Mero šimtadienis - tarp pažadų ir realybės


2003-07-19
Arūnas ANDRIUŠKEVIČIUS
Mero šimtadienis - tarp pažadų ir realybės
Antrojo Lietuvos miesto vadovo teigimu, Kaunas palengva atgauna prarastas pozicijas

Dvyliktasis Kauno meras Arvydas Garbaravičius neslėpė, kad per šimtą jo vadovavimo dienų nebuvo išvengta klaidų. Tačiau, miesto vadovo nuomone, šimtadienio nereikėtų sureikšminti, nes jis rengiasi dirbti visą ketverių metų kadenciją. Vakar A.Garbaravičius atsakė į “Kauno dienos” klausimus apie nuveiktus darbus, įvairias peripetijas ir netesėtus pažadus.

Generuoja naujas idėjas

- Ką Jums pavyko nuveikti per pirmąjį savo veiklos šimtadienį?

- Pabandėme pagerinti darbo kokybę - pirmiausia gerai pasirengti Tarybos posėdžiams. Išskyrus keletą atvejų, kai manęs nebuvo, pavyko išvengti aršių ginčų. Prieš posėdį rengiami trys susitikimai, kuriuose analizuojame visų sprendimų projektus. Be to, darbus planuojame ilgiau nei trim mėnesiams, todėl neskubėjau formuoti savo patarėjų komandos. Visuomenės atstovai taip pat tapo aktyvesni. Tai jau duoda rezultatų. Ketvirtadienį visą dieną vyko diskusija apie strateginį planą. Joje dalyvavo apie 50 žmonių - vienoje salėje sėdėjo profesoriai, verslininkai, mokslininkai. Visi jie generavo idėjas. Dar vienas kitas panašus šturmas ir pasieksime savo tikslą.

- Apie Kauno strateginį planą kalbama jau seniai, tačiau konkrečių darbų nematyti. Kas pasikeitė?

- Tai nebus tuščias planas, apipintas gražiais žodžiais. Kur kas paprasčiau skirti 100 tūkstančių litų ir pasamdyti kokią nors firmą. Įdomu, ar kas nors gilinosi į kitų miestų parengtus strateginius planus? Amerikiečio patarėjo atsiradimas mano komandoje - tai dar vienas naujas dalykas. Jis bandys suvienyti verslininkus pagal teritorijas. Tokiu būdu bus bandoma pasiekti, kad toks bendradarbiavimas būtų naudingas ir verslininkams, ir miestui. Taip elgiamasi visame pasaulyje. Vienas pirmųjų potencialių projektų - Vienybės aikštėje numatomi statyti požeminiai garažai. Aplinkui įsikūrusių firmų savininkai pasirengę dalyvauti šiame projekte ir investuoti savo lėšas. Dar vienas mano šimtadienio aspektas - pasikeitusi įstatyminė bazė. Visiems reikia įprasti, kad meras yra Tarybos atstovas, o vykdomoji valdžia atiduota Savivaldybės administracijos direktoriui Giedriui Buinevičiui. Daugelis dar nesupranta šių pasikeitimų.

Kaunas nebus sostinės vasalu

- Iškart po mero rinkimų paaiškėjo, kad Jūsų suburtoje komandoje trūksta vienybės. Vicemeras Erikas Tamašauskas išrinktas tik iš antro karto. Pasigirsta priekaištų, kad Jūs vicemerus nustumiate į šalį, daugelį sprendimų priimdamas pats vienasmeniškai. Kaip vertinate šias kalbas?

- Reikėtų pažiūrėti į vicemerų kuruojamas sritis. Jie jas pasidalijo savarankiškai. Vicemerai man paliko mažai atsakomybės. Ką reiškia vienasmeniškai? Galite paklausti pačių vicemerų. Sutinku, kad visiems reikės atsakyti už savo darbus, todėl kontroliuojame jų darbo kokybę. Iš pačių vicemerų negirdėjau jokių priekaištų, nors susitinkame kiekvieną rytą. Kalbos kalbomis, o mane domina faktai.

