Ar namuose esate įsirengę dūmų detektorių?
%
Taip, ir ne vieną
Ne, bet svarstau įsirengti
Ne, ir neketinu
Iš viso balsų: 2031
Savaitės apklausa:
0
Merus išgarsino ir šalikėlių verslas, ir kelionės troleibusais
2007-05-19
Arūnas ANDRIUŠKEVIČIUS
Tryliktasis Kauno vadovas kratosi prietarų ir tikisi dirbti iki kadencijos pabaigos
“Nesu prietaringas, todėl velnio tuzinas manęs negąsdina. Tikiuosi, kad mero poste išsilaikysiu visą kadenciją. Nesilaikau įsikibęs šios kėdės, todėl jeigu kažką padarysiu ne taip, pats pasitrauksiu”, - teigė vakar tryliktuoju Kauno meru inauguruotas trisdešimt dvejų metų Andrius Kupčinskas. Jis tapo jaunausiu miesto vadovu.
Įteiktos regalijos
A.Kupčinskui Kauno mero regalijos vakar įteiktos Rotušėje surengtose iškilmėse, kuriose dalyvavo gausus būrys kviestinių svečių. “Norinčiųjų patekti į iškilmes buvo dar daugiau, tačiau Rotušėje yra ribotas vietų skaičius”, - teigė šventės rengėjai.
Skirtingai nei ankstesni merai, A.Kupčinskas vakar perskaitė simbolinį priesaikos tekstą. “Prisiekiu savo veikloje vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucija ir įstatymais, garbingai vykdyti savo pareigas, ginti visų asmenų teisėtus interesus ir būti visiems vienodai teisingas. Tepadeda man Dievas”, - sakė meras.
Seime jau diskutuojama dėl įstatymo pataisų, kad tokia priesaika taptų privaloma savivaldybių tarybų merams.
Po oficialių iškilmių Kauno meras iškart nuėjo pasveikinti prie pilies susirinkusių kauniečių.
Pirmasis išsilaikė metus
“Kauno diena” peržvelgė, kaip miestui sekėsi vadovauti ankstesniems merams. Prieš septyniolika metų gegužės 31-ąją pirmuoju Kauno meru tapo Vidmantas Adomonis. Tai buvo doras, sąžiningas žmogus, tačiau neturintis didesnės vadovavimo patirties. Šiame poste jis išbuvo lygiai metus. Jo vadovavimo laikotarpiu dar buvo atsiskaitoma rubliais, vėliau - talonais. Tuo metu mero institucija turėjo rūpintis dabar jau sunkiai suvokiamais dalykais, skirstyti maisto talonus ir netgi kalėdines silkes.
Būtent V.Adomoniui teko rūpintis miesto apsauga per Sausio 13-osios įvykius. Jis taip pat pradėjo įgyvendinti Kauno vandenvalos projektą.
“Merui niekas didesnių pretenzijų neturėjo, tačiau jo komandos šunybės išvertė jį iš posto”, - pasakojo tuometiniai miesto tarybos nariai.
Kelias - nuo darbininko iki mero
Amžinai rūkė, klausimus sprendė neskubėdamas, filosofiškai pamąstydamas - taip apibūdinamas antrasis Kauno meras Vilimas Čiurinskas. Nuo darbininko iki įmonės direktoriaus pavaduotojo, o vėliau mero iškilęs politikas naujų idėjų į miestą neatnešė, tačiau tęsė pradėtus darbus.
Jis pagarsėjo kaip sąžiningas, nors kartais ir ūmokas politikas. Priimdamas sprendimus jis tardavosi netgi su posėdyje dalyvaujančiais žurnalistais, klausdavo jų nuomonės. Iki šiol iki galo taip ir nėra aišku, ar po metų V.Čiurinskas buvo atstatydintas, ar, norėdamas pasitraukti, pats inicijavo šią procedūrą. Kuluaruose kalbama, kad V.Čiurinskas negalėjo susitaikyti su kai kurių bendražygių aferomis.
V.Čiurinskas - vienintelis Kauno meras, kurio jau nėra tarp gyvųjų.
Pastatą išmainė į vonias
Meru išrinktas Arimantas Račkauskas kur kas daugiau bendravo su kauniečiais, įvairių organizacijų atstovais. Visiems daug ką prižadėdavo, išklausydavo, turėjo diplomatinių sugebėjimų. Tačiau naujų idėjų, kokių nors radikalesnių sprendimų ar darbų Kaunas nesulaukė. “Jis nevaldė situacijos, o ir jo komanda įpainiojo merą į gana skandalingas istorijas”, - pasakojo šios kadencijos politikai. “Kauno dienos” skaitytojai kadencijos pabaigoje A.Račkauską išrinko “Didžiausiu melagiu”.
