Meno zona pramonės draustinyje


2002-09-14
Rūta KANOPKAITĖ
Meno zona pramonės draustinyje

Rugsėjo pabaigoje miesto pakraštyje įsikurs septynių dailininkų kūriniai

Taikos prospekto atkarpoje, kur stūkso tik įmonės ir sandėliai, ties 145 b numeriu pažymėtu pastatu burzgianti technika iš pirmo žvilgsnio atrodo mažai ką turinti su menais. Tačiau pamačius ties mįslinga konstrukcija darbininkams “diriguojantį” skulptorių Robertą Antinį, darosi aišku, kad esi kūrybos “juodraščių” liudininkas.

Jau nuo liepos mėnesio Lietuvos-Vokietijos bendros įmonės “Baltic sign” teritorijoje ir jos prieigose darbuojasi septyni menininkai - tarptautinio projekto “Skulptūros zona” dalyviai. Rugsėjo pabaigoje matysime jau įkūnytus visus kūrybinius sumanymus, kurių autoriai - vilniečiai skulptoriai Mindaugas Navakas, Gediminas Akstinas, kauniečiai Robertas Antinis, stiklo meistrai Arūnas Daugėla, Valmantas Gutauskas, klaipėdietis Algirdas Bosas, svečias iš Prancūzijos Avinjono miesto - Rafaelis Monetis.

Kūrinių medžiagos netradicinės - metalo konstrukcijos, betonas, stiklas ir net... velėna. Modernūs skulptūros objektai turėtų įsilieti į pramoninį rajoną, suteikdami jam naujų spalvų.

- Šiuolaikiniam menui nėra netinkamų vietų. Jis jau seniai išėjo iš parodų salių ir uždarų erdvių. Turint galvoje šiuolaikinio žmogaus judrumą, jo gyvenimo būdą, visai nesvarbu, kur mes kūrinį padėsim. Projektas “Skulptūros zona” buvo parengtas būtent šiai vietai, kuri išties yra nyki, o žiemą, kai ten dairėmės, ji atrodė dar atgrasesnė. Tad kūriniai čia savo stilistika gali arba įaugti į aplinką, arba priešintis jai. Darbai šiai vietai parinkti būtent dėl juose tvinksinčio šiuolaikinio meno nervo, - komentavo projekto idėją jo kuratorė - menotyros daktarė, Vytauto Didžiojo universiteto menotyros katedros vedėja Rasa Andriušytė.

Prancūzą R.Monetį sutikome besidarbuojantį prie savo skulptūros “Šokėjai”. Iš storo metalo lakšto išpjauti grakštūs apibendrintų formų siluetai, gerokai didesni nei žmogaus ūgis, dar bus nudažyti juodai. “Kaip šešėliai”, - pakomentavo savo sumanymą autorius.

M.Navako darbas jau buvo užbaigtas. Pamatęs įmonės teritorijoje nedidelį, bet labai gilų baseinėlį, dailininkas išsyk “užsiėmė” tą vietą. Pareikalavęs autentiškų metalinių sijų, kuriomis tarybiniais laikais būdavo aptveriami greitkelių kelkraščiai, skulptorius uždavė projekto įgyvendintojams nemenką galvosūkį. Tačiau jų pavyko surasti, ir M.Navakas jau užbaigė “Aptvarą” apie baseinėlį. Už savo grubios materijos nesigėdijančios tvorelės romantiškai plūduriuoja vandens lelijų lapai ir, kaip tikina žinantys, netgi gyvena kažkada įleistas didelis šamas. Dabar joks žioplys neįkris pas jį į kelių metrų gelmę.

A.Daugėlos “Sienai” panaudoti įvairių atspalvių skaidrūs ir matiniai stiklo blokeliai. Properšoje tarp jų bus įkomponuotas originalus stiklo meistro kūrinys. Tarp medžių įkurdinti V.Gutausko “Atspindžiai” savo grožį atskleis tik užbaigti: trijų piramidžių mediniai “šonkauliai” bus padengti veidrodinio stiklo gabalais. A.Boso “Aviliui” pažymėtoje vietoje dar tuščia. Kūrinys, savo forma priminsiantis senovinį bičių namelį, bus atliktas iš metalo ir jau gatavas atvežtas iš Klaipėdos. G.Akstino kompozicijoje “Plius minus begalybė” susijungs metalas ir stiklas.

Intriguoja Roberto Antinio būsimasis kūrinys, kurį talkininkai kol kas juokais praminė “Voru” arba “Aštuonkoju”.

- Mano kūrinys vadinsis “Vienas”, - rodydamas projektą, pasakoja skulptorius. - Ant storų metalinių kojų bus uždėtas stogas, kuriam teks atlaikyti apie 30 tonų žemės. Paskui ją užklosime žalia velėna, išgaudami sudėtingą reljefą. Vakarais ši konstrukcija bus apšviesta iš apačios. Po paslaptingą gyvį primenančios kompozicijos kojomis bus galima vaikščioti, stovėti kaip po stogine.

Dailininkų sąjungos Kauno galerijos sumanytą projektą kaip pagrindinės partnerės padeda įgyvendinti įmonės “Baltic sign” ir “Bonarta”. Daug pagelbėjo ir kiti rėmėjai.

- Visas projekto, kurio sąmata - 100 tūkstančių litų, finansavimas gautas iš privačių šaltinių. Medžiagas, techniką, talkininkus, patalpas irgi suteikė rėmėjai. Kadangi žemė, kurioje stovės dailininkų kūriniai, yra miesto, po ja eina komunikacijos, o kūriniai - sudėtingų konstrukcijų, labai preciziškai derinome daugelį dalykų. Bendradarbiavome su Architektų sąjunga, kad parengtų planą, kur bus pastatytos skulptūros, prašėme konsultacijų dėl konstrukcijų ir apšvietimo iš KTU profesūros. Ketiname pasirašyti su Savivaldybe sutartį, kuri “apdraustų” kūrinius, jei ateityje ta žemė būtų parduota, - pasakojo galerijos direktorius Arvydas Žalpys.

Jauna “Baltic sign” įmonė, vadovaujama Vaidoto Jono Skricko, yra parėmusi jau keletą dailės projektų. Pasak R.Andriušytės, toks nevienkartinis ir kryptingas verslininko atidumas kūrybai yra naujas ir viltingai nuteikiantis reiškinys šiais laikais. Gausėjant menui palankių mecenatų, bus galima dažniau kartoti Roberto Antinio išsakytą komplimentą: “Miestas nesugeba padaryti to, ką padaro vienas žmogus”.