konstrukcijas nuo salės lubų. Per beveik aštuonis dešimtmečius jos nusėdo, įsmigo į sienas. Manome, kad taip galėjo atsitikti ir dėl žiemą ant stogo susikaupiančio sniego, kuris jį slėgdavo. Pasirodo, Smetonos laikais teatrai, bankas, Teisingumo ir Seimo rūmai turėjo... etatinius sniego nuo stogų valytojus...” - pasakoja J.Krėpšta. Jis priduria, kad bendrovė “Virmalda” yra sukaupusi patirtį, kaip atnaujinti sudėtingas stogų su kupolais konstrukcijas, - jos specialistai neseniai restauravo istorinį Lietuvos banko pastatą Maironio gatvėje.

Prieškariu salę apšviesdavo natūrali šviesa, patenkanti per stiklines lubas ir tokį pat stogą. Tačiau stiklas - akustiniu požiūriu netinkama koncertų salei medžiaga, todėl ir po rekonstrukcijos Filharmonijos salė neturės stiklinių lubų, pastebi J.Krėpšta.

Muzikai prireiks laikinos pastogės

Per metus Kauno filharmonijoje įvyksta apie 150 koncertų. Iš jų 30-40 - iš Nacionalinės filharmonijos repertuaro, kitus kauniškiai organizuoja patys. Šioje mieste veikiančioje koncertinėje organizacijoje dirba 120 žmonių, tad ateityje ketinama atsiskirti nuo Vilniaus.

“Sezono metu, kol vyks pastato rekonstrukcija, koncertų neišvengiamai sumažės. Tačiau publiką kviesime į kitas sales. Šiemetinis Pažaislio festivalis kai kurias jų jau išbandė. Pagrindiniai koncertai vyks Vytauto Didžiojo universiteto didžiojoje salėje. Kameriškesnius perkelsime į kitas erdves - Karininkų ramovę, M.K.Čiurlionio galeriją, Menininkų namus. Galvojame ir apie Liuteronų bažnyčią, esančią Vilniaus universiteto Kauno humanitarinio fakulteto pastatų komplekse, tik, gaila, žiemą ji nešildoma. Jau numatėme, kad šiemet kalėdiniai ir naujamečiai mūsų koncertai vyks VDU didžiojoje salėje”, - kalba Justinas Krėpšta.

Lietuvos valstybės istorijos liudininkas

J.Krėpšta neatsitiktinai pokalbyje pamini Teisingumo ir Seimo rūmus - būtent jie prieškariu veikė šiame garsaus architekto Edmundo Fryko suprojektuotame pastate L.Sapiegos ir K.Donelaičio gatvių kampe. Pagal E.Fryko projektus Kaune pastatyti studentų korporacijos “NeoLithuania” rūmai Parodos kalne, Ugniagesių rūmai Nemuno gatvėje, Kredito draugijos rūmai K.Donelaičio g. ir kt.

Pasak kultūros vertybių apsaugos ekspertės menotyrininkės Rūtos Purvinaitės, Teisingumo ir Seimo rūmai buvo pradėti statyti 1925 metų gegužę, o baigti 1928-aisiais. Įrengus juos, čia įsikūrė Teisingumo ministerija ir įvairios su teismais susijusios institucijos, o salė perduota Vyriausiojo Tribunolo patalpoms.

1936 metais rūmų pagrindiniame korpuse buvo atliktas remontas, ir tų metų rugsėjo 1 dieną čia susirinko pirmajam posėdžiui tautos atstovų Seimas.

Patikslinti faktus padėjo laikraščiai

“Šiandien 10 val. susirenka tautos atstovai seimo pirmojo posėdžio į seimo salę, kuri yra vienuose rūmuose su teisingumo ministerija. Įėjimas į seimo rūmus iš šiaurės, iš rūmų galo, kur anksčiau būdavo įeinama į vyriausiojo tribunolo įstaigą. Seimo posėdžių salė dabar žymiai šviesesnė, gražiai dažyta. (...) prieš prezidiumo stalą - tautos atstovų suolai, sustatyti į 8 eiles. Kiekvienoje eilėje po šešis, vienas paskui kitą tautos atstovų suolai, paskutinėje eilėje (...) yra 7 suolai. (...) Publikai sėdėti yra 110 vietų, žurnalistams sėdimų 40 vietų ir publikai stovimų 100 vietų. Daugelis žmonių, kurie dėl vietų stokos negalės patekti į seimo atidarymo iškilmes, galės jas bent išgirsti per radiją”, - 1936 metų rugsėjo 1 dienos numeryje rašė “Lietuvos aidas” (kalba ir stilius netaisyti - red.).

“Beje, kad čia prieškariu dirbo Lietuvos Respublikos Seimas, daugeliui valdžios vyrų buvo naujiena, kuria iš pradžių nenorėta tikėti, kol nepatvirtinome akivaizdžiais dokumentiniais įrodymais. Juos ėmėme rinkti dar Atgimimo laikais. Vienas mano giminaitis vis atkakliai minėdavo, kad Smetonos laikais jis dalyvavo matininkų suvažiavime Seimo rūmuose, esančiuose L.Sapiegos ir K.Donelaičio gatvių kampe. Kad čia prieškariu dirbo teismas, buvo tekę girdėti, bet Seimas?... Ėmėme versti senus spaudos komplektus, telefonų knygas, ir teisybė, kurią jau buvo apdildę penki dešimtmečiai, išaiškėjo”, - pasakojo J.Krėpšta.

Tačiau paminklinės lentelės, primenančios, kad čia dirbo Lietuvos Respublikos Seimas, ant šio pastato iki šiol nėra. “Po renovacijos ji tikrai turėtų čia atsirasti, bylodama, kad Kauno filharmonija įsikūrusi garbingą istoriją turinčiuose rūmuose”, - sakė jos direktorius.