Dar iki šiol prisimenama, kad A.Račkausko laikais pastatas buvo išmainytas į vonias. Taip pat įsisiūbavo buvusių kareivinių privatizacija, kurios rezultatas - Žemuosiuose Šančiuose stūksantys griuvėsiai.
Šalikėlių karalius poste išsilaikė trumpai
Visi tikėjosi, kad ketvirtuoju meru bus išrinktas konservatorius Vladas Katkevičius, tačiau Tėvynės sąjungos vadovai apsigalvojo ir į šį postą buvo pasiūlytas jo partijos kolega Rimantas Tumosa. Buvo surengtos gana pompastiškos, iki tol neregėtos inauguracijos iškilmės, tačiau mero poste jis teišbuvo vos pusantro mėnesio. Jis į miesto istoriją įėjo kaip trumpiausiai Kauno mero kėdėje sėdėjęs žmogus.
Viešumon iškilo faktas apie neaišku iš kur jo sąskaitose atsiradusius kelis šimtus tūkstančių litų. Paaiškinimai, kad šie pinigai uždirbti Gariūnuose pardavinėjant šalikėlius, tik juokino kauniečius. Prie savivaldybės piketuodavo kauniečiai reikalaudami, kad susikompromitavęs miesto vadovas atsistatydintų. Meras nuolat konfliktavo su žiniasklaida, bandė varžyti jos teises, audringai reaguodavo į bet kokią kritiką. Po šalikėlių skandalo, kuris pakenkė ir konservatoriams, ir miesto įvaizdžiui, R.Tumosai teko pasitraukti iš mero posto.
Per daug pasitikėjo valdininkais
Po šalikėlių skandalo Kauno meru išrinktas profesorius V.Katkevičius. Jis pagarsėjo kaip tolerantiškas, inteligentiškas, lengvai bendraujantis su įvairių sluoksnių, politinių įsitikinimų žmonėmis. Jo kadencijos metu buvo demokratizuota valdyba, į ją įtraukta opozicijos atstovų, rasta bendra kalba su įvairių partijų atstovais, miestas užmezgė glaudesnius santykius su užsienio šalių atstovais. Kaune lankėsi tuometinis Čekijos prezidentas Vaclovas Havelas.
Tačiau V.Katkevičius per daug pasitikėjo Savivaldybės valdininkais, kurie tuo naudojosi. Ypač jis buvo spaudžiamas buvusiems savininkams kuo greičiau, netgi nepaisant nustatytos tvarkos, grąžinti nekilnojamąjį turtą. “Kauno dienos” skaitytojai jį buvo išrinkę populiariausiu miesto žmogumi. Būdamas meru jis pasirašė ir nemažai prieštaringai vertinamų ir miestui nenaudingų sprendimų.
Likus keletui mėnesių iki kadencijos pabaigos V.Katkevičius buvo paskirtas viceministru, o mero postą užėmė jo partijos kolega Alfonsas Andriuškevičius, kuris formaliai baigė kadenciją.
Svarbiausia - išgyventi
Konservatorius Henrikas Tamulis tapo pirmuoju Kauno meru, kuriam poste pasisekė išsilaikyti visą kadenciją. Ūkininku ir santechniku vadintas politikas pagarsėjo dideliu taupumu. Jam nelabai rūpėjo strateginiai dalykai. Jis kartojo, kad kadencijos metu - svarbiausia išgyventi ir kaip nors išmokėti mokytojams atlyginimus. Miestas, kaip niekad, buvo apleistas, kai kurios gatvės tapo tokios duobėtos, kad jomis jau nebuvo įmanoma važiuoti.
Anekdotu tapo Kauno styginių kvarteto muzikantų prašymas padidinti finansavimą. “Jeigu nepakanka pinigų keturiems muzikantams, grokite trise”, - tuomet rimtu veidu patarė H.Tamulis.
Jo kabinete kabojo Vytauto Landsbergio portretas, o rankos pirštą puošė masyvus aukso žiedas. Nepaisant ūkininko įvaizdžio, H.Tamulio laikais “Kauno energijai” buvo perduota “Lietuvos energijos” šimtamilijoninė skola. Tuometis meras bandė prieštarauti tokiam žingsniui, tačiau konservatorių vadams jį pavyko nutildyti.
Pakenkė Kauno prestižui
Iki šiol tarp kauniečių buvo gana populiarus posakis, kad Kaunui nesiseka su merais. Nuolatinė vadovų kaita ir keistokos jų asmeninės savybės dažnai pakišdavo koją antrojo šalies miesto įvaizdžiui.
