Mėnuo su Prancūzijos ženklu


2004-03-31
Ramutė VAITIEKŪNAITĖ
Mėnuo su Prancūzijos ženklu

Frankofonijos dienas Kaune vainikavo koncertas ir laureatų pagerbimas  

Penktus metus po įvairius Lietuvos miestus keliavę renginiai, skirti Prancūzijos kultūrai ir istorijai, kūrė šventinę pamąstymų ir kūrybingumo erdvę žmonėms, kuriuos vienija prancūzų kalba. Šiemet ypatingas dėmesys buvo skirtas Afrikos šalių meno pristatymui. Visame pasaulyje prancūziškai kalba apie 500 milijonų žmonių, Frankofonijos organizacija vienija 56 valstybes.  

Virtinė susitikimų  

Pirmasis pavasario mėnuo Lietuvoje buvo tarsi virtinė originalių susitikimų su Prancūzijos kultūra, kurios įtaka svarbi ne tik prancūziškai kalbančiose šalyse. Kaune renginiai prasidėjo pažintimi su Lemano universitetu. Kauno technologijos universitete kompozitorius Giedrius Kuprevičius su grupe improvizavo prancūziškos muzikos tema. Renginių ciklą vainikavo koncertas, kuriame taip pat skambėjo prancūziškos melodijos: varpais skambino Giedrius Kuprevičius, o romansus dainavo Skaidra Jančaitė. Menininkų namuose, kur vyko baigiamasis vakaras, aktorė Inesa Paliulytė nepavargdama skaitė gražiausią prancūzų poetų meilės lyriką. Poezija skambėjo lietuviškai, o Skaidra Jančaitė, šio koncerto išvakarėse viešėjusi Paryžiuje, dainavo prancūziškai.

Svarbus šis vakaras buvo ir jaunajai auditorijai: Lietuvos-Prancūzijos asociacijos Kauno skyriaus prezidentė Birutė Strakšienė paskelbė piešinių pagal Žiulio Verno ir Antuano de Sent Egziuperi kūrybą konkurso laureatus. Diplomus jiems įteikė Prancūzijos ambasadorius Lietuvoje Žanas Bernaras Artas (Jean-Bernard Harth).  

Kultūrų ir kūrėjų sąsajos  

Primindama kitus Frankofonijos mėnesio Kaune akcentus, Birutė Strakšienė sakė, kad pažintį su prancūzakalbiu pasauliu šiemet papildė Kanados diena Kaune: norėta europiečiams pristatyti Amerikos žemyne esančią šalį, kurioje viena valstybinių kalbų - prancūzų. Vėliau keliauta į Belgiją, taip pat Afriką ir Antilų salas, pristatant prancūziškai rašančius rašytojus.

Prancūzijos istorijos žinovas Vytauto Didžiojo universiteto dėstytojas Rūstis Kamuntavičius kalbėjo apie vieną garsiausių XX amžiaus politikų Šarlį de Golį, o Vilniaus universiteto docentas Gvidonas Bartkus kėlė retorinį klausimą: “Kas už, kas prieš Žorž Sand?”

Robero Šumano kultūros centro bičiulė V.Kudirkos viešoji biblioteka į frankofonijos renginius atsiliepė paroda, o Nacionalinio M.K.Čiurlionio dailės muziejaus direktorius Osvaldas Daugelis pasakojo apie M.K.Čiurlionio kūrybos eksponavimą Paryžiuje. Visuomenei pristatyto dokumentinio filmo “Orsė muziejus” tekstą išvertė ir įgarsino Kauno technologijos universiteto Humanitarinio fakulteto vertimo specialybės antrakursiai. Pristatant Prancūzijos kultūrą, akcentuotos sąsajos su mūsų šalies muzikais, literatais, dailininkais.  

Ragina atrasti Lietuvą  

Prieš ketverius metus svetingai kauniečių sutiktas Prancūzijos ambasadorius Lietuvoje Žanas Bernaras Artas Frankofonijos dienų renginyje dalyvavo paskutinį kartą: netrukus jis su žmona Marijana reziduos Uzbekistane. “Reikia elgtis taip, tarsi niekas niekur neišvažiuoja”, - pajuokavo svečias, skatindamas nepasiduoti atsisveikinimo grauduliui. Ir pridūrė, kad jo, diplomato, karjera jau eina į pabaigą, netrukus jis turės daug laiko, tad ketina kolekcionuoti savo turiningo gyvenimo akimirkas. “Kaunui toje kolekcijoje teks garbinga vieta”, - tikino ambasadorius ir pridūrė, kad išsiveža ir neseniai pasirodžiusią lietuviškų novelių knygą, išverstą į prancūzų kalbą. Diplomatas teigė, kad jam didelį įspūdį daro lietuviška grafika, o namuose, kuriuos išradingai tvarko žmona, atsirado lietuviškų patiekalų. Net ir “Anykščių vyno”: karštas jis tinka žvarbiu metu.

Lietuvos-Prancūzijos asociacijos Kauno skyriaus nariai tvirtina, kad ambasadoriaus Žano Bernaro Arto dėmesys buvo didelė parama jų veiklai plėtoti. Jam tarpininkaujant, Robero Šumano kultūros centras persikėlė į naujas patalpas Kauno technologijos universiteto Humanitariniame fakultete, plėtojosi dalykiniai ryšiai su Prancūzija.

“Mane labai jaudina Lietuvos ištikimybė pačiai sau, - “Kauno dienai” sakė ambasadorius. - Ne visada laimingai ir palankiai klostėsi Lietuvos istorija, tačiau lietuviai sugebėjo išsaugoti savo kalbą, kultūrą, papročius. Todėl pokalbiuose su savo tautiečiais, kitų šalių žmonėmis raginu juos “atrasti Lietuvą”.