- Įsteigėte visuomeninių patarėjų tarybą, kalbama, kad bus pasamdyta dar ir viešųjų ryšių agentūra. Kam reikia tiek daug konsultantų?

- Artimiausia šių metų užduotis - pagerinti miesto įvaizdį. Kaunas turi turėti tokį statusą, kokio yra nusipelnęs. Ir mano patarėjai, ir viešųjų ryšių agentūra turi gerinti miesto įvaizdį. Niekur nėra pasakyta, kad jie rūpinsis mano reklama. Dabar dažnai formuojama nuomonė, kad Kaunas yra atsilikęs miestas, čia siautėja nusikaltėliai. Iš tiesų tai netiesa. Geriausiai miesto galimybes atspindi bankų finansiniai rodikliai. Kai kurie jų 1,5 karto geresni nei Vilniaus. Jau yra požymių, kad Kaunas sudomino stambius investuotojus. Teko atstovauti Lietuvai Strasbūre, Kaune lankėsi Europos Komisijos plėtros komisaras Giunteris Ferhoigenas, “Gazprom” valdybos pirmininko pavaduotojas Aleksandras Riazanovas, “Jukos” viceprezidentas Michailas Brudnas. Taip pat buvo atvažiavę investuotojų iš Izraelio ir Didžiosios Britanijos, kurie nepageidavo spaudos dėmesio. Tačiau tai solidūs verslininkai, atskrendantys nuosavais lėktuvais. Esame pasirengę bendradarbiauti ir su sostine, tačiau Kaunas niekada nebus Vilniaus vasalu.

Klauso neoficialaus konsultanto patarimų

- Oponentai neretai Jus kritikuoja, kad mieliau naudojatės ne savo komandos, o neoficialių patarėjų konsultacijomis.

- Ką reiškia - neoficialių? Apie Karolį Bruderį? Jis baigęs du aukštuosius. Taip pat vertinu jo darbus, atliktus per praėjusią miesto Tarybos kadenciją. Jeigu kažkas sako, kad jis kažkam atstovauja, tai yra savotiškas kerštas.

- Tačiau jis nėra įdarbintas Jūsų patarėju?

- Jis nėra įdarbintas. Su K.Bruderiu esame vienos partijos nariai, todėl galiu pasinaudoti jo žiniomis. Galiu vardyti atvejus, kai jis padėjo apsaugoti Savivaldybės turtą ir bandė užkirsti kelią įvairiems nusižengimams. Šiuo metu jis yra bendrovės “Kauno vandenys” sekretorius ir nesvarstome galimybės įdarbinti jį Savivaldybėje.

- Kodėl?

- Dėl visiems suprantamų priežasčių. Žiniasklaida kažkodėl neigiamai žiūri į jo darbus.

Realių darbų kol kas nematyti

- Tapęs meru žadėjote, kad bus pradėti įgyvendinti įvairūs projektai. Ar galite pasakyti, kad tesite savo pažadą?

- Dažnai sulaukiame priekaištų, kad projektai neįgyvendinami. Tačiau pasižiūrėkite - artimiausiu metu bus pradėtas statyti Vytėnų prekybos centras. Vokiečiai buvo priversti parduoti didžiąją savo verslo dalį “Senukams”. Šiuo projektu domėjosi ir kitos Lietuvos bendrovės. Tikiuosi, kad pajudės ir kiti projektai. Šių metų pabaigoje ar kitų metų pavasarį Laisvojoje ekonominėje zonoje bus pradėtos statyti pirmosios gamyklos. Ir nesvarbu pavadinimas - ar ten bus “laisvoji zona”, ar “žalias laukas”. Tai yra realūs darbai, tačiau kauniečiai jų kol kas dar nemato.