Skandalingiausio Kauno mero titulas greičiausiai atitektų aštuntajam vadovui - ubagų karaliumi vadintam Vytautui Šustauskui.
Savivaldybės kuluaruose iki šiol kalbama apie Lietuvos laisvės sąjungos vadovo keistoką elgesį viešuose renginiuose. Net 11 valandą ryto atvykusiam svečiui V.Šustauskas nesidrovėdavo pasiūlyti ne tik kavos, bet ir viskio. Dėl žydus įžeidžiančių kalbų Kauną tuomet aplenkė ne viena užsienio delegacija.
Postas atiteko krepšininkui
V.Šustauskui tapus Seimo nariu, Kauno mero postas turėjo atitekti tuometiniam miesto socialliberalų lyderiui Erikui Tamašauskui. Tačiau vidinės intrigos lėmė, kad šį postą užėmė Laisvės sąjungos atstovas Gediminas Budnikas.
“Kaip meras jis niekuo neįsiminė. Nebent savo ūgiu”, - prisimena savivaldybės tarnautojai. Buvęs Kauno “Žalgirio” krepšininkas mero poste išsilaikė vos keletą mėnesių. Vėliau jis paliko Laisvės sąjungos gretas ir prisijungė prie centristų.
Neseniai buvęs Kauno meras pareiškė norą tapti miesto tarybos Tėvynės sąjungos frakcijos nariu. Politinė jo karjera gana keistoka: nuo Laisvės sąjungos - iki konservatorių.
Įvaizdis geresnis nei darbai
Kaip ir V.Šustauskas, tuometinis socialliberalas E.Tamašauskas Kaunui vadovavo neturėdamas aukštojo mokslo diplomo. Moterų numylėtinio etiketė ir populiarumas tarp kauniečių tapo mero vizitine kortele. “Jo įvaizdis buvo geresnis nei padaryti darbai”, - teigė politologai.
Tenka pripažinti, kad E.Tamašauskui vadovauti miestui buvo gana sudėtinga, nes teko atlaikyti įvairių politinių jėgų spaudimą. Miesto taryboje dominavo gana įvairiaspalvė publika, “šustauskininkai”.
Tos kadencijos išskirtinis bruožas - intrigos ir užkulisiniai žaidimai. Po vieno jų E.Tamašauskas buvo atstatydintas iš mero posto. Politikas dar kreipėsi į teismą, tačiau laimėti bylos jam nepavyko.
Nenusižengė, bet nieko gero ir nepadarė
Vienuoliktuoju Kauno meru, susiklosčius tam tikroms politinėms aplinkybėms, tapo socialdemokratas Giedrius Donatas Ašmys. Kaip miesto vadovas jis buvo vertinamas skeptiškai. Iki to laiko jokių reikšmingesnių postų jis neužėmė, buvo profsąjungų aktyvistas. Troleibusu į darbą keliaujantis politikas pagarsėjo kaip skrupulingas kovotojas su įvairiomis smulkiomis valdininkų niekšybėmis. Net savaitgaliais meras atvykdavo į savivaldybę ir tikrindavo, ar tarnybiniai automobiliai stovi kieme.
Tuometinėje miesto tarybos socialdemokratai turėjo vos 3 iš 41 nario. Todėl G.D.Ašmiui teko taikytis su kitų partijų atstovų pozicija. Nieko nepavogė, tačiau nieko ir nepadarė - taip trumpai apibūdinama socialdemokrato karjera.
Į miestą įsisuko skandalai
Liberalcentristas Arvydas Garbaravičius tapo antruoju Kauno meru, išsilaikiusiu savo poste visą kadenciją. Iš pradžių prognozuota, kad jis vadovaus miestui ne ilgiau kaip pusmetį. Menka iškalba, prieštaringai vertinami neoficialūs patarėjai su kolaborantų šleifu, daug pradėtų ir neįgyvendintų projektų smukdė jo planus ir autoritetą.
Po savo kalbos per Europos čempionais tapusių krepšininkų sutiktuves, A.Garbaravičius tapo pasišaipymo objektu. Tūkstantinės minios akivaizdoje Kauno meras puolė dėkoti ne krepšininkams, o Vyriausybės nariams, paskui visiems Arvydams.
Nestigo skandalų ir dalykinėje mero veikloje. Iki šiol taip ir nepavyksta išnarplioti Nemuno saloje planuojamų statyti sporto rūmų trilerio. A.Garbaravičius ne kartą viešai garantavo, kad Kaunas turės naujus sporto rūmus. Tačiau tai tebuvo tušti žodžiai.