- M.K.Čiurlionio tilto prieigų projektui buvo teikiamas prioritetas. Miesto Taryba pritarė, kad jo įgyvendinimui būtų pasiskolinta iki 15 milijonų litų. Pagrindinis šios paskolos argumentas - negalima stabdyti darbų. Tačiau tik vakar paaiškėjo konkurso nugalėtojas. Nežinia, kada bus pradėti konkretūs darbai. Kam tada reikėjo minėtos paskolos?

- Mes savo darbus planuojame ketverių metų laikotarpiui. Kitų Kauno tiltų būklė kelia nerimą. Operatyvumas? Po rinkimų keturis mėnesius tęsėsi derybų periodas. Tai sustabdė daugelį darbų. Tačiau dabar intensyviai dirbame. Matysime, kiek pinigų šiemet pavyks panaudoti. Prireikus planus galime koreguoti.

Netoleruoja tarnautojų savivalės

- Per Jūsų vadovavimo laikotarpį neišvengta ir skandalų. Vienas jų - pradėtas parceliuoti kino teatras “Romuva”. Kaip vertinate šią istoriją?

- Tai buvo savotiškas išbandymas. Tos 62 kvadratinių metrų ploto patalpos, verslo požiūriu, nėra tokios reikšmingos. Jeigu nebūčiau atkreipęs dėmesio į šią problemą, toliau būtų grobstomas Savivaldybės turtas. Praėjusią kadenciją tokių pavydžių būta nemažai. Tiesiog norime užkirsti kelią šiems procesams. Jeigu ir nepavyks laimėti, tai bus gera pamoka kitiems. Tokių dalykų nesirengiame toleruoti. Tai bus perspėjimas įvairiems “locmanams” nedraskyti visuomeninio turto.

- Neretai konfliktuojate su įvairių Savivaldybės institucijų tarnautojais. Kodėl?

- Nekonfliktuoju. Paprasčiausiai reikalauju, kad jie dirbtų atsakingai ir kokybiškai. Jeigu paprašiau departamento direktorių išsakyti savo nuomonę, jis turi tai ir padaryti, o ne pateikti tuščius skaičius. Statistika reikalinga, tačiau vadovai privalo savarankiškai mąstyti. Jų pareigos reikalauja ir atsakomybės. Kodėl dabar viską bandoma užkrauti ant mero ar Savivaldybės administracijos direktoriaus pečių? Ir nereikia skųstis, kad čia per sunku dirbti. Pretendentų netrūksta.

- Kažkam gresia atleidimas iš darbo?

- Gali būti. Ir ne vienam. Praėjusią kadenciją taip pat buvo atleista nemažai žmonių

- Tačiau kai kurie praėjusią kadenciją atleisti iš darbo valdininkai sugrįžo į Savivaldybę.

- Turite galvoje Birūtą Kaulakytę? Dirba tūkstantis žmonių. Būdamas meru negaliu įsigilinti į kiekvieno skyriaus darbuotojų personalijas. Negaliu visų jų pažinoti. Esant dabartinei sistemai neišvengsime politinės įtakos. Tačiau nesvarbu, kokiai partijai priklauso Savivaldybės tarnautojai, - jie vis tiek turės dirbti.

- Jūsų šimtadienis pažymėtas ir skambia Enriko Daktaro istorija. Kaip ketinate toliau elgtis?

- Rinkėjai pareiškė savo valią. Toliau viskas yra apibrėžta įstatymais. Kreipėmės į Vyriausiąją rinkimų komisiją. Gavome atsakymą, kuriame aiškiai pasakyta, kaip mes turime elgtis. Neketiname pažeidinėti įstatymų. Tuo metu, kai Enrikas Daktaras sėdi posėdyje, jis yra Tarybos narys. Visa kita jo veikla nėra mūsų kompetencijoje. Gaila, kad ši istorija užgožė kur kas svarbesnius įvykius.